2025 m. krašto apsaugos biudžetas įvykdytas pagal planą – gruodžio 31 d. pagal nustatytą paskirtį ir krašto apsaugos sistemos prioritetus panaudota 99 proc. Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Toks lėšų panaudojimas demonstruoja efektyvų planavimą, produktyvų didžiausių krašto apsaugos sistemos projektų vykdymą ir gebėjimą lanksčiai paskirstyti finansavimą reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją bei kylančias naujas grėsmes.
Didžiausia dalis Krašto apsaugos ministerijos biudžeto lėšų 2025 m. buvo skirta esminių Lietuvos kariuomenės pajėgumų – manevro, ugnies galios, oro gynybos – stiprinimui įsigyjant ginkluotę, karinę įrangą, transportą, vystant reikalingą infrastruktūrą, kaupiant atsargas. Taip pat skirtas reikalingas finansavimas išlaikyti krašto apsaugos sistemos personalui, vykdyti karinį rengimą ir kitą veiklą, užtikrinti kibernetinį saugumą, reikiamas sąlygas Lietuvoje dislokuotiems sąjungininkų pajėgumams, teikti kritiškai reikalingą paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
„Beveik 100 proc. siekiantis gynybos biudžeto vykdymas rodo Krašto apsaugos ministerijos gebėjimą politinius sprendimus greitai paversti realiais gynybiniais pajėgumais. Taip rekordinis gynybos finansavimas maksimaliu įmanomu tempu tampa realiu Lietuvos ginkluotųjų pajėgų stiprinimu“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
2025 metais Krašto apsaugos ministerija didžiąją dalį biudžeto lėšų nukreipė esminių Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui, vykdydama strategiškai svarbiausius gynybos projektus.
Didžiausi mokėjimai buvo skirti sunkiajai ginkluotei ir oro gynybai – už tankus sumokėta 600 mln. eurų, už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS – pervesta 169,1 mln. eurų, už ratines pėstininkų kovos mašinas – 158,6 mln. eurų, raketines artilerijos sistemas HIMARS – 127 mln. eurų.
Rekordinis biudžetas
2026 m. krašto apsaugos biudžetas sieks rekordinius 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir bus 43 proc. didesnis nei 2025 m. ir bus didžiausias gynybai skiriamas finansavimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Toks augimas rodo ilgalaikį valstybės įsipareigojimą nacionaliniam saugumui ir leidžia užtikrinti pradėtų projektų tęstinumą.
2026 m. suplanuotos lėšos bus nukreiptos tolesniam oro gynybos stiprinimui, ugnies galios ir manevro pajėgumų vystymui, karinės infrastruktūros ir priimančiosios šalies paramos stiprinimui, gynybos pramonės vystymui, atsargų kaupimui, ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimui.
Parengta pagal KAM pranešimą
