Trečiadienis, 25 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Nacionalinė biblioteka įsigijo XVII a. konvoliutą

www.alkas.lt
2025-11-08 07:00:00
184
PERŽIŪROS
12
XVII a. konvoliuta

XVII a. konvoliuta | lnb.lt nuotr.

Gavusi dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo 10 retų lituanistinių XVII a. knygų, buvusio savininko įrištų į vieną rinkinį – konvoliutą (lot. convolutus – supintas, suvyniotas).

XVI–XVII a. buvo įprasta ir gana žinoma, siekiant sumažinti išlaidas už įrišimą, į vieną tomą įrišti įvairios ar tos pačios tematikos, taip pat panašaus formato atskiras knygas ir rankraščius.

Įsigytą konvoliutą sudaro kontrreformacijos laikotarpio 1603–1642 m. Vilniuje, Krokuvoje ir Poznanėje leisti daugiausia jėzuitų poleminiai veikalai lenkų ir lotynų kalbomis, ginantys Katalikų Bažnyčią, aptariantys evangelikų tikėjimo klausimus, taip pat katalikų ir evangelikų tarpusavio santykius ir kt.

Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro, kunigo ir jėzuito Jurgio Tiškevičiaus (1571–1625), italų jėzuito, kardinolo Roberto Bellarmino (1542–1621), Vilniaus akademijos studento Alberto Stanislovo Bžeskio (?–1653), lenkų jėzuito Szymono Kaczorowskio (apie 1578–1628), jėzuito, pamokslininko Mato Bembo (apie 1567–1645), lenkų dvasininko Kaspero Hapo (apie 1567–1619).

XVII a. konvoliuta
XVII a. konvoliuta | lnb.lt nuotr.

Taip pat LDK filosofo, poeto, konvertito į katalikybę Kvirino Knoglerio (po 1570–po 1607), katalikų dvasininko, kunigo Sebastiano Pikielijaus veikalai. Jie atskleidžia XVII a. pirmoje pusėje Lietuvoje ir Lenkijoje vykusias polemines diskusijas dėl konfesinių įsitikinimų.

Vienas iš konvoliute esančių veikalų laikytinas išskirtinumu, nes iki šiol nėra aptinkamas nei Lietuvos, nei užsienio bibliotekų elektroniniuose kataloguose.

Tai anoniminis kūrinys „Krotkie a zwiezne otworzenie oczu ze Kośćioł Rzymski, iest prawdziwy Chrystusow…“ („Trumpas ir glaustas išaiškinimas, kad Katalikų Bažnyčia yra tikroji Kristaus bažnyčia…“), išspausdintas Poznanėje 1624 m. Lietuvos atminties institucijos neturi dar keturių konvoliuto knygų, tarp kurių minėtina Alberto Stanislovo Bžeskio (?–1653) 1626 m. birželio 21 d. Vilniaus akademijoje ginta disertacija lotynų kalba „Controversia de Ecclesia“ („Ginčai dėl Bažnyčios“).

Ji reikšmingai papildys senųjų Vilniaus akademijoje gintų disertacijų rinkinį, saugomą Nacionalinėje bibliotekoje.

Konvoliutas priklausė Smolensko jėzuitų kolegijai, veikusiai 1620–1654 m., nes kai kurių knygų antraštiniuose lapuose išliko šios kolegijos įrašai. Paminėtina, kad rudos odos su ruletės bei pavieniais įvairiais įspaudais įrišas atskleidžia, kad konvoliutas buvo įrištas LDK, tikėtina, Vilniuje.

XVII a. konvoliuta
XVII a. konvoliuta | lnb.lt nuotr.

Tokie teminiai konvoliutai naujaisiais laikais dažnai būdavo išrišami, ir jų atskiros knygos dažnai ir dingdavo. Tad šis originalus išlikęs konvoliutas yra puikus istorinis XVII a. pirmosios pusės stiprėjančių Katalikų Bažnyčios pozicijų liudininkas.

Knygos įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nacionalinė biblioteka įsigijo Lietuvai svarbių dokumentų
  2. Kuriama Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė
  3. Nepažinta kaimynystė: baltų ir Kijevo Rusios ryšiai tarptautinėje parodoje
  4. Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Kažin says:
    4 mėnesiai ago

    Neaišku dėl ko tą konvoliutą Lietuvai vertėjo įsigyti, juk tai teologiniai ginčai, o Vilnius nėra jų tyrinėjimų centras ar rengiasi juo perspektyvoje būti. Tai gali būti piktnaudžiavimo valstybės lėšomis požymių turintis pirkimas, vertas STT susidomėjimo.

    Atsakyti
  2. Jonas says:
    4 mėnesiai ago

    Pritariu, nes manau, kad be visų komentare išsakytų faktų, reikia pažymėti ir tai, kad minėti konvoliutai nepateikia kokių nors žinių apie Lietuvą. Be to, ta visa senovinė literatūra parašyta lenkų bei lotynų kalbomis, todėl lietuviškumo ten taip pat nėra. Kam mums dar daugiau lenkiškumo, jeigu jis mums daug istorinių šimtmečių teikė daugiau problemų nei naudingumo?

    Atsakyti
  3. +++ says:
    4 mėnesiai ago

    Tai už kiek, vis tik ?

    Atsakyti
  4. Sigitas says:
    4 mėnesiai ago

    “Strateginiai partneriai” ne kvaili, jie nuosekliai laikosi savo kresų susigrąžinimo politikos, o tam tinkamos visos priemonės, tame tarpe ir senovinės knygos…

    Atsakyti
  5. Apie imperatorių Algirdą says:
    4 mėnesiai ago

    Panašu, kad niekam neįdomi Valdovų rūmų teritorijoje rasta metalinė plokštė su galimai lietuviškų runų raštu ir graikišku įrašu ” Algirdos Basileos”- “Imperatorius Algirdas”. Ar jos tyrimo nefinansuoja Lietuvos kultūros ar Mokslo tarybos ? O čia tiek dėmesio ir valstybės lėšų senai, bet niekuo Lietuvos istorijai neypatingai knygai?alkas.lt/2023/09/20/neiminta-misle-valdovu-rumuose/

    Atsakyti
    • Taigi says:
      4 mėnesiai ago

      Svarbu viskas, kas susiję su Lietuva. O kur buvo skelbta apie tą rastą plokštę? Daugiausia žiniasklaidoje paskalos…

      Atsakyti
  6. VU rektoriui neįdomu? >taigi says:
    4 mėnesiai ago

    Neįminta mįslė Valdovų rūmuose.Gal taip galėjo atrodyti pirmasis lietuvių kalbos raštas?alkas.lt2023-09-20 11:53:52…. Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama paslaptinga plokštelė su nepažintu XIII–XIV a. raštu. Iš švino nulietoje plokštelėje yra išlikę užrašai, kurių prasmę su archeologu, Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros skyriaus vedėju Gintautu Striška bandė išsiaiškinti žurnalistas Virginijus Savukynas LRT laidoje „Istorijos detektyvai“.
    …..Ant švino plokštelės galimai minimas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Lietuvą valdė nuo 1345 iki 1377 metų. Basileus, pasak G. Striškos, – Bizantijos imperatoriaus įvardijimas, tačiau Algirdas neturėjo imperatoriaus titulo. Vėliau paaiškėjo, kad 1370 m. Algirdas Konstantinopolio patriarchui rašytame laiške save titulavo basileus! Tuo Algirdas norėjo parodyti, kad yra suverenus valdovas, prilygstantis Bizantijos imperatoriui…..”https://alkas.lt/2023/09/20/neiminta-misle-valdovu-rumuose/

    Atsakyti
    • Betgi says:
      4 mėnesiai ago

      O gal VU rektorius netgi nežino apie tą radinį. Kas argi jam tai pasakė?

      Atsakyti
      • Mikabalis says:
        4 mėnesiai ago

        Taigi turi tokiems reikams padėjėjus. Betgi, rūpi lenkiškos (šlėktiškos) istorijos pasakėlės (Savukyno detektyvai), ar ne.

        Atsakyti
        • >Mikabaliui says:
          4 mėnesiai ago

          “Sunku įvardinti dzūkais”: mokslininkė siūlo Vilniją arba Vilniaus kraštą laikyti atskiru regionu” .15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sunku-ivardinti-dzukais-kuo-ypatinga-vilnija-ir-kodel-svarbu-ja-isskirti-zemelapiuose-56-2133028 Manau,labai iš kalbingas žemėlapis prie straipsnio iš lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_krašto_autonomija#/media/Vaizdas:Polski_Narodowo-Terytorialny_Kraj.gif Matyt, šita mokslininkė ,dalyvavusi LRT ekspedicijoje, galimai neskaitė Lietuvos Konstitucijos 10 straipsnio:” Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.”?

          Atsakyti
          • Betgi says:
            4 mėnesiai ago

            Tiesiog tai yra Pietryčių Lietuva, o ne koks nors kraštas ar pan.

  7. Mikabalis says:
    4 mėnesiai ago

    Kaip ne kartą rašyta Alke.lt paslaptingas yra ir Dovinės upelyje rastas akmuo su Egipto sfinksų laikų runų užrašu. Dabar jis stovi Marijampolės miesto centre. Tai gali būti ledynmečio laikų reliktas, kadangi Egipto sfinksai yra iš maždaug 10 tūkst. metų prieš Kr., tad ir užrašas ant akmens gali būti iš dar ledynmečio laikų. Neteko girdėti, kad šio relikto tyrimams būtų skirta mokslinio dėmesio, nors tyrimų duomenys be abejonės būtų reikšmingi ne tik Lietuvos, bet ir regiono istorijai. Tai taip pat akivaizdus nesirūpinimo būtent lietuvių ir Lietuvos istorijos dalykais faktas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

G. Šimkus ir I. Ruginienė
Lietuvoje

Stiprinama kova su finansiniu sukčiavimu

2026 02 25
Kelio darbai
Lietuvoje

Zarasų aplinkkelis bus statomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu

2026 02 25
lrv.lt
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionalinės saugumo strategijos projektui

2026 02 25
Potvynis | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Patvirtintas potvynio rizikos valdymo priemonių planas

2026 02 25
Mikrofonas
Lietuvoje

Pasirašytas sprendimas ir parengtas LRT įstatymo pakeitimo projektas

2026 02 25
Elektra
Lietuvoje

Į VERT vartotojai daugiausia kreipėsi dėl elektros sektoriaus paslaugų

2026 02 25
Klasė
Lietuvoje

Vilnius imasi stiprinti lietuvių kalbos mokymą kitakalbiams

2026 02 25
Žemės ūkis
Lietuvoje

Valstybine žeme besinaudojantys ūkininkai kviečiami ją išsinuomoti arba įsigyti

2026 02 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • p.Skutui apie V. Zelenskis: Ketveri metai, kai Putinas „ima Kijevą per tris dienas“
  • Tadas apie Lietuvos paštas pristato ženklą „Grįžtu LT – ten, kur širdis“
  • +++ apie Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai pasirašė susitarimą dėl Ukrainai skirtos gynybos įrangos gamybos
  • Šnipas apie Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai pasirašė susitarimą dėl Ukrainai skirtos gynybos įrangos gamybos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Stiprinama kova su finansiniu sukčiavimu
  • Zarasų aplinkkelis bus statomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu
  • Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionalinės saugumo strategijos projektui
  • Patvirtintas potvynio rizikos valdymo priemonių planas

Kiti Straipsniai

Andrius Ašmantas abiturientas

Kalbininkui ir pedagogui Andriui Ašmantui –120 metų

2026 02 25
Juozas Krikštaponis

Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties

2026 02 24
Rimantas Balsys išskiestomis rankomis Klaipėdos universiteto Vitražų menės fone

Profesorius Rimantas Balsys 65-mečio proga kviečia į sukaktuvinį vakarą „Metai ir darbai“

2026 02 24
Volodymyras Zelenskis

V. Zelenskis: Ketveri metai, kai Putinas „ima Kijevą per tris dienas“

2026 02 24
Griaunamas Putino paminklas, minia džiūgauja su Rusijos vėliavomis

A. Navys, M. Sėjūnas. Putino epochos galas

2026 02 24
Olimpinės žaidynės 2026

R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus

2026 02 24
Lietuvos nacionalinis kultūros centras pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“

85-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras atsinaujina: pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“

2026 02 24
Jevgenijus Petrovičius Bitkinas (1932–2017). „Čečėnų deportacija“, 1969 m.

S. Buškevičius. Vasario 23-ioji – čečėnų tautos genocido diena

2026 02 23
Baltijos šalių gynybos klasterio steigėjas Algirdas Stonys

Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

2026 02 23
Virtuali paroda B. Gajauskui atminti

37 nelaisvės metai. B. Gajausko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2026 02 23

Skaitytojų nuomonės:

  • p.Skutui apie V. Zelenskis: Ketveri metai, kai Putinas „ima Kijevą per tris dienas“
  • Tadas apie Lietuvos paštas pristato ženklą „Grįžtu LT – ten, kur širdis“
  • +++ apie Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai pasirašė susitarimą dėl Ukrainai skirtos gynybos įrangos gamybos
  • Šnipas apie Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai pasirašė susitarimą dėl Ukrainai skirtos gynybos įrangos gamybos
  • P.Skutas apie V. Zelenskis: Ketveri metai, kai Putinas „ima Kijevą per tris dienas“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius, Antanas Bacevičius ir Aldona Šliūpaitė Palangoje, 1924 m.

Susitikimas Šliūpo laboratorijoje su dr. T. Balkeliu „Aušra“ – lietuvių tautinio sąjūdžio kalvė“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai