Lapkričio 27 d. 17 val., ketvirtadienį Palangos viešoji biblioteka (Vytauto g. 61, Palanga) vėl atveria langus į krašto etnokultūrą. Renginių salėje bendruomenei bus pristatytas ketvirtasis kurorto etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numeris.
2018 metais palangiškius ir kurortą pamilusius žmones maloniai nudžiugino Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 500 egz. tiražu išleistas pirmasis šios įstaigos spaudai parengtas etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numeris. Jo pratarmėje leidėjai rašė:
„Kviesdami pažinčiai, atveriame langus į krašto etnokultūrą. Dalinamės tuo, ką išsaugojome, kas sudaro mūsų identitetą ir padeda išlaikyti tautinį tapatumą, regiono etnografinį savitumą. Palangiškių ir šventojiškių etninė kultūra – tai gyvenimo būdas sūrių jūros purslų apšlakstytoje pajūrio žemėje.

Atveriame langus, kad pažintumėm tuos, kurie mums svarbūs, bei pažvelgtumėm į jų darbus, atskleistume krašto išskirtinumą, išsaugotume papročius. Atvertų langų galėtų būti ir daugiau. Tai turtingas kraštas. Amatų. Veiklų. Būdo. Žmonių. Paties gyvenimo. Telieka tai kitam kartui. O kaip nutiks, parodys laikas…“
Laikas rodo, kad Palangos bibliotekos kolektyvas ne tik ėmėsi gražaus ir prasmingo sumanymo, bet ir sėkmingai vykdo užsibrėžtą tikslą – profesionaliai atskleisti gilius ir turiningus Palangos etnokultūros klodus, ir per juos skatinti dabarties kultūrą, plėtoti jos virsmą.
Parengta pagal LŽS pranešimą






















Citata: “Palangos bibliotekos kolektyvas…ėmėsi…profesionaliai atskleisti gilius ir turiningus Palangos miesto etnokultūros klodus. 2018 m. buvo išleistas pirmasis etnokultūros metraščio “Palangos langai” numeris, o š. m. lapkričio 27 d. bendruomenei bus pristatytas jau ketvirtasis šio metraščio leidinio numeris”. Puiku, nes, jeigu kitais metais bus pristatomas penktasis “Palangos langai” numeris, tai metraštį bus galima praturtinti Palangos gyvenvietės įkūrimo data 7.632 m. pr. Kr. laiku, kas nustatyta pagal struktūrinės astronomijos observatorijos, anksčiau stovėjusios Birutės kalne, archeologinių tyrimų duomenis (prof. hab. dr. Vladas Žulkus). Ir tai susišaukia su Palemono pasirodymo, įplaukiant į Nemuno upės žiotis pro Kuršių Marias, medžiaga. Apie tai daug plačiau galima jau šiandien paskaityti lietuvių tautos, įskaitant joje ir žemaičių vaidmenį, mokslinėje knygoje “istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis). Iki.