Seime vykusiame Ateities komiteto posėdyje aptarti Lietuvos pasirengimo žingsniai įgyvendinant Europos kvantinių technologijų strategiją ir stiprinant šalies vaidmenį augančioje Europos kvantinių technologijų ekosistemoje. Diskusijoje dalyvavo mokslo, verslo, valstybės institucijų ir saugumo žinovai.
„Kvantinės technologijos nėra vien mokslo sritis – tai naujas valstybės raidos horizontas. Jei norime būti tarp lyderių, turime gebėti ne reaguoti į pokyčius, o juos numatyti ir kurti“, – pabrėžė komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.
Europa kuria kvantinę darbotvarkę
Europos Komisijos komunikate „Kvantinių technologijų strategija: Kvantinė Europa besikeičiančiame pasaulyje“ siekiama, kad iki 2030 m. Europa taptų pasauliniu kvantinių technologijų centru.
Strategijoje numatyta telkti valstybių narių, mokslo ir pramonės pajėgas, skatinti startuolių plėtrą ir talentų ugdymą, užtikrinant Europos technologinį savarankiškumą.
Tarp didžiausių iššūkių išskiriamas talentų trūkumas, fragmentuotas finansavimas ir sinergijos stoka tarp mokslo bei pramonės, todėl komisijos rengiamas komisijos kvantinių technologijų aktas (angl. „Quantum Act“) turėtų užtikrinti bendrą europinį koordinavimą ir greitesnį technologijų perkėlimą į rinką.
Saugumo dimensija ir Lietuvos vaidmuo
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas pabrėžė, kad postkvantinės kriptografijos diegimas taps esmine valstybės žinių saugumo sąlyga.
„Kvantinė komunikacija, duomenų apsauga ir saugi infrastruktūra – tai strateginės sritys, kuriose Baltijos šalys gali veikti kartu“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos patarėja Raimonda Andrijauskienė.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Gintaras Valinčius atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokslinis potencialas kvantinėse technologijose gerokai viršija esamą finansavimo lygį, o proveržiui būtinas valstybės įsipareigojimas ir ilgalaikė programa.
Lietuva – lazerių ir fotonikos sinergijos centras
Turėdama pasaulinio lygio lazerių, fotonikos, puslaidininkių ir IT gebėjimus, Lietuva turi visas prielaidas tapti Baltijos kvantinių naujovių centru. Šalis dalyvauja EuroQCI sumanyme ir yra EuroHPC narė, o tai užtikrina integraciją į bendrą Europos kvantinę infrastruktūrą.
2025 m. pristatytos Lietuvos kvantinių technologijų gairės, parengtos Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos (Quantum Lithuania), tapo pirmuoju nacionaliniu dokumentu, apibrėžusiu šalies strateginę kryptį.
„Lietuva turi visas sudedamas dalis, kad taptų regiono kvantinių naujovių branduoliu – nuo lazerių pramonės iki talentingų mokslininkų,“ – pabrėžė asociacijos prezidentas Gytis Umantas.
Tolesni žingsniai
Įvertinęs posėdyje išsakytas įžvalgas, komitetas planuoja pradėti darbą dėl tam tikro politinio dokumento rengimo, kuris nustatytų nacionalinės kvantinių technologijų politikos kryptį ir tęstinumą valstybės lygmeniu.
Žadama, kad šis dokumentas taps kertiniu žingsniu kuriant Lietuvos kvantinės politikos architektūrą – nuo ekspertinių gairių iki konkrečių teisėkūros sprendimų ir Vyriausybės veiksmų plano.
Posėdyje dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė, Naujovių agentūros ICT Lab skyriaus srities vadovė Aurelija Bakutienė, Ekonomikos ir naujovių ministerijos Inovacijų politikos grupės vyresnioji patarėja, laikinai atliekanti grupės vadovo funkcijas Ugnė Širvinskaitė.
Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams, skaitmeninei ir technologinei diplomatijai, Lietuvos atstovė ES skaitmeninės diplomatijos tinkle (DDN) Lina Viltrakienė.
Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento antroji sekretorė Vita Valiūnaitė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vedėjas Tadas Juknevičius, Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos direktorius.
Taip pat KTU Medžiagų mokslo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Šarūnas Meškinis, Ekonomikos ir naujovių ministerijos Naujovių politikos grupės patarėja Austėja Kleizaitė. Taip pat ir krašto apsaugos ministrės atstovas ryšiams su Seimu Dovydas Šotland-Juzefovičius.
Parengė Seimo Ateities komiteto biuras: Agnė Grigienė, el. p. agne.grigiene@lrs.lt ir Miglė Paulauskė, el. p. migle.paulauske@lrs.lt
