Sausio 18 d. vakare Briuselyje įvyko nepaprastasis Europos Sąjungos 27 valstybių pasiuntinių (ambasadorių) posėdis, sušauktas po JAV prezidento Donaldo Trampo pareiškimo apie ketinimą įvesti 10 proc. muitus daliai Europos šalių, jei JAV nebus „leista“ įsigyti Danijai priklausančios Grenlandijos.
Posėdis buvo sušauktas skubos tvarka ir vyko pasiuntinių lygiu, todėl – pagal nusistovėjusią tvarką – be bendros spaudos konferencijos ar oficialaus komunikato. Tokie susitikimai paprastai skirti suderinti pozicijas ir parengti politines rekomendacijas vėlesniems sprendimams ministrų ar valstybių vadovų lygmeniu.
ES valstybių vadovų pasisakymai
Nepaisant tylos po paties pasiuntinių susitikimo, tą pačią dieną viešai pasisakė keli Europos valstybių vadovai. Remiantis BBC informacija, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Nyderlandų ir Norvegijos lyderiai atmetė JAV spaudimą, pabrėždami:
- valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo neliečiamumą;
- tai, kad muitų taikymas už kolektyvinės NATO saugumo sistemos palaikymą yra nepateisinamas;
- jog ekonominis spaudimas sąjungininkams gali rimtai pabloginti transatlantinius santykius.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) viešai pareiškė, kad Europa neturi pasiduoti šantažui, o Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas (Ulf Kristersson) kalbėjo apie būtinybę derinti bendrą ES, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos atsaką.
Net Italijos premjerė Džordžija Meloni (Giorgia Meloni), laikoma palankia D. Trampui, muitų grasinimus pavadino klaida ir patvirtino, kad apie tai tiesiogiai kalbėjosi su JAV prezidentu.
ES kovos su ekonomine prievarta instrumentas – kodėl tai svarbu Lietuvai
Ypatingą reikšmę Lietuvai šiame kontekste turi tai, kad Briuselyje buvo svarstoma galimybė panaudoti vadinamąjį ES kovos su ekonomine prievarta instrumentą (Anti-Coercion Instrument, ACI).
ACI – tai ES priemonė, skirta apsiginti nuo ekonominio spaudimo ir šantažo, kai trečioji valstybė bando priversti ES ar kurią nors jos narę pakeisti politinius sprendimus, grasindama muitais, prekybos ribojimais ar kitomis ekonominėmis sankcijomis.
Paprastai tariant, tai yra kolektyvinė ES savigynos priemonė, leidžianti atsakyti tuo pačiu: jei viena šalis bando „laužti rankas“ atskirai valstybei, atsako visa Europos Sąjunga – ribodama tos šalies eksportą, investicijas ar jos įmonių dalyvavimą ES viešuosiuose pirkimuose.
Šis instrumentas buvo sukurtas po Kinijos taikyto ekonominio spaudimo Lietuvai, kai Vilnius leido atidaryti Taivano atstovybę. Todėl dabar svarstomas jo taikymas dėl JAV grasinimų muitais ES šalims dėl Grenlandijos – tai bandymas patikrinti, ar ES gins savo nares ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais.
Todėl dabartinė krizė dėl Grenlandijos Lietuvai nėra vien „tolima geopolitika“: tai praktinis išbandymas, ar ES ryšis realiai taikyti ekonominės prievartos atgrasymo mechanizmą, kurį pati sukūrė gindama ir Lietuvos interesus.
NATO ir saugumo aspektas
Europos valstybės taip pat pabrėžė, kad Arkties regiono saugumas yra kolektyvinė NATO atsakomybė, o ne dvišalių sandorių objektas.
NATO generalinis sekretorius Markas Riutė (Mark Rutte) patvirtino telefonu aptaręs susidariusią padėtį su JAV prezidentu ir pranešė, kad diskusijos bus tęsiamos artimiausiu metu, įskaitant susitikimus Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Ką tai reiškia Lietuvai
Ji svarbi todėl, kad dabar tikrinama, ar Europa turi stuburą, ar Europa moka ginti savus, kai spaudžia ne koks nors priešas, o artimas sąjungininkas.
Pirma, tai yra įspėjimas visoms mažesnėms šalims: šiandien grasinama Danijai, rytoj toks pat spaudimas gali būti nukreiptas į bet kurią kitą valstybę. Jei vieną kartą Europa nusileis, vėliau bus dar lengviau ją spausti.
Antra, muitų karas būtų smūgis visai Europos ekonomikai, o kartu ir Lietuvai. Mes esame ES rinkos dalis – kai didžiosios šalys pradeda „muštis“ muitais, mažesnės pirmos pajunta smūgį per kainas, užsakymus ir darbo vietas.
Trečia, čia yra principo klausimas: ar galima „pirkti“ svetimą žemę grasinant muitais? Jeigu ES su tuo susitaikys, tai reikš: stipresnis gali spausti, šantažuoti ir reikalauti, o silpnesnis turi tylėti. Lietuva tokį spaudimą jau patyrė Kinijos atveju – todėl šiandien ypač svarbu, ar ES pagaliau parodys, kad turi priemonių ir valios gintis, o ne tik rašyti „susirūpinimo“ pareiškimus.
Nors sausio 18-osios pasiuntinių posėdis nepaskelbė viešų išvadų, politiniai signalai iš Europos sostinių rodo, kad Briuselis šį kartą linkęs neapsiriboti vien susirūpinimo pareiškimais.
Artimiausios savaitės parodys, ar ES ryšis pereiti nuo žodžių prie veiksmų – ir ar ES kovos su ekonomine prievarta instrumentas taps realiai taikoma priemone, o ne tik deklaratyviu dokumentu.
Trampo Amerika kaip koks pasaulio feodalas ėmė Europos valstybes laikyti savo dvaro šeiminykščiais.
O ką, turi likti pavaldi Anglijos karaliui ?
Keista, kad yra manančių, kad šitie pokyčiai yra pavienio Trumpo (na, ir gal dar jo chebros) išsišokimai, o ne neišvengiami sisteminiai pokyčiai. Ir, kad jei ne Trumpas, tai viskas būtų kitaip, kaip buvę.
Briuselynas niekap nenustoja kadakuoti: su Rasija reikia kalbėti tik jėgos kalba, jokios diplomatijos, kokių susitikimų, ginklais ir sankcijomis. Kitokių sankykių negali būti. Mes vieningi, mes galingi, pradanginam trilijoną kas met…tik dar daugiau ginklų , dar daugiau pinigų ir driskiai bus mūsų. Briuselynas imsis tos pačios taktikos ir su JAV ?
Dabar JAV kalba jėgos kalba, bet kodėl Briuselynui nebepatinka – juk patys pastaruosius metus Jėgos politiką aistringai propagavo ? Lazda atsisuko kitu galu ?
Maskvos vadovybės požiūris į karą ir Vakarus:
Россия нанесет ядерный удар по Германии и Великобритании, если война на Украине продолжится
youtube.com/watch?v=2X5PINOvKYg
JAV administracijos požiūris į ,,globalizaciją”, ūkį, saugumą ir visa kita:
WEF GLOBALISTS have MELTDOWN Over Trump Speech:
youtube.com/watch?v=un_WankxvSU
Grenlandijos šeimos Danijoje kovoja už savo vaikų susigrąžinimą – BBC World Service /
The Greenlandic families in Denmark fighting to get their children back – BBC World Service:
[Danijos valdžia iš Grenlandijos aleutų atėmė šimtus jų vaikų]
Grenlandijos tėvai visoje Danijoje kovoja už susijungimą su savo vaikais, kurie iš jų atėmė Danijos valdžia pasinaudojus „tėvų kompetencijos testais“, skirtą jų gebėjimui auginti vaikus.
youtube.com/watch?v=kzTmuc23cFI
Labai skaudi tema. Global kapitalistai visada labai žiauriai elgiasi su čiabuviais. Negana: jie europiečius laiko irgi žemyno čiabuviais. Žemyno flora ir fauna. Visos Europos čiabuvius nori genetiškai modifikuoti babajais. . Briuselynas tam pritaria….. Trampas nesutinka…. kas turi daugiau kozirių ?
VAŠINGTONAS, DC sausio 23 d. (C-Fam)
Danija jau seniai pasisako už kontracepciją ir abortus kaip būdus suteikti moterims galių. Tačiau savo teritorijoje Danija naudojo kontraceptines priemones moterų ir mergaičių išnaudojimui ir galių atėmimui.
Grenlandijos moterys pasidalijo savo istorijomis apie priverstinę sterilizaciją, kurią Danijos sveikatos apsaugos institucijos vykdė pagal daugelį dešimtmečių trunkančią gyventojų kontrolės programą.
Praėjusį rugsėjį buvo paskelbta ataskaita , kurioje aprašytos daugiau nei 350 moterų ir mergaičių, kurioms buvo suleistos hormoninės kontraceptinės injekcijos arba įdėtas gimdos spiralė (Spirulė) be jų sutikimo, o kai kuriais atvejais net joms nežinant, istorijos.
Be vaisingumo praradimo, daugelis moterų taip pat patyrė fizinį spiralės šalutinį poveikį. Amarok Petersen atrado, kad prietaisas buvo įdėtas, kai jai buvo vos trylika, kreipusis medicininės pagalbos dėl sunkių gimdos problemų. Nuolatinis skausmas paskatino daugybę operacijų, įskaitant kiaušintakių pašalinimą, taip pat be jos sutikimo.
Petersenas „New York Post“ sakė, kad Danija „norėjo mūsų mažiau“ ir „lengviau valdomų“.
Atvejai apima laikotarpį nuo septintojo dešimtmečio iki 1991 m., kai Grenlandija perėmė savo sveikatos priežiūros sistemų kontrolę. Prieš ataskaitos paskelbimą Danijos ir Grenlandijos ministrai pirmininkai bendrai atsiprašė savo vyriausybių vardu.
Praėjusių metų pabaigoje Grenlandijos priverstinės sterilizacijos programos aukos laimėjo bylą prieš Danijos vyriausybę ir įgijo teisę į piniginę kompensaciją.
Kartu su kitomis Šiaurės šalimis Danija pirmauja skatinant abortus, kontracepciją, lyčių ideologiją ir visapusišką lytinį švietimą, vadovaujantis bendruoju terminu „seksualinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės“ (SRHR).
Tačiau priverstinė Grenlandijos moterų sterilizacija nėra vienintelis pastarojo meto eugenikos politikos ir praktikos pavyzdys Danijoje. 2024 m. JT Neįgaliųjų teisių komitetas atkreipė dėmesį, kad Danijos įstatymai leidžia „sterilizuoti, naudoti kontracepciją ir atlikti abortus neįgalioms moterims ir mergaitėms, esančioms globojamomis, be jų asmeninio sutikimo“, ir paragino vyriausybę uždrausti šią praktiką.
Kaip ir kita Šiaurės šalis Islandija, Danijoje taip pat yra itin didelis atrankinių abortų skaičius, kai negimusiam vaikui diagnozuojamas Dauno sindromas – apie 98–99 proc. Tai nepaisant to, kad Danijoje taikoma socializuota medicina ir dosnios neįgalumo išmokos.
Praėjusiais metais Danija padidino legalų abortų ribą nuo dvylikos iki aštuoniolikos savaičių, tačiau ir toliau leidžia abortus net ir pasibaigus šiai ribai, jei vaisiui nustatoma liga arba genetinė būklė, pavyzdžiui, Dauno sindromas.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen „Facebook“ tinkle parašė, kad „kol kiti žengia žingsnį atgal, mes žengiame svarbų žingsnį į priekį“.
Tuo tarpu Danija ir toliau daro spaudimą kitoms šalims liberalizuoti savo abortų įstatymus, įskaitant Visuotinę periodinę peržiūrą, kurios metu vyriausybės teikia viena kitai rekomendacijas, kaip pagerinti žmogaus teisių padėtį. Nuo 2022 m. Danija ragino kelias šalis legalizuoti ir dekriminalizuoti abortus.
c-fam.org/friday_fax/denmark-forcibly-sterilized-greenlandic-women/
Vokietijos kancleris: pasaulio tvarka griūva kvapą gniaužiančiu greičiu
− respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/vokietijos-kancleris-pasaulio-tvarka-griuva-kvapa-gniauzianciu-greiciu/
„Pasaulis, kuriame svarbu tik galia, yra pavojinga vieta. Pirmiausia – mažoms valstybėms ir vidutinio dydžio galioms, o galiausiai ir didžiosioms… XX amžiuje mano šalis, Vokietija, nuėjo šiuo keliu iki pat jo karčios pabaigos. Ji įtraukė pasaulį į juodą bedugnę“, – sakė Vokietijos kancleris. [ … ] „Demokratijos neturi pavaldinių. Jos turi sąjungininkus, partnerius ir draugus“,
Bet ir dabar demokratiška Vokietija su mažomis valstybėmis elgiasi kaip su pavaldiniais. Net su savo piliečiais elgiasi kaip su pavaldiniais.