Druskininkuose surengtoje tradicinėje padėkos šventėje „Druskininkai 2025“ apžvelgti svarbiausieji praėjusių metų įvykiai, prisiminti nuveikti darbai, padėkota žmonėms, garsinusiems Druskininkų kraštą savo įgyvendintais sumanymais. „Dėkoju, kad esate čia – didžiausioje Druskininkų šventėje ir, neabejoju, džiaugiatės Druskininkų pasiekimais, Druskininkų plėtra ir svarbiausia – nuostabiais Druskininkų žmonėmis.

Praėjusieji metai Druskininkams buvo išskirtiniai – Kultūros sostinės metai
Aš tikiu, kad ir šie metai bus ypatingi. Esame suplanavę Kultūros rūmų atidarymą, laukiame įspūdingo daugiafunkcio centro su autobusų stotimi įkurtuvių, atnaujiname, puošiame savo erdves ir kviečiame Jus visus būti gražėjančių, modernėjančių Druskininkų dalimi“, – kreipdamasis į vakaro dalyvius, sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Į „Snow Arenoje“ vykusį iškilmingą vakarą susirinko daugiau kaip 300 svečių. Šventiniame renginyje dalyvavo LR Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Seimo nariai Linas Urmanavičius, Artūras Skardžius, Jurgita Šukevičienė, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Justas Pankauskas, savivaldybių merai, ambasadoriai, įstaigų, organizacijų vadovai, bendruomenės nariai.
„Druskininkai metai iš metų rodo augimą, naujoviškumą ir prisideda prie valstybės ekonomikos ir žmonių sveikatos. Tai yra nuostabu. Geri darbai vyksta kiekvieną dieną.
Visuomenei labai svarbu tai pastebėti. Padėkos vakaras yra labai svarbi akimirka, kai galime sustoti pasakyti ačiū tiems, kurie daro didelius darbus. Tiems žmonėms, kurie dirba iš širdies, iš meilės savo kraštui, tikrai negalvodami, kad juos kas nors padovanos. Ačiū jums“, – sakė I. Ruginienė.
Padėkos vakaro metu įteiktos septynios bronzines „Ratnyčėlės“ skulptūrėlės, Kultūros puoselėtojo diplomas, pasveikinti kalėdinio eglučių parko nugalėtojai.

„Nepyk, bet geriausia Lietuvos kultūros sostinė – Druskininkai“
Tokią nominaciją ir bronzinę „Ratnyčėlės“ statulėlę gavo Druskininkų kultūros centras. 2025-ieji Druskininkuose suskambėjo aukščiausiomis natomis – kurortas ne tik paminėjo M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, bet ir džiaugėsi Lietuvos kultūros sostinės vardu.
Per praėjusius metus surengta daugiau kaip 300 renginių, juose dalyvavo daugiau nei 4 tūkstančiai atlikėjų, o lankytojų skaičius perkopė pusę milijono.
LR Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė į vakaro svečius kreipėsi M. K. Čiurlionio žodžiais.
„Noriu padėkoti už šviesą, kurią jūs skleidžiate aplink save. Kad visi jūs tikite tuo, ką darote ir į savo veiklas įtraukiate kitus. Ačiū šauniai Druskininkų bendruomenei, kad jūs taip garbingai nešėte Kultūros sostinės vardą, kuomet visa Lietuva paminėjo M. K. Čiurlionio 150-ąsias metines“ – sakė V. Aleknavičienė.
Už sėkmingai įgyvendintą Kultūros sostinės projektą ministrė įteikė padėką Druskininkų kultūros centrui.

Už sėkmingą „Nemunas by Citus“ projekto įgyvendinimą
„Ratnyčėlė“ įteikta bendrovei „Citus“. Praėjusiais metais Druskininkuose duris atvėrė išskirtinė verslo vieta „Nemunas by Citus“.
Buvusi legendinė „Nemuno“ sanatorija Druskininkų centre atgimė kaip šiuolaikiška vieta su naujoviškais apartamentais, komercinėmis erdvėmis ir ant stogo įrengta vandens bei poilsio zona su baseinu, pirtimis ir terasomis.
Už ilgametį indėlį Druskininkų turizmui
Garbingas apdovanojimas skirtas Druskininkų Turizmo ir verslo žinių centrui. 2025 metais Druskininkų turizmo ir verslo žinių centras minėjo 30-ies metų veiklos sukaktį. O Ekonomikos ir naujovių ministerija centro direktorių Rimantą Palionį apdovanojo aukso ženkleliu „Už nuopelnus Lietuvos turizmui“ .

Už tarptautinius pasiekimus šokio srityje ir Druskininkų vardo garsinimą
Apdovanotas druskininkietis šokių studijos „Dosado“ vadovas Povilas Lapinskas, kuris Druskininkus paverčia šokančiu miestu. Kasmet liepos mėnesiais čia rengiama įspūdinga šokių šventė „Druskininkai šokio ritmu“, sukviečiantis tūkstančius šokio mėgėjų iš Lietuvos ir užsienio.
Jau dvejus metus jo ir Lietuvos linijinių šokių federacijos pastangomis, kurorte surengtos garbingos UCWDC Pasaulio reitingo tarptautinės linijinių solo šokių varžybos-šventė „Lithuanian Open 2025“ ir šokių grupių bei komandų šventė „Lithuanian Open Dance Cup 2025“.
Už prasmingus darbus Druskininkų bendruomenei
Bronzinė skulptūrėlė įteikta Druskininkų LIONS moterų klubui. Klubas vienija prasminga labdaringa veikla užsiimančias moteris.
Siekdamos pagelbėti sunkiai sergančių vaikų šeimoms, LIONS moterų klubo narės kasmet rengia labdaros akcijas „Po angelo sparnu“. Vykdoma akinukų vaikams akcija, įsteigta Talentingo vaiko stipendija.

Už profesionalumą ir atsakomybę puoselėjant Druskininkus
Apdovanotas Druskininkų Paslaugų ūkio vadovas Nerijus Tunkūnas. Jo vadovaujamos įmonės darbuotojai kasdien rūpinasi miesto viešosiomis erdvėmis – nuo parkų, pakrančių ir dviračių takų priežiūros iki suoliukų, pavėsinių bei vaikų žaidimų aikštelių įrengimo.
Šis nuoseklus, dažnai nepastebimas, bet itin reikšmingas darbas yra viena iš priežasčių, kodėl Druskininkai kasdien pasitinka gyventojus ir svečius švarūs, tvarkingi ir jaukūs.
Už įkvepiančius sporto laimėjimus ir Druskininkų vardo garsinimą
Apdovanotas Druskininkietis Karolis Virkutis. Nuo vaikystės neįgaliojo vežimėlyje sėdinčio druskininiečio Karolio Virkučio istorija – dar vienas įrodymas, kad ryžtas, darbas ir brangių žmonių palaikymas leidžia pasiekti pasaulinio lygio rezultatų.
Karolis kartu su Lietuvos rinktine Druskininkuose vykusiame čempionate tapo pasaulio lėkščiasvydžio vežimėliuose čempionu. Pernai Naujajame Delyje (Indijoje) vykusiame pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate sportininkas pasiekė puikių rezultatų.
Rutulio stūmimo rungtyje paraatletas pagerino rezultatą ir užėmė 10 vietą; ieties metimo rungtyje pasiekė asmeninį rekordą ir iškovojo 8 vietą. Šie puikūs rezultatai leido Karoliui tapti geriausiu tarp Europos sportininkų savo klasėje.

Druskininkų kultūros puoselėtojo premija
Šiais metais premija skirta pianistui Rokui Zubovui. Premija skirta už išskirtinį indėlį į M. K. Čiurlionio kūrybinio palikimo sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, ilgametę tarptautinę koncertinę veiklą, taip pat už nuoseklų ir ilgalaikį prisidėjimą prie Druskininkų kultūrinio gyvenimo stiprinimo, aktyvią švietėjišką, visuomeninę ir projektų plėtros veiklą.
R. Zubovo kandidatūrą pateikė Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, rekomendaciją – M. K. Čiurlionio namai-muziejus.
Kaip ir kasmet, prieš didžiąsias metų šventes Druskininkus papuošė išskirtinės kalėdinės Pasakų tematika alsuojančios kompozicijos, sukurtos kurorto įmonių, įstaigų ir organizacijų bei pavienių kūrėjų. Originaliausią parko eglutę išrinko druskininkiečiai ir kurorto svečiai, kurie balsavo socialiniame tinkle „Facebook“.
Šiais metais socialinių tinklų naudotojai aktyviausiai palaikė Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sukurtą eglutę. Dar vieną eglutę išrinko komisija – jų balsai atiteko Druskininkų švietimo centro kolektyvo sukurtai eglutei.
Sėkmingai užbaigę praėjusius metus, 2026-aisiais Druskininkai nežada sustoti – kurortas toliau aktyviai žengia pirmyn ir kviečia visus būti kartu.






















Viskas labai šaunu. Džiugu, bet kažkodėl Meras neprimena valstybės Valdžiai apie prieš 35 metus buvusio geležinkelio su sostine Vilniumi atkūrimą.
Snow arena, Nemunas by Citus, Lions, Lithuanian Open 2025, Lithuanian Open Dance Cup 2025…Šaunu, šaunu. Matom, kad neprapuolė.
Dėl pavadinimų angliškumo tai derėtų verslą, bendroves pagėdyti, bet informacijoje gal tyčia angliški, o ne lietuviški pavadinimai nurodyti. Bet gal šuo atveju išraiškingesnis angliškas pavadinimų skambesys lemia, juk pavadinimo skambesio patrauklumas verslui svarbu.
Verslo patrauklumo labui mokyklose reiktų pereiti prie anglų kalbos. Kiek gi galima žlugdyti Lithuaniją su ta lietuvių kalba ?
Tai jau – emocija. Bet, kad tų Lietuvos ėjimų Lithuanija keliu nebūtų, vertėtų VKI šių pavadinimų faktų pagrindu Druskininkus atitinkama pašukuoti. Nors apskritai apie tokius pašukavimus mažai tesgirdi, tad gal VKI galėtų viešai įvertinti šiuos Druskininkų atvejus.
Lithuanijoj lietuviai greit taps tautine mažuma, ir emocijos atkris savaime. Šių įkyrių nacionalistų vėliavą jau beveik visur pakeitėm teisingesne. Pažangos nesustabdysi.
Ką ten įmonių pavadinimai, tai menka dar bėda. Ausys linksta girdint, kaip dabar ale lietuviai kalba – užsimutinti, resursai, progresas, menedžinti, blendinti, identitetas, rolė, herojus, mačas ir t.t. ir pan.
Kodėl tik įmonių. Krautuvės, kavinės, net vaikų užklasiniai būreliai, su mažomisd išimtimis, yra nelietuviški. Bet patriotams tai tinka. Net pakeista valstybinė vėliava tinka.
Tai viskas ir susideda.
Tiesa – dar vaikų vardai – visokie, tik ne lietuviški.
Nieko to, ką pasikeisdami čia pilate nėra. Viena kita kregždė – tai ne pavasaris. Reikalas tik tas, kad reikia žemkliai padidinti gimstamumą. Be to, kad naujos kartos intelektas vystytųsi ir autizmai nesirastų, matematika sektųsi, reikalinga vaikams nuo kūdikystės duoti čiulpti silpnai sūdytų lašinių, o ne alkoholio lašais verkiančius vaikus migdyti ar traškučiais paūgėjusius maitinti. Tai žymiosios žolininkės amžiną atilsį Šimkūnaitės patarimai. Ji tai aiškino taip, kad gimusio vaiko smegenų centrams ir centrinei nervų sistemai vystytis kaip maistas yra būtini riebalai (tai yra pripažinta ir medicinos mikslo) ir tinkamiausi jie yra, ne apskritai riebios kiaulės mėsos, o jos lašinių. Tai gal tuo švietimu ir rūpintumemės.
Atsiprašau, kad įlindau į ne sau skirtą sritį. Nežinojau, kad man paskirta niša apie kūdikių mitybą. Ir džiaugiuosi, kad lietuvių tautos ir šalies būklė tokia gera.
Ir kas liečia ženklų gimstamumo padidinimą, čia irgi viskas gerai – valdžia gimdytojų privežė pakankamai.
Gal be reikalo “apsimetinėjama”, kaip matyti, apie jokį “įlindimą” čia nekalbėta.
,,Tai gal tuo švietimu ir rūpintumėmės”.
Tai tik geidžiama, kad tuo klausimu būtų kalbamasi.
Aišku.