Kauno oro uoste vyko tarpinstituciniai tarnybinių šunų mokymai, kuriuose kone dvi dešimtys keturkojų pareigūnų treniravosi aptikti draudžiamąsias medžiagas, kad esant reikalui, galėtų padėti užtikrinti skrydžių saugumą ir keleivių apsaugą.
Mokymai buvo skirti supažindinti kinologus ir jų šunis su oro uosto teritorija, patalpomis, jose esančiais įrenginiais bei praplėsti neleistinų medžiagų kvapų diapazoną – pridėti naujų tarnyboje reikalingų kvapų ir išmokyti juos žymėti. Kaip teigia šiuose mokymuose dalyvavęs Plk. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo su šunimis skyriaus vadas vyr. srž. Vygantas Kazlovas, šuniui būti susipažinus su aplinka, kurioje teks dirbti, yra ne mažiau svarbu nei užuosti draudžiamus kvapus:
„Teritorija, patalpos neturi būti visiška naujovė. Susidūręs su naujovėmis šuo ima stresuoti ir negali iš karto normaliai, susikaupęs, nesiblaškydamas dirbti. Jam reikia duoti laiko atsigauti. Stresą šuniui pirmą kartą išvydus gali kelti ir eskalatorius, ir bagažo konvejerio juosta, ant kurios jam reiktų ne tik užlipti, bet ir ieškoti įtartinų kvapų“.
Kauno oro uoste vykusiuose tarnybinių šunų mokymuose dalyvavo pareigūnai iš Lietuvos kariuomenės, Valstybinės sienos apsaugos, Vadovybės apsaugos, Viešojo saugumo tarnybų ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“. Įvairių institucijų dalyvavimas tokio pobūdžio mokymuose naudingas ir tuo, kad keturkojai pareigūnai gali susipažinti su institucijų turimų skirtingų sprogstamųjų medžiagų kvapu, kurį įsimena ir užuodę ženklina sustingdami bei žiūrėdami ten, iš kur sklinda kvapas.
Plk. Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui atstovavo penki kinologai su tarnybiniais šunimis. Siekiant užkirsti kelią galimiems grėsmę keleiviams bei personalui keliantiems veiksmams, bataliono tarnybiniai šunys būtų pasitelkiami sprogstamųjų medžiagų paieškai visame oro uoste: jo prieigose, pakilimo-nusileidimo takuose, laukimo bei išvykimo salėse, tarnybinėse patalpose.
Parengta pagal JVIB pranešimą
