Lietuvoje kuriama nauja nacionalinė platforma „ekultūra“ jau kitų metų gegužę atvers vieningą prieigą prie šalies skaitmeninių ir skaitmenintų kultūros šaltinių.
Tai iki šiol didžiausias tokio pobūdžio projektas mūsų šalyje, kurį įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) kartu su daugiau nei dvidešimt kultūros institucijų.
„Šiandien kultūros turinys glūdi skirtingų organizacijų skaitmeniniuose ir fiziniuose archyvuose. Nors jis yra vertingas, įvairus ir svarbus, vis dėlto sunkiai randamas ar pasiekiamas tik profesionalams.
Kuriama platforma šią padėtį iš esmės pakeis, nes „ekultūra“ gimė iš siekio sutelkti Lietuvos kultūrą į vieną lengvai pasiekiamą, šiuolaikišką ir atvirą erdvę“, – sako projektą vykdančios LNB generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Vienoje vietoje – virš milijono kultūrinių atradimų
Nuo 2023 m. projektas „ekultūra“ įgyvendinamas keliais žingsniais: pirmiausia sutvarkyti organizaciniai ir technologiniai pagrindai, suburti partneriai, o šiandien vykdomi duomenų parengimo, programavimo ir intensyvaus turinio kaupimo darbai.
Kartu su jais prasideda platformos viešinimas, tęsiamas partnerių įtraukimo procesas – rengiamos diskusijos, užsiėmimai, susitikimai su kultūros, švietimo ir technologijų sektoriaus atstovais.
Platformos kūrėjai pabrėžia, kad „ekultūra“ – bendras projektas, kuriame svarbus kiekvienas partneris: nuo didžiųjų nacionalinių institucijų iki regioninių muziejų ir savivaldybių bibliotekų.
Į vieną vietą jungiamos skirtingos kultūros formos
Audiovizualiniai kūriniai, scenos menai, kinas, 3D daiktai ir kita medžiaga, todėl platforma atvers kur kas platesnį kultūrinio turinio lauką. Projektas yra atviras, tad ateityje prie jo galės prisijungti nauji partneriai, dar labiau praplėsdami turinio spektrą ir prieinamumą.
Šiuo metu jau sukaupta daugiau nei 1 mln. kultūrinių dalykų. Tarp jų – ir virtualūs trimačiai (3D) išskirtinę vertę turintys statiniai, pirmą kartą taip gausiai pristatomi vartotojams, ir audiovizualinio turinio rinkiniai, kuriems skiriama itin daug dėmesio.
Reikšmingai prie turinio įvairovės prisidės Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, atversianti XX–XXI a. pr. radijo ir televizijos laidas, dokumentinius bei vaidybinius lietuvių režisierių filmus – iš viso net 60 tūkst. kultūrinių dalykų.
O išeivijos archyvo istorijose netikėtai prabils Jonas Mekas, Kazys Bradūnas, Birutė Galdikas ir kiti garsūs lietuviai. Visa tai – tik nedidelė dalis to, kas atsivers „ekultūra“ platformoje.
Pradžia – 2026 m. gegužę, balandis – mėnuo bandymui
Numatoma, kad platforma visuomenei bus pristatyta 2026 m. gegužę. Iki to laiko veiks projekto žinių svetainė www.ekultura.lt, kurioje galima sužinoti apie projekto eigą, partnerius, vykstančius renginius ir artimiausius planus.
„Kiekviena kultūros institucija turi savo istorijas, o „ekultūra“ jas sujungs į bendrą pasakojimą. Norime, kad šis pasakojimas būtų gyvas – nuolat pildomas ir pasiekiamas kuo platesnei auditorijai. Platforma „ekultūra“ taps tiltu tarp praeities ir dabarties, tarp istorinių ir naujų atradimų“, – sako A. Žilinskienė.
Balandį žadamas platformos bandymas, prie kurio bus kviečiami prisijungti ir kultūros institucijų, ir plačiosios visuomenės atstovai. Tikimasi, jog aktyvus naudotojų įsitraukimas padės užtikrinti, kad „ekultūra“ būtų patogi, intuityvi bei draugiška skirtingiems lankytojams – nuo mokytojų ir mokinių iki tyrėjų, kūrėjų ar žmonių su negalia.
Su žmonėmis judanti kultūra
Tokios apimties sistemos sukūrimas ir jos sėkmė ateityje reikalauja ne tik specifinių technologinių sprendimų, bet ir vartotojų pasirengimo, įsitraukimo. Todėl projekto komanda siekia, kad gyventojai, kultūros sektoriaus atstovai ir partneriai jau šiandien žinotų, kas ir kam yra kuriama, kokios galimybės bus atveriamos ir nuo pat pradžių galėtų būti šio projekto dalis.
Kaip pastebi projekto ryšių su visuomene atstovė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė, ankstyvas komunikacijos laikas leidžia kurti bendrą supratimą apie projekto viziją, aiškinti, kaip kultūros turinys bus prieinamas ir panaudojamas iš naujo. Tai – investicija į vartotojo patirtį, kuri prasideda dar prieš atveriant platformą.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad projektas suteikia galimybę pasakoti apie šalies kultūrą, šviesti visuomenę autorių teisių srityje bei stiprinti supratimą apie atsakingą kūrėjų darbo panaudojimą.
„Kuriame erdvę, kurioje Lietuvos kultūra juda kartu su laiku ir žmonėmis. Tai ne tik technologinis sprendimas, o gyvas procesas, keičiantis mūsų santykį su kultūra – darantis ją artimesnę, prieinamesnę ir kasdien iš naujo atrandamą. Šį sumanymą geriausiai apibūdina šūkis – „Kultūra juda“, – sako V. Pukėnaitė-Pigagienė.
Platformos „ekultūra“ atstovė pabrėžia ir itin platų partnerių tinklą, tarp kurio – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir daugelis kitų.
Taip pat, pasitelkiant muziejų, bibliotekų ir archyvų tinklą, turinys į platformą atkeliaus dar iš maždaug 150 įstaigų.
