Abudabyje – trišalės derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos

2026 m. sausio 23 d., penktadienį, Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abudabyje prasidėjo trišalės derybos tarp Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų, kuriose pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios trišaliame susitikime aptariamos galimo karo užbaigimo sąlygos.

Kol kas baigėsi tik pirmoji derybų diena, galutinės išvados ar sprendimai nepriimti. Derybos vyksta tuo metu, kai Ukraina susiduria su sunkiausia energetine padėtimi nuo 2022 m. vasario, o kariniai veiksmai karo lauke nesilpnėja.

Kas ir kokiu lygiu dalyvauja derybose

Ukrainos delegacijai vadovauja Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas. Dalyvauja Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas , derybininkas Davidas Arachamija ir sausumos pajėgų vadas Andrijus Hnatovas. Šeštadienį prie derybų prisijungsir Ukrainos Generalinio štabo atstovai.

Ukrainos delegaciją sudaro naujasis V. Zelenskio administracijos vadovas Kyryla Budanovas, saugumo vadovas Rustemas Umerovas, derybininkas Davidas Arachamija ir sausumos pajėgų vadas Andrijus Hnatovas.

Rusijos delegacijai vadovauja GRU vadovas Igoris Kostjukovas, o tai, Vakarų apžvalgininkų vertinimu, rodo, kad Maskva šias derybas suvokia ne kaip politines taikos derybas, o kaip karinio–saugumo pobūdžio konsultacijas.

JAV pusėje dalyvauja prezidento Donaldo Trampo specialusis pasiuntinys Styvas Vitkofas, taip pat kiti Baltųjų rūmų atstovai, tarp jų – Džaredas Kušneris. Tarptautiniai šaltiniai nurodo, kad būtent Vašingtonas inicijavo šį formatą, siekdamas patikrinti, ar egzistuoja bent minimalios sąlygos deryboms.

Apie ką kalbama Abudabyje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad kol kas per anksti daryti išvadas, tačiau derybose kalbama apie galimą karo pabaigą ir sąlygas, kuriomis tai galėtų įvykti.

„Mūsų atstovai šiandien yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose – ten vyksta Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos delegacijų susitikimai. Tokių trišalių formatų jau seniai nebuvo. Kalbama apie tai, kokiomis sąlygomis būtų galima užbaigti karą. Dabar svarbiausia – kad Rusija iš tiesų būtų pasirengusi baigti šį karą, kurį pati ir pradėjo“, – vakarinėje sausio 23 d. kalboje sakė Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, Ukrainos pozicijos derybose yra aiškios, o dialogo rėmai buvo iš anksto nustatyti Ukrainos delegacijai.

„Pagal šiandienos derybų turinį dar per anksti daryti išvadas. Pažiūrėsime, kaip pokalbis klostysis rytoj ir kokie bus rezultatai. Reikia, kad ne tik Ukraina norėtų baigti šį karą – kad toks noras pagaliau atsirastų ir Rusijoje“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Kaip skelbia BBC ir kiti tarptautiniai šaltiniai, pagrindinė kliūtis išlieka teritorinis klausimas. Rusija reikalauja, kad Ukraina atitrauktų savo kariuomenę iš viso Donbaso, įskaitant tas teritorijas, kurios šiuo metu nėra okupuotos. Ukraina tokius reikalavimus laiko nepriimtinais ir prieštaraujančiais tarptautinei teisei.

Derybos vyksta visiškai uždarai – be spaudos, be viešų protokolinių pareiškimų. Tai leidžia manyti, kad šalys pirmiausia tikrina viena kitos pozicijų ribas, o ne artėja prie konkrečių susitarimų.

Energetinė krizė – spaudimo fonas deryboms

Tuo pat metu, kai Abudabyje vyksta derybos, Ukraina susiduria su beveik kritine energetine padėtimi. Ukrainos energetikos ministerija skelbia, kad dabartinė padėtis yra pati sudėtingiausia nuo plataus masto karo pradžios.

Dėl masinių Rusijos raketų ir dronų smūgių daugelyje Ukrainos regionų taikomi avariniai elektros atjungimai, energetikos įranga dirba ant galimybių ribos, dalis elektrinių priverstos stabdyti veiklą remontui. Kijeve apie 1200 daugiabučių namų laikinai lieka be šildymo, kai oro temperatūra nukrito žemiau –8 °C.

„Situacija išlieka labai sudėtinga, ypač Kyjive ir jo apylinkėse, taip pat Dnipro, Kryvyj Riho, Charkivo, Zaporižios, Sumų ir Černihivo srityse. Deja, sostinėje vis dar daug namų be šildymo. Maksimalus brigadų ir įrangos skaičius dirba tam, kad padėtų žmonėms“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Valstybinė įmonė „Ukrenerho“ teigia, kad ankstesni sugriovimai ir nuolatinės atakos lėmė tai, jog likę veikiantys energijos blokai patiria milžiniškas perkrovas.

Tarptautinė pagalba ir Lietuvos vaidmuo

Siekdamos padėti Ukrainai, G7 ir kitos šalys sutarė suteikti papildomą pagalbą Ukrainai. Skiriami generatoriai, transformatoriai, mobilios katilinės, energetikos įranga. Tarp pagalbą teikiančių valstybių yra ir Lietuva, skirianti generatorius Ukrainos kritinei infrastruktūrai.

Tačiau energetikos ekspertai pabrėžia, kad ši pagalba negali atsverti sistemingo infrastruktūros naikinimo, o žiemos sąlygomis energetinis spaudimas tiesiogiai veikia ir civilinę gyventojų padėtį, ir valstybės atsparumą.

Karas tęsiasi nepaisant derybų

Kol Abudabyje vyksta pokalbiai, karo veiksmai neslopsta. BBC ir kitų nepriklausomų šaltinių duomenys rodo, kad Rusijos ir Ukrainos nuostoliai išlieka dideli, o fronto linijoje kovos nesiliauja.

Pasak Vakarų apžvalgininkų, derybos kol kas neatsispindi realybėje fronte, o Maskva neparodė ženklų, kad būtų pasirengusi atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų.