Vilnius imasi veiksmų, užtikrinant vaikų saugumą mokyklose. 2024 m. beveik pusė mokinių sostinėje patyrė patyčias bent kartą per pastaruosius du mėnesius. O tais pačiais metais atlikta Vilniaus moksleivių apklausa atskleidė, kad 92 proc. apklaustųjų jaučiasi saugūs namuose, o mokyklose gerokai mažiau – 63 proc. Suprantant, kad emocinis saugumas yra svarbi švietimo dalis, Vilnius mokyklose ima diegti „Vaikui saugios aplinkos standartus“.
Juos parengė VšĮ Paramos vaikams centras kartu su tokiomis nevyriausybinėmis organizacijomis kaip „Gelbėkit vaikus“, „Renkuosi mokyti“, „Mokytojų palaikymo ratai“, Maltos ordino pagalbos tarnyba bei „Jaunimo linija“.
Nors 2020 m. Visuomenės sveikatos stebėsenoje, Higienos instituto surinkti duomenys rodė, kad Vilniuje užfiksuotas trumpalaikis patyčių masto sumažėjimas, praėjusiais metais mokinių, patiriančių patyčias, dalis prilygo 2016 metų rodikliui. 2024 m. besityčiojančių mokinių dalis (apie 37 proc.) viršijo 2016 m. rodiklį (apie 33 proc.).
Vilniaus mokyklinio amžiaus vaikų, kurie jaučiasi pakankamai arba labai laimingi, dalis nuo 2016 m. iki 2024 m. nukrito 20 proc. Staigus krytis matomas 2020 m., kai prasidėjo pasaulinė Covid-19 pandemija ir nuotolinis mokymas. Net ir sugrįžus į kontaktinį mokymą, Vilniaus ir Lietuvos vaikų laimė negrįžta į priešpandeminę būklę.
„Emocinė sveikata daro reikšmingą įtaką moksleivių akademiniams pasiekimams, socialiniams įgūdžiams ir bendrai savijautai. Lietuvos švietimo sistema su nuolatiniais programų atnaujinimais, kasmetine nežinia dėl egzaminų vertinimo kuria pavojingą aukštų lūkesčių ir streso mišinį, kurį papildo patyčių rizika ir nesaugumo jausmas mokyklose.
Norėdami įgyvendinti aukštus lūkesčius ir sėkmingai paruošti jauną žmogų gyvenimui, privalome užtikrinti jo gerovę mokykloje, suteikiant maksimalų palaikymą. „Vaikui saugios aplinkos standartus“ parengė profesionalai ir Vilnius tampa pirmuoju miestu, pritaikydamas jį kaip universalų metodą, kuriant saugią mokyklą visiems“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Septynios sritys
„Vaikui saugios aplinkos standartai“ susideda iš septynių sričių, kuriose vykdomi atitinkami veiksmai, kuriant saugią ir emocinei sveikatai palankią aplinką ugdymo įstaigose. Standartai padeda praktiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje apibrėžtą kiekvieno vaiko teisę augti ir leisti laiką saugioje, palaikančioje aplinkoje. Standartai vienu metu atlieka kelias užduotis – padeda vaikams jaustis saugiau, stiprina tėvų pasitikėjimą ugdymo įstaiga, mažina konfliktų tarp darbuotojų, vaikų ir tėvų tikimybę. Taip mokyklose siekiama užtikrinti esminį psichologinį poreikį – saugumą.
Aštuonios sostinės mokyklos išreiškė norą dalyvauti pilotiniame standartų diegimo projekte. Pirmiausia, mokyklos rengs Vaiko apsaugos politiką, kuri apibrėš mokyklos vertybes ir septynias pagrindines standartų numatytas sritis. Viena jų – dėmesys mokykloje dirbančiam personalui ir naujai priimamiems darbuotojams. Kita svarbi kryptis – vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas. Saugiai aplinkai labai svarbus ir bendradarbiavimas su tėvais, jų švietimas.
Diegiant standartus, analizuojama ir fizinė mokyklos aplinka: jos saugumas, nusiraminimo ir poilsio erdvės, svarbi griežta pašalinių asmenų patekimo kontrolė. Dėmesys skiriamas visos bendruomenės, įskaitant ir pačius vaikus, įsitraukimui, procedūroms, nuolatiniam monitoringui, stebėsenai ir prieinamumui. Standartai skirti visoms įstaigos ir organizacijoms, kurios ugdo ar teikia paslaugas vaikams iki 18 metų.
„Aiški ir visai bendruomenei suprantama Vaiko apsaugos politika padeda užtikrinti, kad žinojimas virstų veiksmais ir kad kiekvienas vaikas, tėvas, mokytojas ar kitas įstaigos darbuotojas žinotų, kaip elgtis susidūrus su smurtu ar netinkamu elgesiu. Šis susitarimas ir jo laikymasis suteikia visiems saugumo jausmą bei padeda įstaigoje mokytis, dirbti, kurti ir augti“, – sako psichologė psichoterapeutė, VšĮ Paramos vaikams centras steigėja Aušra Kurienė.
Pilotinis projektas Vilniuje startavo lapkričio mėnesį, mokykloms priskiriant mentorius ir suformuojant darbo grupes. Gruodžio – vasario mėnesiais mokyklos įsivertins savo atitiktį standartams ir pagal gautus rezultatus nustatys sritis, kurias sieks sustiprinti pilotiniu laikotarpiu. Balandį mokyklų bendruomenėms bus pristatyti rezultatai ir veiksmų planai, o baigiamosios sesijos metu gegužę mokyklos galės pasidalinti gerąja patirtimi bei kilusiais iššūkiais, įsivertinant ir kuriant veiksmų planus. „Vaikui saugios aplinkos standartų“ įgyvendinimas tęsis ir pilotiniam laikotarpiui pasibaigus.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
Patyčios turėtų būti , visų pirma , neleistinos Alke. Visi besmegeniai , užkardyti. Bet: pati valdžia tyčiojasi iš visos Tautos. Verčia jaustis beviltiškais besmegeniais. Kodėl Lietuvai nuolat vadovauja nenustatytos tautybės asmenys: Grybovič, Nelson, dabar kažkokia ukrainietė – nes jos vištos be galvos, ir joms Lietuva nerūpi ? O lietuviai – kur jie ? Ruošiasi Eurovizijai ? Kas per padarai….