Praėjusių metų pabaigoje kairiajame Nemuno krante prasidėjo vienas ambicingiausių Kauno projektų – M. K. Čiurlionio koncertų centro statyba. Aukščiausio lygio rūmai klasikinei muzikai turės ne tik dėmesį atkreipiantį fasadą, bet ir išskirtinius vidaus patalpų sprendinius. Ir tai dar ne viskas – ateityje svečiai galės į rūmus atplaukti savo laiveliais.
M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinių varžytuvių nugalėtoja – jungtinė „Paleko archstudijos“ ir įmonių grupės „BE LIVE“ bendrovės „Baltic Engineers“ komanda.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojo Rolando Paleko vadovaujamų architektų bei patyrusių generalinių projektuotojų tandemas suvienijo kūrybines žinovų pajėgas: architektus, inžinierius, hidrologus ir hidrotechnikus, akustikos žinovus.
Sukurtoje vizijoje rūmai įsilies į bendrą Nemuno kranto reljefą, harmoningai derės su aplink vystoma bei kitapus upės besidriekiančia urbanistine visuma. Žvelgiant iš toli susidarys įspūdis, tarsi pastatas sklęs virš vandens.
„Architektai pastatą kuria duete su generaliniu projektuotoju, kuris užtikrina sumanymų ir techninių sprendimų darną. Taip architektai gali susitelkti į tai, ką išmano geriausiai – pastatų bei kraštovaizdžio architektūrą“, – sako „BE LIVE“ įmonių grupės vadovas Darius Kvedaras, pasidalijęs mintimis apie M. K. Čiurlionio koncertų centro technines ypatybes.
– K. Čiurlionio koncertų centras išsiskirs savo išvaizda. Galbūt galėtumėte papasakoti, kuo ji bus išskirtinė?
– Sukūrėme visiškai naują sprendinį, kurį lėmė ypatingas lenktų stiklo paketų panaudojimas fasaduose. Tokios rūšies sprendinys yra vienintelis toks Baltijos šalyse ir be jokios abejonės išsiskirs savo architektūra.
Du salių tūriai bus „apvilkti“ skaidriu, atspindžius subtiliai laužančiu lenkto, banguojančio stiklo gaubtu. Pastato stogą bei technines zonas numatoma pridengti vitrinų bangas atkartojančiais kirstais tempto aliuminio tinklo lakštais.
– Ar išskirtinumo galima tikėtis ir pastato viduje?
– Viduje išsiskirs didžioji koncertų salė, kurios tiek vidus, tiek ir išorė bus dengti natūralaus medžio lukštu. Dalis natūralia mediena apdailinto didžiosios salės tūrio bus matoma ir pastato fasade, „išsprūdusi“ pro pastato stogą.
Parenkant medžiagas salių bei viešųjų pastato erdvių apdailai buvo itin kruopščiai atsižvelgiama ne tik į jų spalvas ar kuriamą atmosferą, bet ir ilgaamžiškumo, akustines, gaisro savybes.
– Pakalbėkime apie statinio erdvių akustiką. Ar ji skirsis pagrindinėje ir daugiafunkcėje salėse?
– Pastate ypatingai svarbu užtikrinti garso izoliaciją nuo išorinio aplinkos triukšmo. Pagrindinė salė yra skirta natūralios akustikos koncertams. Tokios rūšies salės viduje reikalaujamas foninio triukšmo lygis yra pakankamai aukštas.
Pagrindinėje salėje suprojektuota natūrali simfoninei muzikai pritaikyta akustinė erdvė su galimybe panaudoti kintamos akustikos sprendinius, pavyzdžiui, pritaikyti salės akustiką tinkančią operos ar kamerinės muzikos pasirodymams. Toks pritaikymas bus užtikrinamas atsižvelgus į renginio žanrą.
Daugiafunkcėje salėje galės vykti įvairaus žanro pasirodymai. Salės akustika bus pritaikoma daugiafunkcei veiklai, atsižvelgus į tai, koks „tą vakarą“ rengiamas koncertas.
Aukščiausio lygio renginiams gera akustika yra privaloma – erdvė, kurioje atliekamas pasirodymas, turi būti nepriekaištinga tiek atlikėjui, tiek ir žiūrovui.
– Kokie sprendimai pastatą ir jo prieigas apsaugos nuo galimų potvynių?
– Pastatas bus „pakeltas“ – ant krantinės, iškylančios virš galimo upės vandens lygio aršiausių galimų potvynių metu. Požeminės pastato dalys bus apsaugotos slėginių grindų, grunto pylimų. Keli išėjimai, esantys žemiau maksimalios potvynių altitudės, suprojektuoti su potvyniams atspariomis durimis.
– Žvelgiant į vizualizacijas, galima teigti, kad ateityje svečiai turės galimybę į M. K. Čiurlionio koncertų centrą atplaukti net ir savo laiveliais. Ar planas nesikeičia ir ar sudėtinga greta tokio pastato įrengti prieplauką?
– Prieplauka prie M. K. Čiurlionio koncertų centro buvo siūloma nuo pat varžytuvinio projekto – tikime, kad galimybė pasiekti prie pat vandens esantį statinį laiveliais bus naudinga ne tik koncertų centro lankytojams, bet ir bendrai skatinant aktyvesnį Kauno gyventojų santykį su miesto upėmis.
Parengta pagal Ryšių su visuomene skyriaus pranešimą
Jėgos, metamos M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai, atrodo klad yra labai solidžios. Ir akustikai, tame tarpe, dar išskirtinis dėmesys skiriamas. Džiaugiuosi. Laukiu.
Manau, tai geriausias architektūrinis projektas Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo.
Tuo pat metu Vilniuje, ant Tauro kalno, buvusių Profsąjungų rūmų vietoje kyla Nacionalinė koncertų salė. Irgi turėsianti dvi sales, panašaus dydžio, kaip ir Kaune.
Pagrindinis skirtumas – Kaunas stato iš savivaldybės lėšų, valstybės neprašo. Vilnius gi liūto dalį ima iš valstybės biudžeto, dėl ko nelieka pinigų kitiems kultūros objektams.
Kauno meras blogietis vatnikas, Vilniaus gi – pažangus liberalus.
Įdomu, kiek bus galų gale išleista pinigų vienam ir kitam objektams? Palyginimui.