Sausio 14 d., trečiadienį, 18.30 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vyks Klaipėdos krašto dienai skirtas KVMT simfoninio orkestro ir choro koncertas „Istorijos dvasia“, kuriame susijungs lietuviškos muzikos šaknys ir europietiškos klasikos didybė.
2026-ieji žymi ypatingą sukaktį
Sukanka 103 metai, kai po drąsaus 1923-ųjų sukilimo Klaipėdos kraštas tapo neatsiejama Lietuvos dalimi.
Tai įvykis, kuris ne tik suteikė mūsų šaliai vartus į pasaulį per Baltijos jūrą, bet ir galutinai suformavo naujos valstybės pamatą. Klaipėdos krašto dienai skirti renginiai – tai pagarbos duoklė 1923-iųjų įvykiams ir žmonėms, kurių ryžtas pavertė Lietuvą jūrine valstybe.
Programoje – B. Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ ir Johano Bramso „Vokiškasis Requiem“. Dalyvaus Klaipėdos choras „Aukuras“, solistai Beata Ignatavičiūtė ir Steponas Zonys. Diriguos Tomas Ambrozaitis.
Sausio 15-osios rytą Joniškės ir Lėbartų kapinėse tradiciškai bus aplankyti ir pagerbti Mažosios Lietuvos politikos ir kultūros veikėjų Jurgio Lėbarto ir Erdmono Simonaičio, Klaipėdos sukilimo dalyvių Jono Aušros ir Anos Piaulokienės kapai.
Pagrindiniai Klaipėdos krašto dienai skirti renginiai prasidės 11 val. Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos pakėlimu Klaipėdos piliavietėje (Priešpilio g. 2). Ją kels Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos kariai ir šauliai.
Sausio 15 d. 12 val. Skulptūrų parke, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ įvyks Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 103-ųjų metinių minėjimas.
Iškilminga rikiuotė
Lietuvos Respublikos vėliavos grupė, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų, Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės ir Klaipėdos jūrų kadetų gimnazijos būriai.
Rikiuotei vadovaus Pėstininkų brigados „Žemaitija“ karininkas majoras Kęstutis Piluckis. Į renginį laukiama atvykstant svečių iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Iškilmių dalyvius ir žiūrovus sveikins Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, istorinėmis įžvalgomis pasidalins Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Klaipėdos licėjaus istorijos mokytojas – žinovas Vaidas Pamparąs.
Gėlių vainikais bus pagerbti žuvusių Klaipėdos sukilimo dalyvių bei operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės kapai. Iškilmingame minėjime dalyvaus LK Karinių jūrų pajėgų orkestras ir Klaipėdos choras „Aukuras“. Renginys bus verčiamas į gestų kalbą.
13 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kieme (Daržų g. 10) prasidės kūrybiniai foto užsiėmimai „Klaipėdos krašto portretai“ su menininku Audroniumi Žemguliu.
Jis klaipėdiečius ir miesto svečius fotografuos XIX a. technika – šlapiu kolodijumi, kai portretas ant stiklo atsiranda tiesiog akyse dėl sidabro ir šviesos sintezės. Tai lėtas, apeiginis procesas, kuriame kiekvienas portretas tampa nepakartojamu istorijos ženklu – mažu sidabru spindinčiu atviruku iš praeities.
14 val. Klaipėdos universiteto Aula Magna konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 90-1) prasidės istorinė konferencija „Klaipėdos 1923 m. sukilimo svarba šiuolaikinei Lietuvos saugumo politikai“.
17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta paroda „Niekada nepasiduok“. Joje pristatomi šaltieji ginklai ir apdovanojimai iš buvusio Lietuvos kariuomenės vado dimisijos generolo leitenanto Arvydo Pociaus rinkinio.
18 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) bus aukojamos Šv. mišios už Klaipėdos kraštą.
19 val. iš Teatro aikštės pajudės šventinė jaunimo eisena su deglais „Sausio 15-osios garbė“. Eisenos maršrutas drieksis Turgaus, Tiltų, Biržos ir Liepų gatvėmis iki Skulptūrų parko, paminklo „Už laisvę žuvusiems“.
Čia bus giedama Tautiška giesmė ir Mažosios Lietuvos himnas „Lietuviais esame mes gimę“, prisiminti žuvusieji Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos dalyviai. Kalbės Lietuvos Respublikos Seimo narys, istorikas prof. dr. Valdas Rakutis.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius padedant Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iąjai rinktinei ir LK Klaipėdos įgulos karininkų ramovei kviečia visus karius ir šalies piliečius aktyviai dalyvauti tradiciniame pėsčiųjų naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“.
25-asis žygis 2026 bus vykdomas naktį iš sausio 16 d. (penktadienis) į sausio 17 d. (šeštadienis) 25 km. maršrutu Klaipėdos valstybinė kolegija (Jaunystės g. 1) – Klaipėdos centrinis stadionas (Sportininkų g. 46).
Žygio dalyviams patariama transporto priemones palikti prie Klaipėdos centrinio stadiono, o žygio starto vietą pasiekti miesto viešuoju transportu.
*Parengta pagal rengėjų pateiktas žinias
Tai kad ne prijungimo, o susijungimo su Lietuva!
Jūs teisus, melagingą terminą naudojo tik okupantai iš Vokietijos ir Rusijos. Kokia gėda, kai tokius melagingus terminus naudoja ir dar atsiranda viešintojų.
Man keistai atrodo tas noras grąžinti okupacinių valdžių primestus pavadinimus- Klaipėdos kanalas vėl tapo Vilhelmo ( net ne Viliaus) kanalu, tiltas Klaipėdoje vėl vadinamas Karalienės ( kieno karalienės?) Luizės tiltu, turgus- Frydricho ( net ne Pričkaus) turgumi, Lindenau jūreivystės mokykla…. Ar jau visų 1923 m. sukilimo dalyvių atminimas įamžintas šiame krašte? Ar nebėra kuršiškos, prūsiškos, lietuviškos kilmės pavadinimų Klaipėdos vietoms?
Klaipėdiečiai nuo seno, norėdami įsiteikti karaliui ir gauti lengvatų, suteikdavo karaliaus ar kokio didiko vardą savo atliktam darbui. . Kodėl negali sulietuvinti karalius vardą ir vadinti Viliaus kanalas?
O kodėl negalima palikti prieš tai buvusį pavadinimą- Klaipėdos kanalas?
Betrūksta pervadinti pačią Klaipėdą į Mėmelį. Tada jau bus pasiruošta jį grąžinti Vokietijai.
Šaunuolė Klaipėda minėdama tokį Lietuvai istoriškai svarbų įvykį.
Na, Rakutis, tai manau, kaip paprastai, tik kažką istorinio lenkiško paporins. Gėda mokslui, LRT, kad apie Mėmelio ir Klaipėdos pavadinimų kilmę, jų istoriją žmonėms Lietuvoje plačiau kaip ir nieko nėra pasakojama. O akivaizdu, kad jie abu tarmiškai, etnografiškai yra lietuviški.
Taip, Mėmelis – kuršiškas.
Mėmelis kuršiškas tai kuršiškas, bet iš kokio bendrinio žodžio, ką reiškiančio jis atsirado. O gal visai ne kuršiškas. Juk galimas daiktas, kad kuršai 2-o tūkstantmečio pradžioje gyveno dar toliau už sembus – į Vakarus. Meško (lokys) galimai įkūręs Lenkijos (Palokės) valstybę su centru Gniezne buvo kuršis. Po to kuršiams galimai apslavėjusių mozūrų krikšto ir feodalizmo spaudžiamiems, palikus apsikrikštijusį Meško valdyti mozūrus su dalimi apsikrikštijusių savų paliokių – palokių, patiems prisėjo keltis į dar apytuštę miškingą Šiaurę net už Nemuno. Ar ne iš čia Lenkijos siekiai buvo 1923 metais ir iki šiol užvaldyti Lietuvos pajūrį?
Lietuviškai memelis -tas, kuris neaiškiai kalba, memeliuoja- lietuviuzodynas.lt/zodynas/Memelis, prūsiškai Memele- Nemunas, Biržų rajone teka Nemunėlio upė, toliau skirianti Lietuvą nuo Latvijos . Latviai Nemunėlį vadina Mēmele.
Memelis – kuršiškai ,,nebylys, tylenis”.
Visose baltų kalbose žodžio kilmė ar reikšmė panaši.
Ilgasis ‘ė’ pavadinime Mėmelis duotų pamato manyti, kad pirmasis žodžio sandas Mė- gali būti giminė su liet. žodžiu smėlis. Tokiu atveju pradinis pavadinimas galėjo būti (S)mėlmelis. Šį pradžios žodį žmonėms vartojant buvo disimiliuoti žodžio pradžios ‘S’ ir pirmasis ‘l’ jame. Taip gavosi dabartinis jo vardas Mėmelis. Beje, jame esant žodžio smėlis šaknį patvirtintų ir Klaipėdoje esantis Smiltynės, o gal ir (S)Melnragės pavadinimas.
Pavadinimo antrasis sandas -melis gali būti kuršiškas žodis ir yra lygintinas su žodžiu molas, latv. Jūr-mala, kur ‘-mala’ latv. reiškia krantas, estų muul – “molas”. Bet, neatmestina, kad antru sandu gali būti ir estų muld – “žemė” žodis. Tokiu atveju Mėmelio vardo pradinė reikšmė buvo Smėlmolis, Smėlkrantis, Smėlžemis. Beje, šiuo atveju įdomu, kad estiškai smėlis – “liiv”, taigi laikytinas giminigu pavadinimo lyvis žodžiui, kurie gyveno netoli Klaipėdos Baltijos pakrantėje prie Rygos.
> Kažin
Citata: “Mėmelis kuršiškas tai kuršiškas”. Pažvelkim į šią dilemą pro mokslinės laboratorijos akinius (žr. “Istorija pareinant į Lietuvą” e-formato p. 72 – 73), kur rašoma (sutrumpinta): “Pamario (Vyslos – Nemuno) kultūra yra priskiriama archeologinei akmens amžiaus III tūkstantmečio pr. Kr. pabaigos virvelinės keramikos kultūrai. Ji buvo paplitusi nuo Aistmarių pietvakariuose, o šiaurėje iki Kuršmarių. Kokie žmones šią kultūrą kūrė? Čia Baltijos kyšulyje tarp Kuršmarių šiaurėje ir Aistmarių pietuose (žemėlapis p. 73) stovi gyvenvietė KURŠIAI. Žemėlapyje Aistmarių šiaurėje stovi miestas Tvankstė (dabar Kaliningradas, anksčiau Mėmelis), o Aistmarių pietuose stūkso kaimas Žuvinas”. IŠVADA: jeigu tarp šių Marių kyšulyje stovi gyvenvietė vardu Kuršiai, tai reiškia, jog tiek Kuršmarėse, tiek Aistmarėse žuvis žvejojo žmones, kurie vienodai buvo vadinami KURŠIAIS. Dėkoju.
Bet visa Lietuva, ir visa teritorija nuo Reino iki Narvos ir Maskvos priklausė virvelinės keramikos archeologinei kultūrai, o kaip ten vadinosi atskira gentis… gal būt tai tik teritorinė organizacija.
> + + +
Kuršiai, – kultūrinių baltų gentis. Ji konstatuojama buvus III tūkstantmečio pr. Kr. laiku, t. y. kai buvo reta žmogui žmogų sutikt (Žalgirio mūšio metu Žemėje gyveno vos 425 mln. gyventojų WORLD ATLAS, Kingfisher, London/2003, ‘Ist. par. į Lietuvą” p. 83), todėl kuršiai gyveno pradedant nuo Aistmarių ir baigiant jais iki pat Latvijos kuršių. Bet net karas su žemaičiais vienu tarp jų dėl įplaukimo į Kuršių marias Klaipėdoje buvo. Dėkoju.
Bet juk pavadinimas Žuvinas gali būti giminingas ne su žodžiu žuvis, o su džiūti – Džiūvinas, reiškiantis vietovės sausumą, plg.žodžius sausuma, sausis, sausainis, sausledis ir pan. Tad Žuvinas gali reikšti ir smėlinis kaip ant sausos žemės esančio kaimo pavadinimas. Tokiu atveju jo pavadinimas papildytų Baltijos pakrantės smėlinio pobūdžio pavadinimų reikšmę kalbotyriškai įžvelgiamą esant Mėmelis pavadinime.
Dėl kuršių pavadinimo atskira kalba, manyčiau, kad jis ugrofiniškos kilmės.
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ???? Kodėl ne Prisijungimo ? Lietuva užgrobė Klaipėdos kraštą ?
Tiksliau,- susijungimo su Lietuva.
Čia tamstos nuomonė, bet antraštė kitokia.
Tai kad be antraštėje esmė, o istorijoje.
Apmaudu, kad ir lrt ,,analfabetai gudručiai” tęsia tą patį naratyvą,- kad Klaipėdos kraštas buvo prijungtas,- tartum iš dangaus nukritęs. Kaip kažkas anksčiau komentavo, tai yra tas pat terminas, kurį vartojo okupantai iš Vokietijos ir Rusijos!
Ir net viena vadinama mokslininke vartoja tokią sąvoką. Koks lygis!!! Manau, istorikai dar turi darbo…
Kita vertus , yra dalis tiesos. Būrai nenorėjo jungtis prie Lietuvos….
Bet kokios tautos dalis, pragyvenus 700 metų užgrobta, gali nebenorėti jungtis su tautiečiais. Nutolsta. Latviai ir Latvijos kuršiai to pavyzdys.
>Kažin
Tarp Baltojo ir Mėlynojo Nilo “balomis” ir ežerais turtingoj vietovėj yra gyvenvietė rusišku (iš rusiškos knygos imta) pavadinimu daugiskaita KURSI = KURŠIAI, – ir iš ten po ledynmečio pareinant į Lietuvą pro Gibraltaro, Lamanšo sąsiaurius, Šiaurės ir Baltijos jūras vardą kuršiai galėjo parsinešt į Aistmares bei Kuršių marias kuršiai. Afrikoj, beje, gana arti Viduržemio jūros yra gyvenvietė rusų daugiskaitoj vadinama SALDY = SALDAI, todėl irgi laivu iš ten į Latviją parkeliaut galėjo KURŠIAI. Tada per Kryžiuočių ir Livonijos ordino vokiečius pavadinimas MEMEL kaip kad sakote tamsta, dėl smėlio gali būt siejamas vienareikšmiai.