Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Krašto apsaugos ministerijos kartu su Susisiekimo ministerija parengtus teisės aktų pakeitimus, leidžiančius tinkamą reagavimą į bepiločių orlaivių keliamą grėsmę Lietuvos oro erdvei, kartu užtikrinant ir civilinės aviacijos saugumą.
„Šie projektai parengti siekiat karinėmis priemonėmis aktyviai ir operatyviai reaguoti bepiločiais orlaiviais atliekamus oro erdvės pažeidimus ir turėti tą mechanizmą, kuris leistų mums žaibiškai reaguoti, aktyvuoti ribojamąsias oro erdvės teritorijas, nes iki šiol, nors de jure gyvenome taikos laikotarpiu, bet nei mūsų teisės aktai, nei tam tikros procedūros ir tvarkos nebuvo pritaikytos laikmečio grėsmėms ir kintančiam grėsmių paveikslui“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Iki šiol kariuomenė karinę jėgą galėjo panaudoti dviem atvejais – prieš orlaivius, kurie buvo naudojami kaip ginklai, arba prieš tuos, kurie įskrisdavo į draudžiamas zonas, tokiu būdu keldami pavojų valstybinės reikšmės objektams. Priimtuose pakeitimuose numatyta, kad bepiločių neutralizavimo priemonės galės būti taikomos ir prieš orlaivius, kurie taisykles pažeidžia ribojamose zonose. Tai reiškia, kad kariuomenė galėtų reaguoti į pavojų anksčiau ir veikti greičiau.
Kartu teisės aktų pakeitimuose numatyti ir mechanizmai, užtikrinantys civilinės aviacijos saugumą. Tokios zonos galės būti aktyvuojamos tik esant realiam poreikiui – kariuomenės vado prašymu tai padarytų oro eismo paslaugų teikėjai. Ribojamųjų zonų tinklą, suderinus su kariuomene, nustato susisiekimo ministras.
Ne vėliau kaip prieš 10 minučių iki zonos aktyvavimo pilotai bus įspėjami ir įpareigojami nedelsiant palikti ribojamąją erdvę. Siekiant užtikrinti galimybę tokius įspėjimus perduoti, nevaldomojoje oro erdvėje skraidantys orlaiviai privalės turėti radijo ryšio aparatūrą ir radiolokacinius atsakiklius. Naujasis reikalavimas įrangai bus taikomas nuo 2026 metų gegužės 1 d.
Parengta pagal KAM pranešimą
