Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Seimo priimtą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimo įstatymą, siūlydamas Seimui įstatymą laikyti nepriimtu.
Įsigaliojus Seimo sprendimui švelninti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio dėl piktnaudžiavimo sankcijas vieneriais metais, nusikaltimas iš sunkaus taptų apysunkiu. Toks reguliavimas sukurtų papildomų teisinių pasekmių. Baudžiamojo kodekso pataisos Seime buvo priimtos neįvertinus galimų neigiamų pasekmių valstybės politinei sistemai, žmonių pasitikėjimui valdžios institucijomis.
Nebuvo įvertinta, ar atsakomybės už piktnaudžiavimą švelninimas nesudarys prielaidų per švelnių bausmių skyrimui, nepagrįstam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui, ar nekils neigiamų padarinių dėl sutrumpėjusių senaties, teistumo terminų, kokią įtaką šie pakeitimai turės Lietuvos Respublikos tarptautiniam įvaizdžiui ir kt. Be kita ko, nebuvo įvertinta, kokį poveikį įstatymas turės šiuo metu vykstantiems baudžiamiesiems procesams, kuriuose asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai netinkamo savivaldybių tarybų narių lėšų naudojimo.
Prezidentas neigiamai vertina tai, kad piktnaudžiavimo nusikaltimo kategorijos pakeitimas iš sunkaus į apysunkį apribotų valstybės galimybes taikyti efektyvias piktnaudžiavimo išaiškinimo priemones. Antai Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtinta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą bet kokį labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, jei jie konkrečiai nurodyti šiame įstatyme. Be kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų būtų panaikinta galimybė atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą šį nusikaltimą padariusių asmenų atžvilgiu.
Prezidento nuomone, tokio įstatymo įsigaliojimas apsunkintų ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą, sukurtų prielaidas nutraukti dabar taikomas kriminalinės žvalgybos priemones atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, turėtų neigiamų teisinių ir politinių padarinių. Šalies vadovas primena, kad konstitucinė valstybės pareiga yra imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje.
Partengta pagal Preidento kanceliarijos pranešimą
Prezidentas, vetuodamas šiuos įstatymo pakeitimus. , kuriais buvo siekiama nusikaltėliams palengvinti gyvenimą, pasielgė teisingai ir valstybiškai. Tačiau tuo jis dar labiau prieš save nuteikė kai kuriuos, vad. tautos atstovus, Seimo narius, kurie buvo suinteresuoti tokių palengvinimų įsiteisėjimu. Atrodytų, kad išrinktieji Seimo nariai taip pat turėtų rūpintis valstybės stiprinimu ir kovos su įvairiais turtiniais ir korupciniais nusikaltimais stiprinimu. Bet to jau seniai nėra. Įvairių lygių Lietuvos valdžių atstovai savo atstovavimo valstybei metu, t.y. būdami valdžioje, nepraleidžia progos valstybės turto įvairiais būdais persidėti į savo kišenes.Bet šie Seimo siūlomi įstatymo sušvelnimai tėra mažmožis prie to, ką jie savo naudai ir savo kišenei TEISĖTAI pasidarė. Visuotinai žinoma, kad praėjusios kadensijos Seimas, savo darbo galė seimūnams padvicubino atlyginimą. Bet ir to jiems maža. Tas Seimas seimūnus išvadavo nuo čekiukų rinkimo ir ataskaitų už taip vad. seimūno veiklos išlaidas. Įstatymu jie įteisino, kad dabar seimūnams tokiai veiklai skiriama kasmėnesinė nustatyta pinigų suma.
Prezidentas vetavo pataisas, lengvinančias atsakomybę už piktnaudžiavimą