Gruodžio 18 d., ketvirtadienį, 17 val. 30 min. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filiale, Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2) įvyks literatūrinė, pažintinė ir meninė vigilija – šventinio laikotarpio vakaras, kuriame jaukiai atšiaurų gruodį susitiks poezija, garsas, istorija ir bendruomenė.
Vigilija – žodis, kilęs iš lotyniško „vigilia“, reiškiantis budėjimą, laukimą ir ramų, dvasingą pasirengimą. Tai laikas, kai ir žaliakalniečių bendruomenė susirenka apmąstyti, laukti ir kurti šviesą drauge.
Galaunių namai Vydūno alėjoje Ąžuolyno pašonėje taps literatūros, muzikos, meno ir pokalbių erdve, kurioje gims šventiška rimtis, kūrybiškumas ir bendrumo šiluma.
Vakaro pradžioje Žaliakalnio poetas Edmundas Janušaitis pristatys antrąją „Poetų sodo“ trilogijos dalį „Dangaus mana“, kurioje nevengia tirštesnių atspalvių, intensyvesnių jausmų ir brandžių praeities refleksijų. Kuždesius pievose keičia dangaus gausmas – gitarinis priminimas apie tai, ką norisi pamiršti.
Tarpdisciplininį susibūrimo pobūdį pratęs dailininko, skaitmeninio meno Lietuvoje pradininko, meno ir garso dizainerio Gintauto Vėlykio improvizacijos, kurios kvies pakilti ir į antrąjį Galaunių namų aukštą.
Ten svečius pasitiks taip pat žaliakalniečio medžio skulptoriaus Kazimiero Sigito Straigio paroda „Medžio ritmas“, o pats autorius atskleis, kaip joje vaizdine skulptūros kalba perteikia poetinį pasaulio suvokimą.
Dar vienas bendruomeniškas ir demokratinis vigilijų paprotys – tarp meno kūriniųų įkurdintas atviras mikrofonas. Atvykusieji amžinai žaliuojantys žaliakalniečiai galės pasidalinti savo ar savo mėgstamų poetų eilėmis.
„Žaliakalnis tikrai vertas meno Vigilijos papročio. Jis visada turėjo išskirtinį poezijos jausmą. Juk čia įvairiu metu gyveno Vaižgantas ir Krėvė, Sruoga ir Binkis, Salomėja Nėris ir Putinas. O kur dar mūsų amžiuje – mus palikę ir dar gyvi klasikai“, – sako vienas iš rengėjų, Kauno miesto gidas Jonas Oškinis.
Įėjimas su Galaunių namų lankytojo bilietu. Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama.
