Vengrija smogia Ukrainos žiniasklaidai: užblokuota 12 portalų, Orbanas pareiškė, kad Ukraina „nėra suvereni“

Vengrijos Vyriausybė paskelbė užblokavusi 12 Ukrainos žiniasklaidos interneto svetainių, esą „atsakydama“ į anksčiau Kijevo taikytus ribojimus kai kuriems vengriškiems ir kitų šalių portalams.

Tą pačią dieną premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orbán) pareiškė, kad Ukraina „nėra suvereni valstybė“. Apie blokavimą pirmiausia pranešė BBC ir Vengrijos Vyriausybės atstovai, tai patvirtino taip pat keli tarptautiniai leidiniai. 

Kas užblokuota Vengrijoje?

Pagal pateiktus sąrašus, tarp 12 užblokuotų Ukrainos žiniasklaidos priemonių yra Ukrainska Pravda, Hromadske, TSN, NV, LB.ua, Obozrevatel, taip pat regioniniai Užkarpatės portalai (Anons Zakarpattia, Zakarpattia Online, Ungvar.uz), European Pravda, InsiderInfo, UAOnline ir Eurointegration.

Vengrijos premjero kanceliarijos vadovas Gregoris Guliašas (Gergely Gulyás) aiškino, kad tai „veidrodinės priemonės“ – esą Ukraina blokavo užsienio, tarp jų ir vengriškus, portalus, „kritiškai rašiusius“ apie sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai ir ES bei NATO veiklą. 

Kas įvyko prieš tai?

Rugsėjo viduryje Ukraina, Valstybės saugumo tarnybos (SBU) iniciatyva, apribojo prieigą prie 15 užsienio svetainių iš Vengrijos, Rumunijos, Moldovos ir Graikijos dėl sistemingo rusiškų melagienų platinimo; tarp jų ir vengriškus  Origo ir Demokrata bei kiti leidiniai. 

Orbanas: „Ukraina nėra suvereni“

Tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas Ukrainos leidinių blokavimas, Viktoras Orbanas sukėlė dar didesnę įtampą, pasisakydamas apie incidentą dėl vengriškų dronų, pastebėtų Ukrainos oro erdvėje.

Kijevas pranešė, kad virš Užkarpatės regiono buvo aptikti Vengrijos paleisti žvalgybiniai dronai. Tačiau Orbanas kalbėdamas žurnalistams apie šį įvykį pareiškė, jog net jeigu „keletas dronų“ būtų pažeidę sieną, „Ukrainai derėtų labiau rūpintis tuo, kas atskrenda iš rytų“.

Dar labiau nustebino jo pasakymas, kad „Ukraina nėra suvereni valstybė“. Šie žodžiai buvo plačiai interpretuoti kaip Kremliaus propagandos kartojimas ir sulaukė aštrios Kijevo kritikos.

Vengrija stabdo Ukrainos kelią į Europą

Vengrija jau ne vienerius metus yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri nuolat stabdo arba vilkina sprendimus dėl paramos Ukrainai ir jos narystės ES galimybių.

Budapeštas tokią laikyseną grindžia šiais teiginiais:

1. Vengrijos valdžia teigia, kad Ukrainos įstojimas į ES „sužlugdytų“ bendrosios rinkos žemės ūkio sistemą, nes Ukrainos ūkiai yra didžiuliai ir pigesni. Tokia konkurencija, anot Orbaną remiančių politikų, smarkiai pakenktų Vengrijos ir kitų Vidurio Europos šalių ūkininkams.

2. Vengrija itin priklausoma nuo rusiškų dujų ir naftos, todėl ji dažnai kritikuoja ES sankcijas Rusijai bei vengia priimti sprendimus, kurie galėtų dar labiau padidinti energijos kainas. Budapeštas ne kartą grasino vetuoti bendrus ES sprendimus šiuo klausimu.

3. Vengrijos valdžia nuolat kelia Užkarpatės regione gyvenančios vengrų mažumos teisių temą. Budapeštas kaltina Ukrainą vengrų diskriminacija dėl kalbos įstatymų ir švietimo politikos.

Kritikai tiek Kijeve, tiek Briuselyje tokį Vengrijos elgesį vadina Orbanui būdinga obstrukcija, kuria jis iš esmės šantažuoja ES ir siekia sau naudingų išimčių – tiek finansinių, tiek energetinių. Teigiama, kad tokia Vengrijos laikysena, ypač karo akivaizdoje, griauna ES vienybę ir kelia klausimų, kiek Vengrija iš tiesų pasirengusi laikytis bendros Europos politikos.

Ukrainos portalų blokavimas ir pareiškimai apie Ukrainos „nesuverenumą“ – dar labiau paaštrino Kijevo ir Budapešto santykius. Tai kelia ne tik žodžio laisvės ir informacinio saugumo dilemą, bet ir atskleidžia giluminę problemą: Vengrija vis dažniau renkasi konfliktą su ES dauguma, o tai tiesiogiai atsiliepia Ukrainos integracijos perspektyvoms.