Gruodžio 22 d. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus įsakymu patvirtintas Lietuvos ypatingos svarbos žaliavų ir ypatingos svarbos mineralų parengtinės žvalgybos 2026–2030 m. veiksmų planas.
Lietuvoje pradedamas svarbus laikas – pirmą kartą nuosekliai ir valstybiniu mastu bus vertinama, ar šalies žemės gelmėse gali būti Lietuvai ir Europai strategiškai svarbių žaliavų ir ypatingos svarbos mineralų, reikalingų energetikos pertvarkai, pažangioms technologijoms ir ekonominiam saugumui.
Šis planas įgyvendina 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1252 nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti Europos Sąjungos strateginį savarankiškumą žaliavų srityje ir iki 2030 m. padidinti pačioje ES išgaunamų strateginių žaliavų dalį.
Kodėl tai svarbu
Šiuo metu Lietuvoje nėra išžvalgytų ypatingos svarbos žaliavų telkinių, bet šalies žemės gelmėse – kristaliniame pamate, nuosėdinėje dangoje ir net požeminiame vandenyje – aptinkama cheminių elementų, priskiriamų ES kritinėms žaliavoms (angl. Critical Raw Materials, CRM).
Šios žaliavos laikomos strategiškai svarbiomis dėl jų reikšmės energetikos pertvarkai, aukštosioms technologijoms ir ekonominiam saugumui. Lietuvoje šie duomenys kol kas nėra sistemingai išanalizuoti ir įvertinti.
„Šio veiksmų plano parengimas sudaro prielaidas Lietuvai pereiti nuo spėlionių prie žinojimo. Mes pirmą kartą kryptingai vertinsime, ką iš tiesų turime savo žemės gelmėse ir ar kritinių žaliavų (CRM) galimybės gali būti reikšmingos valstybei, mokslui, pramonei ateityje“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.
Jo teigimu, planas nėra skirtas gavybai ar kasinėjimams – tai parengiamasis etapas, paremtas Lietuvoje sukauptais geologiniais tyrimais, uolienų, dirvožemio ir požeminio vandens sudėties duomenimis, kurie bus iš naujo įvertinti ir susisteminti prieš priimant bet kokius sprendimus.
Ką numato veiksmų planas
2026–2030 m. laikotarpiu numatyta:
iš naujo įvertinti ir susisteminti jau turimus geologinius duomenis;
juos suskaitmeninti ir sukurti centralizuotą duomenų bazę;
kompleksiškai analizuoti geocheminius duomenis apie uolienas, dirvožemį, požeminį vandenį, mineralinius vandenis ir giluminius sūrymus;
sudaryti galimų kritinių žaliavų paplitimo žemėlapius ir nustatyti galimybės mineralų sankaupas;
analizuoti kitų valstybių praktiką ir bendradarbiauti su mokslo institucijomis, siekiant taikyti gerąją tarptautinę patirtį ir naujausius mokslinius būdus.
Šie darbai leis atsakyti į esminį klausimą – ar Lietuvoje apskritai yra geologinis pagrindas kalbėti apie kritinių žaliavų galimybės.
Sprendimai – tik remiantis faktais
„Be patikimų duomenų neįmanoma priimti atsakingų sprendimų – nei ekonominių, nei aplinkosauginių. Šis planas sukuria pagrindą tinkamai įvertinti padėtį ir apsispręsti, ar Lietuvai tikslinga rengti tolesnę parengtinės žvalgybos programą“, – pabrėžia E. Viskontas.
Veiksmų plane numatyti apžvalginiai ir netiesioginiai geologiniai tyrimai. Tik juos įgyvendinus bus sprendžiama, ar reikalingi išsamesni tiesioginiai tyrimai ir ar apskritai tikslinga plėtoti nacionalinę ypatingos svarbos žaliavų žvalgybos programą.
Ką tai reiškia visuomenei
Šis planas:
rodo, kad valstybė siekia suprasti savo žemės gelmių potencialą prieš priimdama bet kokius sprendimus;
stiprina Lietuvos gebėjimą ir balsą ES kritinių žaliavų politikoje;
patvirtina, kad Lietuvoje nebus pradėta skubota žaliavų gavyba;
sudaro pagrindą ilgalaikiam, tvariam ir aplinkosauginiu požiūriu atsakingam planavimui.
