Praėjusiais 2025 metais Lietuvos oro uostų tinkle iš viso aptarnauti 7 158 699 keleiviai – 8,3 proc. daugiau lyginant su 2024 metais. Tai yra naujas visų laikų Lietuvos pasiekiamumo oru rekordas – ilgalaikės strategijos, kryptingų investicijų ir nuoseklaus darbo rezultatas.
„Nepaisant iššūkių, 2025-ieji Lietuvos aviacijai tapo rekordiniais – daugiau kaip 7 mln. keleivių, augimas visuose trijuose oro uostuose ir po 20 metų susigrąžinta lyderystė Baltijos šalyse. Nauji vežėjai, naujos kryptys ir nuosekliai įgyvendinti modernizacijos bei plėtros projektai žmonėms reiškia paprastesnes ir patogesnes keliones, didesnį pasirinkimą bei geresnes jungtis su pasauliu. Drąsiai žvelgiame į ateitį – esame pasirengę augti toliau ir plėsti žmonių galimybes judėti, dirbti ir būti arčiau vieniems kitų”, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
7 milijonai pasiekti prieš Kalėdas
„Beveik 7,16 mln. keleivių per metus mums yra daugiau negu skaičius. Tai – galybė susitikimų, verslo sutarčių, atostogų ir kitų istorijų, kurios suartino Lietuvą su visu pasauliu. Be to, rekordas įrodo mūsų komandos susitelkimo ir bendradarbiavimo su skirtingomis valstybės institucijomis svarbą, didinant valstybės atsparumą išorės grėsmėms“, – teigia Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.
S. Bartkus pripažįsta, kad sekdama keleivių srautų duomenis mėnesis po mėnesio LTOU komanda tikėjosi pasiekti rekordą. Jis prieš pat Kalėdas su džiaugsmu Vilniaus oro uoste pasveikino septynimilijonąjį keleivį.
LTOU vadovo teigimu, 2025 metų gruodis buvo labai intensyvus – iš viso šventinių kelionių laiku per mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 535,5 tūkst. keleivių (12,7 proc. daugiau negu 2024 metų gruodį).
Per metus didžiausią keleivių skaičių aptarnavo Vilniaus oro uostas – per 5,11 mln. (6,4 proc. daugiau lyginant su 2024 metais). Kauno oro uosto paslaugomis pasinaudojo apie 1,6 mln. keleivių (12 proc. daugiau), o Palangoje – beveik 448,4 tūkst. keleivių (18,7 proc. daugiau).
Taip pat Lietuvos oro uostai – Vilniaus, Kauno ir Palangos bendrai užėmė 40,3 proc. Baltijos rinkos ir aplenkė Rygos oro uostą, kurį 2025 metais rinkosi kiek daugiau negu 7,11 mln. keleivių.
Atskleidė populiariausias kryptis
Per metus Lietuvos oro uostų tinkle įvyko daugiau nei 59 tūkst. skrydžių. Lyginant su dvylika 2024 metų mėnesių, pernai Vilniuje aptarnautų skrydžių skaičius augo beveik 2,5 proc., Kaune – 8,1 proc., Palangoje – 12,6 procento.
Populiariausios reguliarių skrydžių kryptys iš Lietuvos oro uostų pernai, kaip ir ankstesniais metais buvo Londonas, kurį kelionės kryptimi rinkosi daugiau negu 846 tūkst. keleivių. Antra pagal kelionių oru populiarumą kryptimi buvo Kopenhaga, toliau rikiavosi Ryga, Varšuva, Frankfurtas. Toliau populiariausių keleivių krypčių dešimtuką tęsė – Oslas, Milanas, Stokholmas, Dublinas ir Stambulas.
S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad svarbiausios tarptautinės jungtys pernai buvo tikslingai stiprinamos bendradarbiaujant su partneriais – oro linijų bendrovėmis. Jos didino skrydžių dažnius, keitė orlaivius į didesnius, suteikdamos daugiau vietų keleiviams. Dėl to pernai dar patogiau pasiekiami tapo tokie Europos aviacijos mazgai kaip Amsterdamas, Kopenhaga, Stokholmas, Frankfurtas, Briuselis ar Helsinkis, taip pat Azijos susisiekimo oru centras – Dubajus. Kartu atsivėrė geresnės galimybės planuoti jungiamuosius skrydžius ir keliones į Šiaurės Ameriką, Aziją, Afriką.
Keleiviams patiko naujienos
2025 metais šalies oro uostų tinkle atsirado naujų skrydžių ir vežėjų – oro linijos „flydubai“ ir „Israir“, kurie dar labiau išplėtė Lietuvos skrydžių žemėlapį.
Daug keleivių dėmesio sulaukė pernai LTOU pasiūlytos naujienos – vasaros aviacijos sezonu iš Vilniaus startavę „Wizz Air“ skrydžiai į Bergeną (Norvegija), Budapeštą (Vengrija), Kataniją (Italija), Bilundą (Danija), taip pat – „airBaltic“ skrydžiai į Prahą (Čekija) ir Tiraną (Albanija). Vasarą keleiviai iš Kauno mėgavosi kelionėmis į Peskarą, Italijoje. O Palangos oro uoste vasaros aviacijos sezonu pradėti užsakomieji skrydžiai į Antaliją (Turkija) ir Šarm Aš Šeichą (Egiptas).
Aviacijos žiemos sezono naujiena Palangoje buvo reguliarūs „Wizz Air“ skrydžiai į Norvegijos sostinę Oslą, o iš Vilniaus su „Wizz Air“ žiemą tapo paprasta atrasti Suomijos žiemos pasaką Turku arba nuskristi pasišildyti į saulėtąjį Dubajų (JAE) su „flydubai“ oro bendrove.
Pernai per kelionių sezono piką oro bendrovės iš Lietuvos siūlė vykti beveik 100 krypčių.
Šiemet sieks išlaikyti tempą ir kryptį
Vienu iš pagrindinių šių metų tikslų S. Bartkus įvardija tolesnį partnerysčių stiprinimą ir plėtrą, nes užtikrintas skrydžių stabilumas ir dažnumas yra esminė tvaraus augimo sąlyga.
Taip pat toliau bus vykdomi infrastruktūros projektai, iš kurių vienas svarbiausių yra naujo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektavimas, patikėtas tarptautinei „Zaha Hadid Architects“ architektūros įmonei. Naujas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas, planuojama, gali būti atidarytas keleiviams 2028 metų pabaigoje. Taip pat vyksta ir senojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcija, kuri keleivius į naujas erdves pakvies jau 2026 m. antrąjį ketvirtį.
„Pernai sėkmingai baigtas bei atidarytas naujasis Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalas ir įgyvendinta Kauno oro uosto rekonstrukcija suteikė mums vertingų pamokų bei pasitikėjimo savo jėgomis. Turime aiškią strateginę kryptį, kuri veda naujų pasiekimų link, pirmiausia, suteikiant kuo geresnę patirtį ir patogumą kiekvienam keleiviui“, – apibendrina S. Bartkus. Jis įsitikinęs, kad kiekvienas pasirinkimas keliauti per Lietuvos uostus yra balsas už geresnį susisiekimą ir už mūsų šalies matomumą pasaulio žemėlapyje.
Pernai Lietuvoje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 9 iš 10 žmonių pastebi, jog šalies susisiekimo oru kokybė per pastaruosius metus pagerėjo. Respondentai įvardijo svarbiausiais pokyčiais bendradarbiavimą su tradicinėmis oro linijomis, investicijas į infrastruktūrą ir darbuotojus bei skrydžių skatinimo modelių diegimą.
Parengta pagal LTOU pranešimą
