Vos prieš kelias savaites Suomija, mūsų šiaurinė kaimynė, ėmėsi drąsaus žingsnio – pasitraukė iš Otavos konvencijos ir pradėjo intensyviai mokyti savo karius naudoti priešpėstines minas.
Kaip rašo straipsnyje „Suomijos miškuose kariai iš naujo mokosi dėti priešpėstines minas“, suomių leitenantas Joona Ratto ir jo kolegos Kainuu brigadoje jau ruošia tūkstančius karių – nuo šauktinių iki rezervistų – gynybai nuo Rusijos grėsmės.
Jie klampoja per sniegą, tiesia vielas tarp pušų ir mokosi efektyviausio minų panaudojimo būdo. O mes, Lietuvoje? Vis dar laikomės senos konvencijos, kuri mus palieka be dantų prieš agresorių, ir miegame ramiai, tarsi Rusijos tankai nebūtų vos už kelių šimtų kilometrų.
Kaip žmogus, kuris Ukrainos fronte sutiko daugybę suomių karių, galiu paliudyti: jie yra puikūs kariai. Jiems nereikėjo aiškinti, kaip elgtis su rusiškomis minomis – jie jas žinojo puikiai, kaip aptikti ir nuimti.
Suomiai atvyko pasiruošę, su patirtimi iš savo istorijos su Sovietų Sąjunga, ir greitai prisitaikė prie tranšėjų karo realybės. Jie supranta, kad karas – ne žaidimas, o išlikimo klausimas.
Mano vertinimu, Suomijos sprendimai lenkia net Lenkiją, kuri, nors ir aktyviai stiprina gynybą, vis dar svyruoja dėl radikalių žingsnių. Lenkai kaupia ginkluotę, bet Suomija žengia toliau – jie atnaujina minų gamybą šalies viduje, siekdami nepriklausomybės nuo tarptautinių tiekėjų.
O mes? Lietuva vis dar įstrigusi biurokratiniuose pančiuose, kur gynybos prioritetai skęsta politiniuose debatuose ir biudžeto skylėse.
Pagrindinis trūkumas Lietuvoje – mes neturime pranašumo gyvąja jėga. Rusija gali mesti į frontą šimtus tūkstančių kareivių, o mes?
Turime pasikliauti technologiniu pranašumu. Bet kur jis? Suomiai supranta, kad priešpėstinės minos, nors ir kritikuojamos dėl civilių žalos po karo, yra „neišvengiama blogybė“ gynybai, kaip sakė pulkininkas Riku Mikonenas (Riku Mikkonen).
Jos stabdo priešą, duoda laiko pasiruošti ir yra pigios bei efektyvios. Ukrainoje matėme, kaip tranšėjų karas grįžo prie senovinių metodų – minos vis dar vaidina lemiamą vaidmenį, net šalia dronų ir bepiločių orlaivių. Bet Lietuva jų nekaupia ar negamina.
Tai absurdas! Kol Suomija planuoja milijoną minų atsargose, mes neturime net plano B. Mes turime imtis pavyzdžio iš Suomijos, kitaip, krizės atveju, mūsų siena su Rusija (ir Baltarusija) taps atviru keliu į Vilnių.
Bet minos – tik pradžia. Mūsų gynybos sistema pilna skylėtų vietų. Pirmiausia, dronai. Suomiai integruoja minas su moderniomis technologijomis, bet mes vis dar atsiliekame.
Reikia masinio dronų gamybos ir panaudojimo: atakos dronai, minuojantys priešo logistiką iš oro, neįveikiami minų laukai, kuriuos dronai padeda įrengti greitai ir saugiai.
Ukrainiečiai naudoja FPV dronus minoms numesti tiesiai ant rusų pozicijų – tai veikia! Bet Lietuvoje? Krašto apsaugos ministerijos ataskaitos rodo, kad dronų programa stringa: nepakankamai investicijų, lėtas tiekimas iš užsienio ir trūksta vietinės gamybos.
Mes turime vos kelis šimtus operatyvių dronų, o reikėtų šimtus tūkstančių – su specializuotais užtaisais, pritaikytais minavimui. Ir ne tik dronai: reikia įvairiausių minų – prieštransportinių, priešpėstinių, objektinių ir specialių spąstų.
Jų turi būti ne kelios dešimtys tūkstančių, o šimtai tūkstančių, atsižvelgiant į pridengiamos teritorijos plotus, gynybinių linijų skaičių ir galimus scenarijus. Dabartinis Lietuvos atsargų lygis – juokingas, palyginti su Suomijos planais.
Antra, personalo apmokymas. Suomiai tam ruošia aktyvius karius, šauktinius ir rezervistus – tai masinis mastas! O Lietuvoje? Šauktinių sistema veikia, bet mokymai fragmentuoti.
Kariuomenės rezervistai kasmet atvyksta trumpiems kursams, bet kiek jų mokoma minavimo, dronų valdymo ar hibridinės gynybos? Trūksta specializuotų programų, ypač integruojant technologijas.
Mūsų kariai puikūs, bet be pakankamo finansavimo ir įrangos jie tampa lengvu taikiniu. Vyriausybė žada didinti gynybos biudžetą, bet pinigai skęsta administracijoje, o ne konkrečiuose projektuose.
Reikia skubiai kurti minų laukų planus – popieriuje ir skaitmeninėse programėlėse, kaip daro Suomiai. Ir ne mėnesiams prieš karą, o dabar!
Trečia, fizinės kliūtys ir infrastruktūra. Suomiai stato perspėjamuosius ženklus su kaukolėmis ir gręžia įšalusią žemę prieštankinėms minoms (kurios niekada nebuvo draudžiamos). O mes? Sienos su Baltarusija tvora – geras žingsnis, bet ji neįveikiama tik popieriuje.
Trūksta integruotų minų laukų, dronų stebėjimo ir automatinių sistemų. Rusija jau testuoja mūsų ribas migrantų krizėmis, dronais, balionais ir hibridinėmis atakomis – o mes vis dar reaguojame, o ne prevencijuojame.
Šie trūkumai – ne teorija, o realybė. Jei Rusija puls, mes neturėsime laiko improvizuoti. Suomijos pavyzdys rodo kelią: pasitraukimas iš konvencijos, vietinė gamyba, masinis apmokymas ir technologijų integracija. Lietuva turi veikti dabar – kitaip tapsime kita Ukraina, bet be jos dydžio ir paramos.
Vyriausybe, pabuskite! Kariuomene, reikalaujame daugiau!
Tai ne kritika, o šūksnis iš fronto: laikas baigti miegoti, kol bomba nesprogo po mūsų kojomis.























Gal būt atsakymas į autoriaus klausimą būtų, toks kad valstybės ir kariuomenės vadovybėje yra tautos priešų lizdas, analogija būtų tarpukaris ir kariuomenės vadas Vitkauskas, premjieras Merkys ir panašūs personažai. Todėl ir ignoruojami paprasti klausimai kodėl masiškai nediegiami Ukrainoje pasiteisinę karybos būdai- dronai ir minos, kaip klausia patyrę veteranai Kumpys ir Armaitis.
Jeigu “valstybės ir kariuomenės vadovybėje yra tautos priešų lizdas”, tai tuomet išeitų, kad tarpukariu Smetona galėjęs būti pagrindinis to lizdo paukštis – pats nuplasnojo, o lizde vaikelius Maskvos vanagui paliko…
Seimo vadovas: pasibaigus JAV ir Rusijos branduoliniam paktui, kyla įtampa dėl galimos agresijos
− 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimo-vadovas-pasibaigus-jav-ir-rusijos-branduoliniam-paktui-kyla-itampa-del-galimos-agresijos-56-2617222
kokios minos, kai Lietuvoje šautuvų turėtojų asociacijoje 105 tūkstančiai (penkios nesukurtos divizijos)., medžiotojų apie 40 tūkstančių, tačiau Šaulių nėra nė dvidešimties tūkstančių, nors Lietuva yra hibridiškai užpulta ne tik dronais ir balionais, bet ir diversiniais įvykiais: pradedant, BOEING sudaužymu prie Vilniaus ar IKEA padegimu. Užpuolimo atvejui (konvenciniam ar hibridiniam) numatytas Konstitucijos straipsnis apie pareigą ginti valstybę, tačiau KAM ir Seimo NSGK, žiopsant valstybės gynimo tarybai, nesugeba konstruktyviai ir teisės kalba nurodyti ginklų turėtojų asociacijai organizuotis kaip kariškai gynybinei struktūrai: penki teritorinei gynybai skirti kariški ginklo turėtojai žino automobilį ir vietą Lietuvos žemėlapyje, į kurią atėjus valandai X jie tuoj pat skubės apkasėlį išsikasti ir ginti valstybę, kad jokie nei 15 tūkst. nei 150 nedrįstų pulti Lietuvos. Negi vienas šeštadienis per mėnesį mokymų būtų krūvis ginklų turėtojams? Keturios ar penkios teritorinės gynybos šaulių divizijos plius viena kariška, tai jau būtų jėga greta dešimties profesionalių lenkų divizijų. Puolimas gali vykti ne tik nuo Gožos poligono į Suvalkų koridorių, bet ir Daugpilio Kauno Vilkaviškio – Jurbarko kryptimi panaudojant desantininkus, nes nėra oro gynybos
Kas čia per nusišnekėjimas apie “dešimties profesionalių lenkų divizijų” gynybos veiksmus Lietuvoje šalia savų 4-5 teritorinės gynybos šaulų divizijų. Kai Lietuvą ginančiam NATO batalionui vadovauja Vokietija, kurio sudėtyje lenkų karių veikimas nenumatytas, taigi pačios Lenkijos kariuomenės dalinių karo veiksmų Lietuvos teritorijoje teisėtai rastis negali. Vietos pasikartoti 1920 metų pilsudskinio grobimo galimybei Lietuvos gynybos planuose neturi likti.
MIKAILAI: nereikia iŠsigalvoti – turi būti 4-5 teritorinės gynybos šaulIų divizijOS Lietuvos teritorijoje greta dešimties profesionalių lenkų divizijų LENKIJOS TERITORIJOJE ir bendram Suvalkų koridoriaus gynimui. Vokietija vadovauja kariniams, o ne teritoriniams savigynos daliniams
Planuoti mūsų šalies divizijos buvimą greta profesionalių Lenkijos divizijų gali tik darželio vaikučiai savo karinių žaidimų smėlio dėžėse strateginiuose sumanymuose…
KAŽIN ir kremliaus “zadanija” skaldyt lietuvių ir lenkų vienybę. Varšuvoje buvo susitikę karo ministrai, dialogas vyksta normaliai
Baiminies, kad galiu paveržti paties vietą…
Tai kodėl per 35 atkurtos Nepriklausomybės metus vis dar nėra Lietuvos oro gynybos?
Kažkoks visiškas nupušėlis. Lietuva pirmoji iš ES suplėšė anti humaniškų minų, nuo kurių daugiausiai nukenčia civiliai, sutartį. Jas labai lengva išmėtyti, bet neįmanoma surinkti. Tik keletas valstybių jas naudoja, tarp jų Lietuva. Kas tas Armaitis ? Prasigėręs fanatikas , bet kodėl jis Alke ?
O kodėl Alkas blokuoja korektiškus komentarus?
Koks įdomumas skaityti portalą jeigu neleidžiate komentuoti? Altertnatyvi žiniasklaida pati save cenzūruoja?
O dar pernai parėmiau jus GPM dalimi.
,,Vis dar laikomės senos konvencijos, kuri mus palieka be dantų prieš agresorių” – Ar mes tikri, kad mus puls pėstieji ? Ko jiems veržtis per miškus ar laukus, ypač žinant, kad jie užminuoti, jei gali pulti oru, jūra ir keliais ? Ar užminuosim ir mūsų jūros pakrantę ? Nemuną ?
,,priešpėstinės minos, nors ir kritikuojamos dėl civilių žalos po karo, yra „neišvengiama blogybė“ gynybai” – Ar tikrai verta paaukoti grybautojus ar žvėris taikos metu? Ar tikrai tai neišvengiama ?
pirma vyrai su šautuvais – minos po to
tv3.lt/naujiena/lietuva/lietuva-pasieks-garsiosios-himars-tai-itin-mirtinos-ginkluotes-sistemos-n1491601?priority=2
Straipsnio autorius Armaitis daug aukojęsis dėl rusiškojo nacizmo užpultos Ukrainos laisvės, daug laiko rizikavęs jos minų laukuose. Tai patriotas, kuriuo aš visiškai tikiu, nes tokie sako tik tiesą. Tai garbingi žmonės. Ir jo straipsnyje tiesa. Jeigu jis sąko, kad valstybei gali būti karas ant nosies, vertėtų susimastyti. Jo straipsnyje tiesos apie tai, kad valstybė nepakankamai įvertina padėtį, neskiria rimto dęmesio valstybės karinei galiai didinti. Aš sakus, kad ne poligonų dydžiai ir jų skaičius apgins valstybę, bet karinių ginklų kokybė, jų skaičius bei piliečių, pasiryžusių valstybę ginti, karių skaičius. Galvoju, kad kalbos apie tai, kad įrengsim poligoną, pasikviesim buvusį okupantą ir būsim patenkinti, nerimta. Okupantas gali pamiršti išeiti. Kuo tie okupantai vienas nuo kito skiriasi? Lietuviams jie tapatūs.
JAV- tvirta mūsų sąjungininkė. ” JAV siunčia žinią Europai: prabilo apie NATO ateitį 2026-02-09 18:22 / šaltinis: tv3.lt JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia stipraus Aljanso, atmesdamas teiginius apie Vašingtono norą pakirsti dabartinę pasaulio tvarką, praneša „The Guardian“.tv3.lt/naujiena/uzsienis/jav-siuncia-zinia-europai-prabilo-apie-nato-ateiti-n1493236?priority=11
Na, kad NATO puls Rasiją – tuo niekas neabejoja. Klausimas tik: ką paukos Europa ir ką ateis pasiimti JAV ? Ar Europai klius nors kiek nudirtos meškos ? Kas perims Rasijos gamtos turtus ? Europa ?
Kaip tu sužinojai, kad niekas neabejoja ?
Nagi, peržiūrėkit NATO vaiksmus per pastaruosius dešimtmečius, pinigų srautus karo pramonei – vyksta nuoseklus ruošimąsi karui. Prieš ką ? Kas to gali nepastebėti ir dar abejoti ?
Gali ar negali, bet kaip tu sužinojai, kad niekas tuo neabejoja ?
> ivan duračiok, kas puls prasigėrusią ir alkaną skurstančią Rusiją?
Kuo Lietuvos valdžia bus labiau švabiškai komunistinė, tuo labiau mūsų tvirta sąjungininkė bus ne JAV, o Tambovo vilkas.
Vakarai yra kapitalistai. Jie skaičiuoja pinigėlį. Po to , kai Waršuvos paktas išsivaiksčiojo, NATO suaktyvėjo. Kodėl ? Logiška būtų buvę irgi išsivaiksčioti , nes Priešo nebėra, bet ne – ėmė plėstis ir ginkluotis. Kodėl ? Nes matė grobį. Šimtus metų tą grobį Vakarai mato ir vis bando paįmti. Daug kartų bandė ir vis nepavyko – dabar pavyks ?
Kapitalistai yra visi. Bet koks verslas remiasi kapitalu. Skiriasi tik laisvės laipsnis. Rusijos imperija atskirai imant gal susilpnėjo, bet vertinant su Kinija – sustiprėjo.
Skiriasi tik laisvės laipsnis. Gal galit patikslinti ?
Komunistinėse šalyse jis mažesnis, nei Laisvajame pasaulyje.
Karas Ukrainoje. Iš Estijos žvalgybos – perspėjimas dėl pavojingų Rusijos planų
Karas Ukrainoje. S. Lavrovas prakalbo apie Ukrainos teritorijų klausimą: „Mes užbaigsime šį procesą“
-.lrytas.lt/pasaulis/konfliktai-ir-saugumas/2026/02/10/news/karas-ukrainoje-sensacinga-ataskaita-d-trumpas-palieka-europa-o-rusija-ruosiasi-naujam-karui-41277235
Epstein’s Zorro Ranch Eugenics Secret Societies Skull & Bones – Kris Millegan … AU
Kris Millegan yra tyrėjas ir „Trine Day Books Publishing House“ leidyklos leidėjas. Ši leidykla per 20 metų ir išleido virš 130 knygų: „One Nation Under Blackmail“, „Barry & ‘the Boys’“, „The True Story of the Bildergerg Group“, „The Franklin Scandal“ ir „The Last Circle“…. Millegano tėvas dirbo Strateginių paslaugų biure (OSS), Karinėje žvalgyboje (G2), vėliau – CŽV skyriaus vadovu, Rytų Azijos žvalgybos analizės vadovu. Jo tėvas paskatino jo tyrimus CŽV narkotikų, slaptų operacijų, sąmokslo teorijų ir slaptųjų draugijų temomis. Milleganas išleido knygą „Fleshing Out Skull & Bones: Investigations into America’s Most Powerful Secret Society“.
youtube.com/watch?v=LxmYoCVFUq0