Europos Parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių Darių Radzevičių, prašydamas įvertinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) inicijuotos ir transliuotos akcijos „Šalin rankas“ atitiktį visuomeninio transliuotojo veiklos principams, politinio neutralumo, nešališkumo ir žurnalistikos etikos reikalavimams.
Pasak europarlamentaro, kreipimasis nėra nukreiptas prieš atskirų žurnalistų saviraišką ar redakcines nuomones. Jo teigimu, klausimas kyla dėl paties LRT, kaip institucijos, sprendimo naudoti visuomeninio transliuotojo eterį ir kitus viešuosius išteklius akcijai, susijusiai su politiniais ir teisiniais procesais, kuriuose pati LRT yra tiesiogiai suinteresuota šalis.
Akcija – viešų diskusijų ir audito fone
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys, kad akcija „Šalin rankas“ buvo transliuojama tuo metu, kai viešojoje erdvėje vyko intensyvios diskusijos dėl LRT valdymo, atskaitomybės, vadovų skyrimo ir atleidimo tvarkos, taip pat po Valstybės kontrolės pateiktų pastabų dėl LRT veiklos.
P. Gražulio vertinimu, tokio konteksto fone akcija visuomenėje galėjo būti suvokiama ne kaip neutrali informacinė iniciatyva, o kaip institucinė LRT administracijos pozicija, susiejanti jos valdymo ir atskaitomybės kritiką su tariamomis grėsmėmis žodžio laisvei.
Europarlamentaras taip pat primena, kad abejonių dėl šios iniciatyvos teisėtumo ir procedūrų kilo ir pačios LRT viduje – tai rodo viešai paskelbti LRT Tarybos Turinio komiteto pirmininko Jono Staselio klausimai LRT generalinei direktorei.
Abejonės dėl politinio neutralumo
Kreipimesi pabrėžiama, kad pagal LRT įstatymą visuomeninis transliuotojas privalo laikytis politinio neutralumo, nešališkumo, skaidrumo ir atskaitomybės principų, o programose ir interneto platformose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai.
P. Gražulio teigimu, „Šalin rankas“ akcija buvo transliuojama kaip institucinis protestas, kuriame nepateikiamos skirtingos nuomonės, neįsileidžiami kritiniai argumentai ir nutylimos valstybinio audito išvados.
Tokiu būdu, anot europarlamentaro, LRT galėjo tapti ne objektyviu informacijos teikėju, o aktyvia politinio proceso dalyve.
Jo vertinimu, kampanija galėjo formuoti vienpusišką įspūdį, jog parlamentinė kontrolė ar diskusijos dėl LRT valdymo yra grėsmė žodžio laisvei, taip ginant pačios institucijos interesus visuomenės lėšomis finansuojamame eteryje.
Prašymas įvertinti teisėtumą ir interesų konfliktus
Kreipdamasis į Žurnalistų etikos inspektorių, P. Gražulis prašo įvertinti, ar akcija „Šalin rankas“ atitiko visuomeninio transliuotojo misiją, ar nebuvo pažeistas politinio neutralumo principas, ar buvo tinkamai pateiktos skirtingos pozicijos, taip pat ar LRT tinkamai valdė interesų konflikto ir reputacinės rizikos aspektus.
Europarlamentaro teigimu, LRT įstatymas nesuteikia visuomeniniam transliuotojui teisės organizuoti institucinių protesto ar spaudimo kampanijų prieš teisėkūros procesus. LRT, anot jo, turi teisę informuoti, analizuoti ir pristatyti skirtingas nuomones, tačiau negali naudoti eterio savo pačios institucinei gynybai politinių ginčų metu.
Parengta pagal Europos Parlamento nario Petro Gražulio pranešimą
JAV valdžia išslaptino 300 000 Epšteino bylos dokumentų. Lietuva irgi kada nors išsireikalaus, kad mūsų valdžia išslaptintų mūsų nusikaltėlių bylas.
youtube.com/watch?v=cTdT1ec3jqs