Vasario 17 d., antradienis, 14 val. Parodų ir švietimo salė, IV a. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Vyks on-line transliacija.
Paskaitos anotacija
Lietuva, t. y., Lietuvos valstybė, lietuvių tauta ir Lietuvos daugiatautė visuomenė nuo valstybės susikūrimo XIII a. viduryje iki šių dienų buvo ir tebėra nuolat besikeičiantis kūnas.
Skirtini keli valstybės pavidalai
Pačiais bendriausiais bruožais apibūdinant valstybės pavidalą, reikia kalbėti apie XIII a. vidurio-1795 m. monarchiją, trumpalaikę Lietuvos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir, jei galima taip pavadinti, Vasario 16 d. bei Kovo 11 d. respublikas.
Visi kalbami pavidalai, jų dėmenys turėjo bendrų bruožų ar savybių, kiekvienas iš jų turėjo ir savo ypatybių. Iš karto reikia pasakyti, kad ir tauta, ir visuomenė istorijos bėgyje vystėsi ir kito. Tik tokio kismo eigos, jo priežasčių ir pasekmių atskleidimas gali paaiškinti valstybės, visos jos dėmenų dermės raidą.
Siūloma išvada: Lietuva besikeisdama būdavo vis kitokia, bet ne kita.
* * *
Prof. Zigmantas Kiaupa
Įžymus Lietuvos istorikas, Vytauto Didžiojo Universiteto garbės profesorius, Kauno miesto garbės pilietis. Z. Kiaupa yra kelių senosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės istorijos, miestų istorijos, Lietuvos kultūros paveldo užsienyje ir kt. sintezių, daugelio straipsnių, dvarų ir miestų istorijos šaltinių straipsnių autorius.
Z. Kiaupa parašė pirmąją po 1990 m. politinę Lietuvos istoriją, pradėjo akademinius Kauno miesto istorijos tyrimus. Jo sukakties proga 2007 m. buvo išleista knyga „Praeities pėdsakais“. 2012 m. už darbų ciklą „Lietuvos istorijos sintezės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų tyrimai“ Z. Kiaupai buvo skirta Nacionalinė mokslo premija.
Prof. Z. Kiaupa 1966 m. spalį – 1968 m. rugsėjį dirbo Lietuvos valstybės istorijos archyve (dar anksčiau 1964 m. pavasarį jame atliko studentišką praktiką), paskelbė reikšmingų straipsnių apie Kauno ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų kanceliarijų bei archyvų raidą, Lietuvos Metrikos panaudojimą amžininkų poreikiams ir istoriko S. Daukanto tyrimams.
Archyve jam teko darbuotis su Jurgiu Orda (1905–1972), Romualdu Firkovičius (1933–2015) ir kitais iškiliais istorikais – archyvistais.
Parengta pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo pranešimą
