Kodėl taip teigiu? Tikrai ne todėl, kad Izraelio sprendimai kaip nors veiktų mūsų šalį tiesiogiai. Turiu galvoje, kad Izraelis jau yra radęs sprendimus į didžiausias grėsmes lietuvių tautai. Tik mūsų politinis elitas, deja, nemato toliau savo nosies ir yra per daug užsiėmęs tarpusavio rietenomis bei noru pataikauti primityviausiems rinkėjų geismams, todėl neranda laiko imtis ryžtingų ir gyvybiškai būtinų sprendimų.
Lietuvos tragedija yra ta, kad politikai (o ir nemaža dalis visuomenės) mąsto tik šia akimirka ir visai nesuka galvos, kas bus su mūsų Lietuva dar po vienos kartos. Realybė yra ta, kad Lietuva šiandien stovi ant egzistencinės prarajos krašto. Ir ne, kalbu ne apie mokesčių reformą, ministrų kandidatūras ar Seimo koalicijų formavimus.
Kiek bestumdytume popierius ministerijose – tol, kol neatsakysime į du esminius klausimus, mūsų ateitis bus labiau teorinė nei reali.
Pirmoji grėsmė – demografija
Mažas gimstamumas, aukštas mirtingumas, tebesitęsianti emigracija. Šita bomba tiksi ir sprogs be garso, bet žala mūsų tautai – mirtina. Ištuštėjusios mokyklos, tuščios ligoninės, užsidarančios parduotuvės miesteliuose – tai ne šiaip statistika. Tai – pradžia pasaulio, kuriame nebėra lietuvių. Nebėra mūsų kalbos, kultūros, dainų, džiaugsmo.
Tautos išnykimą galima vadinti įvairiai, bet tai vis tiek reikš tą patį: mūsų neliks.
Antroji grėsmė – Rusija
Agresorė niekur nedingo ir nesiruošia dingti. NATO skėtis yra gerai, bet tik naivuolis statytų namą vien tik ant svetimo pamato. Istorija jau parodė – kai Rusija randa auką, šnekos nepadės. Lietuva turi būti tokia, kad bet kuris priešas susimąstytų: „Ar tikrai verta?“ O tam reikia realios karinės galios ir visuomenės, kuri nori ir gali gintis, o ne tik linkčioti televizoriaus ekrane.
Dabar – geriausia dalis
Yra šalis, kur šios dvi problemos jau išspręstos. Ir ji – Izraelis. Šalis, plotu mažesnė už Lietuvą, apsupta priešų, nuolat gyvenanti karo akivaizdoje. Bet klestinti. Didėjanti. Gyva.
Kaip jiems pavyko?
Demografija: jie laužo visas Vakarų pasaulio taisykles
Izraelio moterys vidutiniškai susilaukia 3 vaikų. Išsilavinusios moterys – dar daugiau. Tai absoliutus paradoksas, kurio pavydi visas pasaulis.
Kodėl? Pirmiausia, žydams šeima – ne mada, o pareiga tautai. Sunkiuose ir kruvinuose istorijos vingiuose žydai ne kartą buvo atsidūrę ant išnykimo slenksčio, todėl jie kaip niekas kitas suvokia, kad vienintelis būdas išlikti permainingame pasaulyje – tvirta ir skaitlinga šeima. Juolab kad šeima yra ir kultūrinių tradicijų sergėtoja bei perdavėja ateities kartoms.
Koks kontrastas su Vakarų Europos šalimis (Lietuva – ne išimtis), kur šeimos institutas vis labiau yra niekinamas ir menkinamas, keliant ant pjedestalo egoistinį individualizmą.
Izraelyje niekas neabejoja, kas jie yra ir kodėl egzistuoja. Vaikai nuo mažens mokosi ne „neutralios tapatybės“, o savo tautos istorijos: praradimų, persekiojimų, kovų, pergalių. Kiekvienas žydas žino, kad jo paties gyvenimas yra didžiulės misijos tęsinys. Judaizmas čia nėra vien ritualai – tai moralinė sistema, kuri nuolat primena: „Tavo tauta ir tavo valstybė gyvuos tik tada, jei prisidėsi prie jų gyvavimo.“
Izraelyje ne gėda turėti tikėjimą, ne gėda būti patriotu, ne gėda garsiai sakyti: „Aš myliu savo šalį.“
O pas mus? Mylim tik tyliai, kad kas nors nepalaikytų „atsilikusia konservatyvia provincija“.
Bendruomeniškumas, kuris realiai padeda šeimoms
Skirtingai nei Lietuvoje, kur šeima po gimdymo paliekama viena su problemomis, Izraelyje šalia visada stovi bendruomenė. Artimieji, kaimynai, religinės bendruomenės, savanoriai – visi pasiruošę padėti. Nes vaikas nėra tik „tėvų projektas“. Vaikas yra naujas tautos narys.
Kai šalyje gimsta kūdikis – tai ne statistika, o mažas nacionalinis džiaugsmas.
O kaip Lietuvoje? Čia dažnai girdime: „Kam prisigimdei, pats ir rūpinkis.“ Ir tada stebimės, kodėl šeimos bijo turėti daugiau vaikų.
Tiesa, kadaise ir mūsų šalyje tvyrojo stiprus bendruomeniškumo jausmas, tačiau moderniais, individualizmą garbinančiais laikais mes jo atsikratėme kaip nereikalingos praeities „šiukšlės“. Tuo tarpu Izraelio pavyzdys aiškiai rodo, kad amžinos vertybės niekada nesensta.
Valstybinė politika ne popieriuje, o praktikoje
Izraelis supranta paprastą ekonominę tiesą: vaikai yra tautos ateitis. Todėl politika ten orientuota į demografinį augimą. Ne deklaracijomis, ne „vizijomis“, o konkrečia pagalba čia ir dabar.
Izraelyje darželiai yra plačiai prieinami, motinystės ir tėvystės atostogos derinamos su karjera, mokesčių politika palanki šeimoms, o vaikų skaičius nestigmatizuoja, o atveria galimybes.
Gausios šeimos nusipelno pagarbos iš aplinkinių, kai tuo tarpu pas mus neretai vyrauja niekinantis požiūris, daugiavaikes šeimas laikant kone asocialiomis.
Tai kodėl mes stebimės, kad nykstame?
Gynyba: maža valstybė, kurios bijo gigantai
Izraelis gyvena ne šalia grėsmės – jis gyvena nuolatinėje grėsmėje. Ir todėl jis turi:
- vieną moderniausių kariuomenių pasaulyje
• visuotinę karo prievolę, kuri vienija ir paruošia tautą
• pilietinę visuomenę, kuri žino, už ką kovojama ir kas ginama
Žmonės ten supranta paprastą tiesą: negali būti laisvas, jei negali apsiginti.
Diplomatija yra puiku. Sąjungininkai yra būtini. Bet… Aljansai gerbia tik tuos, kurie gali pastovėti už save patys.
Ir Izraelis, kantriai ir atkakliai dirbdamas savo saugumui, užsitikrina, kad visada sulauks rytojaus.
Izraelis paneigia bet kokius skeptikų virkavimus, neva maža tauta nieko negali padaryti prieš didesnę. Ne. Jie vadovaujasi bibliniu Dovydo ir Galijoto pavyzdžiu. Ir daro tai sėkmingai.
Ką Lietuva gali ir privalo perimti iš Izraelio?
Tautinis ir religinis auklėjimas – atsvara kosmopolitinei saviniekai
Ką turi padaryti Lietuva? Perorientuoti švietimą ir kultūrą į tautinių vertybių stiprinimą į:
- daugiau Lietuvos istorijos, tradicijų ir pilietinio ugdymo mokyklose
• didesnę pagarbą lietuvių kalbai ir kultūrai
• pagarbą šeimos vertybėms
Jeigu vaikai nesupras, kas jie yra – gimtoji šalis jiems liks svetima.
Šeima – prioritetas, kuris turi matytis biudžete ir sprendimuose
Ką turi padaryti Lietuva?
- vaikų skaičių paversti privalumu, o ne finansine našta
• išplėsti pagalbą jaunoms šeimoms, ypač pirmus trejus metus
• realiai mažinti darbo ir šeimos derinimo kliūtis
• kovoti su šeimas daužančiomis socialinėmis normomis, o ne jas skatinti
Jei šeimos Lietuvoje nebus drąsios – Lietuva nebus gyva.
Visuotinė parengtis gynybai – ne kariuomenei, o visiems piliečiams
Ką turi padaryti Lietuva?
- įvesti visuotinį pilietinės gynybos mokymą mokyklose, universitetuose ir bendruomenėse
• skatinti aktyvią atsargą – kuo daugiau apmokytų civilių
• remti savanoriškas gynybines organizacijas
• aiškiai ir garsiai formuoti saugumo kultūrą
Kad priešas net nepradėtų galvoti, jog mes – lengvas grobis.
Bendruomenės, kurios padeda auginti vaikus
Ką turi padaryti Lietuva?
- sukurti sistemą, kuri finansiškai ir organizaciškai stiprina vietos bendruomenes
• suteikti realias paskatas kaimynystėms, parapijoms, nevyriausybinėms organizacijoms padėti šeimoms
• skatinti savanorystę, tarpusavio pagalbą, kartų ryšį
• kultūroje ir žiniasklaidoje vėl pakelti šeimos solidarumo idėją
Be bendruomenių Lietuva virs žmonių grupe, gyvenančia toje pačioje teritorijoje – bet nebebus tauta.
Viskas susiveda į vieną principą– švietimas, kultūra, socialinė politika ir saugumas turi veikti viena kryptimi – tautos išlikimo. Jeigu tai nesikeis – būsime dar viena dingusi tauta sąrašuose. Jeigu keisis – būsime tokie kaip Izraelis: maži, bet nesulaužomi.
Tai nėra fantazija. Tai yra pasirinkimas. Ir kuo greičiau jį padarysime, tuo didesnė tikimybė, kad mūsų vaikai ir anūkai gyvens Lietuvoje, o ne tik istorijos vadovėliuose.
Per pastaruosius dvidešimt penkis metus buvo totaliai naikinamas Lietuvos demografinis resursas – Lietuvos kaimas. Jei 2005 metais Lietuvoje buvo 252 946 ūkiai didesni nei 1 ha, tai šiuo metu jų belikę mažiau 88 tūkst. (2023 m. – 88 425). Kitaip tariant per du dešimtmečius ūkių skaičiaus beliko trečdalis. Ūkininkų senėjimas – dauguma link pensijinio amžiaus, todėl belieka daryti išvadą, kad Lietuvos kaimas “bukagalvių” valdininkų, o gal ir kenkėjų rankomis yra sunaikintas žmonių nuvarymo nuo žemės politika, kurios esmė – neadekvačiai žemos produkcijos supirkimo kainos, iškraipytoje – oligopolizuotoje rinkoje, neleidusios smulkesniems ūkiams išsilaikyti. Gi dabar jau verkiama – “demografinė duobė”, reikia įvežtinės darbo jėgos… Vėl aktualu – “Vilnius mūsų, bet tuoj bus pilnutėlis rusų”
Didžiausias pavojus Lietuvai tai tokie, kaip autorius. Kai užsiciklinama, kad didžiulė kaimyninė valstybė yra didžiulis pavojus ir santykiai su ja grindžiami ne bendradarbiavimu, o priešprieša ir mintimi, kad nebus gyvenimo, kol kaimynė nebus sunaikinta, tai gero nelauk. Pats jos juk nenugalėsi, tad prašysiesi kitų didelių pagalbis. O iš tiesų patapsi tų kitų didelių įrankiu jų geopolitinėje kovoje su tavo kaimynu, nes pagalbos šiaip nebūna. Ir samprotavimai apie tą kaimynę ir visiškai tendencingi, grynos klišės.
O lyginimaisi su Izraeliu daugiau nei naivūs. Izraelis be milžiniškos JAV pagalbos (finansinės, karinės, politinės, lobistinės) seniai būtų nušluotas. Ir ta pagalba yra tikra, nes žydų įtaka nepaprastai didelė.
Žodžiu straipsnis toks paviršutiniškas, toks vedantis klystkeliais, kad šiurpu. Na, bet atspindi dabartinį Lietuvos lygį… deja.
Ir vėl ‘moskovskaja pravda’ pragydo?
jis yra “dižurnas po rotie”
tas tamstos “naivaus Maksvos radijo” peršamas bendradarbiavimas su didžia kaimyne yra ne kas kita, kaip bandymas pajungti Lietuvą maskolijai, kuri kasdien žudo ukrainiečius. Dabar beliks atsakyti: ” o Amerikoje negrus muša…”
Naiviam klausimui. Būtent Izraelis žino, kaip kovoti su oro balionais. Jie turi praktikos. Su jais ir reikia konsultuotis.
Nuostabiai taiklus Stasio Buškevičiaus straipsnis. Gal tik pavadinimą verta patikslinti: ne išlikimo raktas glūdi Izraelyje, o mums būtina mokytis iš žydų tautos: stiprios ir gausios šeimos, stiprios bendruomenės, stiprūs ir valstybei naudingi kultūriniai, ekonominiai ryšiai, geras išsilavinimas, visuotinis pasiruošimas gynybai. Pasižiūrėkite, kaip žydų tauta saugo viską, kas žydiška. Kodėl. atkūrus nepriklausomybę, mes tik pradėjome tuo rūpintis, bet nieko neįtvirtinimo.
Taip taip – meldžiamės žydui, mėgžiokime žydus, būkime kaip žydai. Tik ne iš savo šaknų, savo protėvių semkimės stiprybės.
Tipiškas nepilnavertiškumo pavyzdys. Ir kaip tada galima būti, kai esi ne už savo tapatybę, o prieš kažką ir mėgžioji kažką? Taip ir lankstomės per amžius lenkų ponui, žydo pinigui, dabar ir vakarų išoriniam blizgesiui ir amžinai nekenčiam rusų.
Na taip. Jaunystėje per mokslinio komunizmo paskaitą žydaitė dėstytoja pasakė: “Žydų tarpe, gimus kūdikiui, bendruomenė šeimai suteikia 5 tūkst. dolerių paramą”. Tuo metu 5 tūkst. atrodė mums neįsivaizduojama suma. O, ir dabar taip atrodo. Taip kad, tamsta Juozapai, žydų pavyzdį pateikėt mums visai pagrįstai.
Tautinės tapatybės, bendruomeniškumo, šeimos, vaikų turėjimo, tradicinių vertybių, valstybės ir tautos intetesų suvokimo ir pasiryžimo ir gebėjimų tai ginti stiprinimas – visa tai labai teisingai ir gerai.
Bet mes iš esmės negalime būti kaip Izraelis. Tokią politiką jie gali vykdyti tik todėl, kad turi milžinišką JAV paramą ir ta parama jiems kaip tikslui, o ne kaip priemonei duodama. Jau nekalbant apie didžiulę nevalstybinę žydų diasporos paramą. Bet kuri kita maža šalis saugi bus tik tada, jei sugyvens su kaimynais. Nes kitų parama jau yra ne kaip tikslui, o kaip priemonei.
Vincas Kudirka manė kitaip: “Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia”. O joje stiprybės iki valiai. Dėtis su kitais, o ne Lietuvos senove stiprintis, jau tampa kone “kaunišku” bruožu. Šiuo atveju jį visu “gražumu” rodo ir Buškevičius…
Gal perskaityk straipsnį dar kartą, tikiuosi, sugebėsi suprasti, apie ką rašoma.
Vargu bau, kad “sugebėsiu” suprasti, tai verčiau – neskaitysiu…
Pasimokyt galima. Tautiškumo, savigarbos. Tik, kad tautiškumas neperaugtų į nacizmą. Ir skirtingai nuo Izraelio Lietuva neturi galingos išeivijos ir trilijonierių, bet užtai, mano nuomone, įmanoma sugyventi su kaimynais. Tik nereikia 2-3 milijonų nykstančiai tautai vaizduoti ,,regioninio lyderio”.
Nacizmas atsiranda, būtent, dėl tautiškumo stokos, jo neišsivystymo, ta pati priežastis yra ir savigarbos klausimu. Pozicija: “Mažas esi ir pakeisti nieko negali”, – taip pat nėra priimtina. Pagal kažkokį konkretų požymį galima būti ir “regioniniu lyderiu”. Gyventi “mirštančios tautos” nuotaikomis apskritai nesusipratimas.
Su kaimynais sugyvenama, kai jie tave pripažįsta, laiko esant lygių teisių su savimi. Kitais atvejais kaimynai gyvenama kas sau.
Tiesos tame yra. Pvz., vokiškas nacizmas atsirado, matyt, iš tam tikro nepilnavertiškumo prieš vienus ir tada, atitinkamai, kaip pranašumo jausmas prieš kitus. Lietuviškas nacizmas (o jo apraškų dabar apstu) irgi – jaučiamės nepilnaverčiai, lyginant, kad ir su tais pačiais vokiečiais, lenkais, ką jau kalbėti apie anglosaksus ar žydus, bet atsigriebiame jausdamiesi pranašesni prieš rytų slavus.
Bet kaip su žydišku nacizmu, kuris vadinamas sionizmu? Jie jaučiasi prieš visus pranašesni.
O didžiųjų tautų tas paranašumo jausmas (o jį turi visos didelės tautos – ir amerikeičiai, ir britai, ir prancūzai (ypač seniau), ir rusai) – jį gal nacizmu neina pavadinti, tai tiesiog stiprus savivertės, paremtos istoriniais laimėjimais, suvokimas?
Nesuprask nacizmo vadovėliškai. Arba, gali tai vadinti šovinizmu. Lenkų požiūris į buvusius ,,kresus”, išrinktųjų tautų požiūris į neišrinktąsias”, islamistų – į neislamistus. rusų – į buvusios jų imperijos tautas yra kas ?
įmanoma sugyventi su kaimynais.
Tai gal galite plačiau aprašyti kaip Lietuva „nesugyvena su kaimynais“? Gal kimba kaimynams į gerklę reikalaudama pas juos lietuviškos rašybos, valstybinės lietuvių kalbos bent regionuose? Gal Lietuva reikalauja Rusijoje rusų-lietuvių dvikalbystės, kad visi susikalbėtų lietuviškai, jei koks lietuvis ten rusus užkalbins? Gal reikalauja kokių nors tranzitų per Rusiją ar dar kokių nors ypatingų privilegijų? Gal Lietuva grasina užpulti kaimynus ir atkurti LDK sienas? Bet ar yra prasmė ko nors klausti žmogų, kuris susirūpinęs, kad lietuvių tautiškumas neperaugtų į nacizmą…. Gerai, kad dar nepasiekė tos stadijos, kai reikalauja „denacifikuotis“ ir kviečiasi Rusijos pagalbos…
taikliai
Taiklus nepataikymas. Rašiau apie Izraelį (iš kurio autorius ragina mokytis).
Sunkiai supranti tekstą. Rašinio autorius ragina mokytis iš Izraelio. Taigi kalbam apie galimybę mokytis iš Izraelio. Sakiau, kad pasimokyti galim, bet ne viską iš Izraelio verta perimti. Pavyzdžiui, etninių valymų ir kitų išrinktųjų tautų ypatybių.
Breaking from Zionism: Jewish Voices for Justice:
youtube.com/watch?v=pXb-ZQtLdq4
Tu matai, kokia Lietuva balta ir pūkuota…🙂 na, o tai ar nesame vieni iš tų, kurie nuolat kišasi į, pvz., BY vidaus reikalus, o 2020 m. buvo tarp nenusisekusio perversmo BY organizatorių? Ar nepaskelbėme Cichanovskajos BY prezidente? Ar nebandėme kenkti, uždarydami tranzitą, dėl ko pralošime teisme ir teks kompensuoti molijardus? Ar nekaišiojome pagalius į Astravo atominės statybas? Ar dabar, būtent tuo metu, kai Minske vyko tatptautinė Eurazijos saugumo konferencija, kai Vašingtono ir Minsko santykiai atšilo, sukelta isterija dėl kontrabandinių balionų, nors jie skraido jau treti metai? O bandymai blokuoti Kaliningradą? O ar nedalyvavome Maidano perversme?…
Galima vardinti ir vardinti mūsų pastangas gerai sugyventi su kaimynais. Ar mums tai naudinga, ar didina mūsų saugumą? Ne, mes taip daromės rakštimi. O kam tai naudinga? Kai kam iš didžiųjų, kas grumiasi su savo amžinais geopolitiniais priešininkais. O mus tam naudoja. Tik mes niekaip to nesuprantame. Priešingai, su įkarščiu gulamės ant ambazūros. Už globalizmą, genderizmą, išvalstybinimą ir ištautinimą, tradicinių vertybių naikinimą, imigraciją. Juk taip. Tik to irgi nesuvokiame.
Lukašenko oficialiai yra apkaltintas politinių oponentų žudymu, tad apie kokį sugyvenimą su žudiko diktatūra “naivus Maksvos radijas’ čia fantazuoja? Kur jo atsakymas – ” o Amerikoje negrus muša?”
Reikia pasakyti tiesiai šviesiai, kad yra vykdomas nuteikinėjimas lietuvių prieš kaimynę per neapykantos Lukašenkai politiką. Tai regisi visų pirma kaip viduramžių Lenkijos strateginio intereso prieš Lietuvą, lietuvybę, apskritai LDK teritoriją tęsimo regione politika. Taip, regis, “vakarietiškai” sakoma kaimynei, kaip Ukrainai tai sakoma rusiškai, kad Baltarusijos jos teritorijoje nėra. Tai gal Lietuvai – tokio Lukašenkos atveju geriausiai būtų su juo nekalbėti, ypač “garsiai” ant viso pasaulio. Ką, regis, iš dalies ir matome iš JAV, kitų šalių pusės.
Susidaro įspūdis, kad tamsta galimai advokatauji Baltarusijos valdžios politikai? Ar tamstai tas pats, kad Baltarusijos valdžia uždarė visas lietuviškas mokyklas ( Rimdžiūnuose, Pelesoje ir kitur) ir draugijas, kad Baltarusijoje gesinami paskutiniai lietuvybės židiniai ? Lenkijoje vis dar veikia kelios lietuviškos mokyklos ir draugijos.Berods, 2024 m. viena lietuvšika mokykla atidaryta ir Suvalkuose.suvalkai.pl/suvalkuose-pradeda-veikti-lietuviska-mokykla/
Paties įspūdis yra paties reikalas, nieko dėl to negaliu padėti… Verksmais Baltarusijoje mokyklų neatidarysi.
Manau, verksmais 1994 m. Lietuvos sutarties su Lenkija irgi nesustabdysi.
Taip manyti gali tik neišmanantis…
Tu labai savikritiškas.
Man kažkaip nedera tarpusavy dvi autoriaus mintys:
Izraelis – klestinti šalis,
Izraelis gyvena nuolatinėje grėsmėje.
Nesutinku kad Izraelis klesti – jei klestėtų, daugiau kaip pusė pasaulio ž… gyventų Izraelyje. Betgi ne, didžioji dalis tėvynėje negyvena.
Izraelis – okupantas, todėl jis mums negali būti pavyzdžiu: en.wikipedia.org/wiki/Israeli-occupied_territories
Jau senokai aš pastebėjau, kad žydai, žydų tauta atkreipia į save dėmesį. Pirmiausia tuo, kad jie šimtmečiais gyvenę išsibarstę po Europos ir kitų žemynų valstybes, išlaikė savo kalbą, religiją, kultūrą, patriotizmą. Juk nuo 1947 m., nuo Izraelio valstybės sukūrimo, jie vis kėlėsi į savo naująją tėvynę, vedini ne tik savo vidaus, bet ir valstybės vadovų balso. Lietuviai elgiasi atvirkščiai. Išnykus Lietuvą juosiančiai geležinei sienai lietuviai pasklido po pasaulį ieškodami sau geresnių gyvenimo sąlygų. Jie tarsi pardavė, išmainė savo Tėvynę į emigraciją, geresnį gyvenimą svetur. Čia reikia pastebėti, kad milijoną Lietuvos piliečių taip pasielgti privertė valstybės griovėjai, vietoj gauto socialistinio ūkio ėmęsi kurti kapitalistinį. Žinome, kad labai dažnai antropji, ar net pirmoji lietuvių kartos užsienyje nutautėja. Svarbi Lietuvos nykimo priežastis ir tai, kad ji nepanaši į stiprėjantį Izraelį yra ta, kad Lietuva šimtmečiais turi tris savo didžiuosius kaimynus, tradicinius okupantus, kai Izraelis turi tik vieną savo rimtesnį kaimyną Egiptą. Straipsnyje paminėta daug svarbių aplinkybių, kodėl Izraelis stiprėjo, o Lietuva nyko ir nyksta. Svarbi ir demografijos, gyventojų, lietuvių mažėjimo problema. Bet ji taip pat gali būti sprendžiama kaip Izraelyje, bet Lietuvoje tie metodai ir priemonės nenaudojami. Juk ne taip seniai, dar Smetonos laikais, lietuviškos šeimos buvo gausios. Ir Dievulis tada buvo dosnus. Dabartinėmis medicinos ir materialinėmis sąlygomis turėtų moterys gimdyti ir gimdyti. Bet yra atvikščiai. Išlaisvinus moterį ji toliau laisvinama. Jai geriau turėti katę ar šunytį, bet ne vaikų.
Ivrito, kaip bendravimo priemonės, žydai nenaudojo.Europoj jie kalbėjo idiš ir imperijų kalbomis.
LAPKRIČIO 3 d. Gėda klausyti LNK žinių reportaže apie vis brangstantį maistą SWEDBANK “ikanamistės” Ilekytės, kuri sutartinai su “Lietuvos banko” vadovu G.Šimkum ir NORFA savininku Dunduliu kabina “makaronus” dėl brangimo priežasčių. Pasak jų kalti globalūs veiksniai, mokesčių politika, bet ne elementarus dalykas: didieji prekybos tinklai neturi konkurencijos iš smulkios ir vidutinės prekybos pusės, nes jos beveik sunaikintos. Todėl po energetikos kainų šuolio išdidinę neregėtai kainas, kai energetika atpigo, kainų, anaiptol negrąžino į buvusį lygį. Valdžios besmegeniai tai toleruoja, o pasekmės aiškios: padidėjus pensijoms ir algoms prekybos tinklai jau bus iš anksto dar pakėlę kainas ir tokiu būdu – “į vieną kišenę valdžia įdeda, iš kitos prekybos tinklai išima” per penkis metus pasididins savo pajamas dar 1-1.5 mlrd. eu iš nacionalinio biudžeto. Tai yra amžiaus afera apie kurią šviesaus atminimo Vladas Terleckas rodydamas į Seimo pusę sakydavo: “žino… jie viską žino”. Valdžiose ar tai būtų socdemai, ar konservatoriai ar skverneliečiai, ar karbauskiniai, visa tai buvo toleruojama. Kuo ne mafijinė vagių ir plėšikų valstybė su valdžia savo ekonominiu godumu prilygstanti maskolijai ir Belurusiai? Sprendimas yra elementarus: mokestinėmis-investicinėmis lengvatomis atkurti smulkią ir vidutinę prekybą, tačiau to nėra koalicinės vyriausybės programoje, o Ruginienė, kaip tikriausia rinkos fundamentalistė, man aiškino, kad valdžiai į rinką nedera kištis, nors joje esant iškraipymams ir kainų diktatui, godumą būtina pažaboti. Todėl socdemai su Oleku nėra jokie kairieji, nes tarnauja stambiam kapitalui. Žiopso ir prezidentūra…
Tiesą parašėte.
The Bizarre Relations Between the Nazis and the Zionists:
youtube.com/watch?v=H5r03IaHpCY&t=683s
Zionism: From an idea to genocide:
youtube.com/watch?v=GFckhPstBtI
Professor EXPOSES Secret Origins Of The Israel Project | Prof. Yakov Rabkin:
youtube.com/watch?v=AKzAzbjKNF0&t=17s
Israeli Society ERUPTS Over ‘Right To R@PE’:
youtube.com/watch?v=vI64Vo7ucDg
S. Buškevičius: “Be bendruomenių Lietuva virs žmonių grupe”. Su tuo reikia sutikti, kadangi 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarų ideologas prof. M. Riomeris yra pasakęs, jog tautos stiprumas priklauso nuo bendruomenių atsparumo išorės poveikiams. Teisus, tuo pačiu ir Kažin, sakydamas, jog iš praeities stiprybę reikia semtis. Išvada: būkime draugiški vieni kitiems.
O dabar ir Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus pasakė, kad “norėčiau, jog partijos turėtų žmonių (suprask, bendruomenių) užnugarį, o ne gyventų atskirai”. Vo tep!
Brutal Details Emerge About Alleged Assault Of Palestinian Detainee:
youtube.com/watch?v=McNfMJH3r58
Brutal Details Emerge About Alleged Assault Of Palestinian Detainee:
youtube.com/watch?v=KQJPxutEYWc
Įmti pavyzdį iš žydų būtina. Visų pirma mityboje. Būdami niekas, eiliniai dykynių klajokliai, patikėjo romėnais, jog jie Dievo išrinktoji tauta ir užvaldė pasaulį. Žydų istorijos vadovėlis Biblija, kurią jiems įteikė romėnai ir su kuria jie nieko bendra neturi. Bet jie ja tiki, mokyklose ,net, tai jų istorijos vadovėlis. O lietuviai, kuo jie tiki ? Jiems reikia irgi Biblijos, bet ne iš piršto laužtos. Ir tokia yra . Tai Vedos. Ir jos parašytos, kone lietuviškai.
This game theory problem will change the way you see the world:
youtube.com/watch?v=mScpHTIi-kM&t=1381s
HORRIFIC Abuse Of Palestinian Detainee Rattles Israel:
youtube.com/watch?v=BEA8BPKIXIc
Here’s What The Talmud REALLY Says:
youtube.com/watch?v=oTYZ5BgC400
Palestinian woman recounts sexual abuse by Israeli soldiers;
youtube.com/watch?v=KVut0vT7j6k
Raping Palestinians: Israel’s weapon of war:
youtube.com/watch?v=2aiH4y4fmsg
Nick Fuentes REVEALS the Only Way to Salvage the MAGA Coalition
youtube.com/watch?v=Sne5DDOpFSs