„Vadovėliai turi ne tik perteikti žinias, bet ir ugdyti gebėjimus, kurie svarbūs XXI amžiuje – kritinį mąstymą, problemų sprendimą, kūrybiškumą, bendradarbiavimo įgūdžius“, – sako geriausių Europos mokymosi priemonių apdovanojimų BELMA komisijos pirmininkė Diana Kali.
BELMA (angl. Best European Learning Materials Award) laikomi svarbiausiais Europos apdovanojimais švietimo leidybos srityje, tapusiais savotiškais mokomosios literatūros „Oskarais“.
Kali pasakoja, kokius pokyčius išgyvena mokymosi priemonių leidėjai Europoje, bei atskleidžia, kuo BELMA apdovanojimuose bronzos medaliais įvertinti „Šviesos“ vadovėliai sužavėjo tarptautinę dešimties žinovų komisiją.
Europos leidybos kryptys: tarp dirbtinio proto ir spausdinto vadovėlio
Pasak D. Kali, mokomoji leidyba Europoje sparčiai keičiasi. Mišrusis mokymasis ir įtraukusis ugdymas jau tapo įprasta praktika, tačiau pastaruoju metu vis daugiau leidėjų atlieka bandymus su dirbtiniu protu.
„Šis pokytis nevienodas – priklauso nuo šalies, mokymo programos ir amžiaus grupės. Skandinavijos šalyse dirbtinis protas jau įtrauktas į mokymo programas ne tik kaip tema, bet ir kaip priemonė mokytojams bei mokiniams.
Tuo pat metu pastebimas ir priešingas judėjimas – grįžimas prie spausdintų vadovėlių, ypač pradinėse klasėse. Tai siejama su kultūrine tendencija riboti skaitmeninį poveikį vaikams“, – kalba BELMA komisijos pirmininkė.
Ji tęsia, kad tokie kontrastingi pokyčiai daro įtaką leidybos formatams, turiniui ir strategijoms. Dirbtinis protas vis dažniau pasitelkiamas pamokų rengimui ir medžiagos kūrimui, tačiau palaipsniui jis tampa ir mokinių mokymosi įrankiu.
Ne tik turinio kokybė: gero vadovėlio formulė
Šiemet BELMA varžytuvės sulaukė rekordiškai daug paraiškų – leidėjai iš 23 šalių pateikė 68 paraiškas, iš jų tik 15 buvo apdovanotos. Du leidyklos „Šviesa“ vadovėliai pelnė bronzos medalius, o Lietuva tapo vienintele šalimi, kuri gavo du apdovanojimus skirtingose amžiaus tarpsnių kategorijose.
Pasak D. Kali, vertindami mokyklinius vadovėlius, BELMA komisijos nariai vadovaujasi aiškiai apibrėžtais bruožais, kurie leidžia objektyviai įvertinti kokybę.
„Pirmasis bruožas – prieinamumas – apima ne tik techninius gamybos standartus, bet ir tai, kaip lengvai vartotojai pasiekia tiek spausdintą, tiek skaitmeninę medžiagą.
Mokomosios medžiagos pateikimas vertinamas mikro ir makro lygmenimis: nuo puslapio išdėstymo iki vaizdinių sprendimų. Turinio kokybė – viena iš sudėtingiausių kategorijų. Ji apima faktinį tikslumą, svarbą, aiškius mokymosi tikslus, vertinimo galimybes, užduočių kokybę ir jų kiekį”, – vardija pašnekovė.
Turinys turi būti nešališkas, atspindėti mokinių įvairovę ir skatinti universalių įgūdžių lavinimą. Galiausiai įvertinama, kaip turinys atitinka mokinių gebėjimus ir raidos etapus, palaiko įvairius mokymosi stilius, skatina žinių perkėlimą į praktines padėtis.
Žinovės žvilgsnis į lietuviškus vadovėlius
Kalbėdama apie šių metų paraiškas, D. Kali išskyrė du apdovanotus leidyklos „Šviesa“ vadovėlius: „Gamtos mokslai“ 2 klasei, serija „Maži milžinai“ ir „Literatūra“ III gimnazijos klasei, serija „Horizontai“.
„Tiek gamtos mokslų, tiek literatūros vadovėliai pasižymi gerai suprojektuotu išdėstymu, patraukliais vaizdais ir multimodaliniais bruožais, kurie padaro tiek sudėtingas mokslines idėjas, tiek sudėtingesnius literatūros tekstus prieinamus ir įtraukiančius.
Jie turi stiprią mokomąją koncepciją, pagrįstą tyrimais ir problemų sprendimu, siūlo diferencijuotus kelius ir refleksyvią veiklą, kuri ugdo kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir bendradarbiavimą, kartu tenkinant įvairius besimokančiųjų poreikius“, – pažymi žinovė.
Ypač išsiskiria motyvuojantys STEM projektai ir į tvarumą nukreiptos užduotys, kurios susieja mokslą su mokinių esamu gyvenimu. Literatūros vadovėlyje komisiją sužavėjo puiki jo apimtis, talpinanti platų žanrų, autorių ir kultūrinių sluoksnių spektrą.
Darbo pirmenybė: vadovėlis – visiems mokiniams
Leidyklos „Šviesa“ turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė pabrėžia, kad kuriant vadovėlius svarbiausia galvoti apie jų naudotojus – mokytoją ir mokinį.
„Siekiame, kad vadovėlis padėtų mokytis ir mokyti, aiškiai ir teisingai perteiktų mokomąjį turinį, sudomintų, įtrauktų. Aišku, atidžiai sekame, kad vadovėliai išpildytų bendrųjų programų reikalavimus.
Taip pat keliame sau reikalavimą sekti naujausius edukologijos, neuromokslo, psichologijos ir kitų mokslų pasiekimus, nuolat juos analizuojame ir pritaikome“, – kalba J. Mikulevičiūtė.
Jos teigimu, šiuo metu vienas iš pagrindinių leidyklos siekių – vadovėliai, pritaikyti skirtingus mokymosi ypatumus turinčių mokinių poreikiams, kad visi mokiniai turėtų vienodas galimybes mokytis naudojant tą patį vadovėlį.
Rengiant vadovėlį – aiškumo ir smalsumo paieškos
Bronzą Frankfurto knygų mugėje pelniusio „Gamtos mokslų“ vadovėlio autorė Rasa Polučanskė pabrėžia, kad pagrindinis jos tikslas buvo paprastumas ir aiškumas. Vadovėlis turėjo ne tik atitikti bendrąją programą, bet ir būti patrauklus vaikui, skatinti smalsumą ir palengvinti mokymosi procesą.
„Siekėme, kad vadovėlis padėtų mokiniui jaustis motyvuotam, o mokytojui – turėti aiškią struktūrą ir paprastą darbo įrankį. Taip, kūrybos procesas nebuvo lengvas, programa dar nebuvo galutinai patvirtinta, todėl teko kelis kartus keisti turinį, o laiko trūkumas tapo didžiausiu išbandymu.
Tai buvo intensyvus laikas, reikalaujantis daug kantrybės ir susitelkimo“, – pasakoja R. Polučanskė.
Autorė džiaugiasi girdėdama teigiamas reakcijas iš moksleivių ir kolegų.
„Vaikams patinka jų amžių atitinkantys veikėjai – „Mažų milžinų“ klasės vaikai, augantys kartu su mokiniais, jie noriai tapatinasi su veikėjais, o antruoju asmeniu parašyti tekstai ir įtraukiančios, kūrybiškos užduotys skatina bendradarbiauti su klasės draugais.
Smagu, kad mus įvertino ir pastebėjo mūsų darbą. Tai visos komandos pastangų rezultatas, tikrai yra kuo pasidžiaugti“, – sako R. Polučanskė.
Literatūros vadovėlio autoriaus vizija ir darbo užkulisiai
Pasak apdovanojimą gavusio literatūros vadovėlio III gimnazijos klasei autoriaus Aliaus Avčininko, rengiant vadovėlį buvo siekta aktualizuoti literatūrą, priartinti ją prie mokinio kasdienybės.
„Man rūpi, kad mokinys atrastų ką nors artimą sau, kad literatūra taptų sava, praturtintų jo gyvenimą. Norėjome, kad pamokos būtų svarbios, įdomios, kad jose būtų kuo daugiau prasmės. Vadovėlyje daug dėmesio skirta metodams, kurie padeda mokiniui ne tik suprasti tekstą, bet ir įsitraukti į diskusijas, kūrybą“, – kalba A. Avčininkas.
Jis pabrėžia: užduotys turi būti įvairios, kad mokinys nejaustų nuobodulio, o literatūros analizė taptų patraukliu, bet įveikiamu iššūkiu.
„Sudėtingiausia buvo suvaldyti medžiagos kiekį ir rasti patikimų žinių apie mažiau tyrinėtus kūrinius. Visada nori pasakyti daugiau, bet visa reikia daryti aiškiai, ne per daug sudėtingai. O dar trūksta literatūrologinės medžiagos – tenka skaityti anglų kalba, versti“, – tęsia A. Avčininkas.
BELMA apdovanojimų poveikis švietimo priemonių leidybai
Svarbus BELMA apdovanojimų vaidmuo – skatinti leidėjus sekti ir įtraukti naujas švietimo tendencijas į savo medžiagą, veikia kaip pokyčių katalizatorius, pastebi komisijos pirmininkė D. Kali.
„Varžytuvių bruožai nuolat atnaujinami, kad atspindėtų besikeičiančią ugdymo aplinką. Bėgant metams, mes reguliariai atnaujinome bruožus, įtraukdami tokias besiformuojančias perspektyvas kaip įtraukimas, tvarumas, prieinamumas, ir atsižvelgdami į technologinę plėtrą, pavyzdžiui, skaitmeninę ir hibridinę medžiagą, dirbtinį protą ir kt.
Šios švietimo tendencijos, žinoma, neatsirado BELMA varžytuvėse, tačiau apdovanojimas įkvepia leidėjus jas priimti, taip prisidedant prie spartesnės jų sklaidos“, – dėsto D. Kali.
