Pirmadienis, 22 gruodžio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kaip naudojant gertuvę prisidedame prie ekologijos?

www.alkas.lt
2025-09-08 08:00:00
14
PERŽIŪROS
0
Gertuvės

Gertuvės | pexels.com, cottonbro nuotr.

Šiuolaikinis pasaulis susiduria su didžiule aplinkosaugos bėda – plastiko pertekliumi. Kasmet į aplinką patenka milijardai vienkartinių plastikinių butelių, kurių dalis nesuyra šimtmečius. Tai kenkia ne tik ekosistemoms, bet ir mūsų sveikatai. Vienas iš paprastų, tačiau labai veiksmingų sprendimų – atsisakyti vienkartinių butelių ir naudoti daugkartinę gertuvę. Nors šis žingsnis atrodo mažas, jo poveikis aplinkai yra reikšmingas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip naudodami gertuvę prisidedame prie ekologijos, kokią realią įtaką tai daro, bei kokie papildomi privalumai slypi už šio pasirinkimo.

Ar man reikalinga gertuvė?

Tiek sportuojant, tiek vaikštinėjant ar kažkur keliaujant ištrokštame. Jei neturime su savimi vandens, ką pirmiausia darome? Žinoma, einame įsigyti buteliuką vandens. Prekybos centruose sustatyti vandens buteliukai dažniausiai pagaminti iš plastiko, kuris yra kenksmingas tiek aplinkai, tiek ir žmogaus bei gyvūnų sveikatai.

Būtent čia ir suprantame, kodėl mums reikia gertuvės. Juk ją galite naudoti ne tik vandeniui, bet ir karštiems gėrimams, jei ši turi geras termoreguliacines savybes. Jums tai gali pasirodyti, kaip smulkmena, bet iš tiesų didžiausi pokyčiai kuriami būtent iš jų.

Gertuvė ir ekologija

  • Didžiausia gertuvės nauda aplinkai – plastiko atliekų mažinimas. Vidutiniškai vienas žmogus, kasdien pirkdamas vandenį plastikinėje taroje, per metus gali sunaudoti apie 300–400 butelių. Tai reiškia, kad vien tik pasirinkę daugkartinę gertuvę, galime išvengti šimtų plastiko butelių atliekų per metus. Jei šį sprendimą priima tūkstančiai žmonių, poveikis tampa milžiniškas. Plastiko buteliai, patekę į sąvartynus ar vandenynus, nesuyra – jie skyla į mikroplastiką, kuris patenka į gyvūnų organizmus, o galiausiai – ir į mūsų maistą bei vandenį. Tyrimai rodo, kad mikroplastiko dalelės aptinkamos net žmogaus kraujyje. Naudodami daugkartinę gertuvę, mes stabdome šį užburtą ratą.
  • Plastiko gamybos procesai išskiria didelius kiekius anglies dioksido. Transportuojant butelius į parduotuves, taip pat eikvojamas kuras, o tai didina taršą. Pasirinkus daugkartinę gertuvę, kuri tarnauja metų metus, sumažinamas naujų buteliukų naudojimas, o kartu – ir gamybos bei transportavimo poveikis aplinkai. Kiekviena daugkartinė gertuvė per savo gyvavimo laikotarpį gali pakeisti šimtus ar net tūkstančius vienkartinių butelių.
  • Šiuolaikinės gertuvės gaminamos iš įvairių medžiagų: nerūdijančio plieno, stiklo, aliuminio ar net bioplastiko. Šios medžiagos yra daug draugiškesnės aplinkai nei įprastas plastikas. Nerūdijantis plienas ir stiklas gali būti perdirbami, o bioplastikas gaminamas iš augalinės kilmės žaliavų, todėl yra tvaresnis pasirinkimas. Be to, skirtingai nei plastikiniai buteliai, kokybiškos gertuvės neskleidžia kenksmingų cheminių medžiagų į vandenį. Tai ne tik ekologiškesnis, bet ir sveikesnis pasirinkimas.
  • Vienkartiniai plastikiniai buteliai dažnai patenka į vandenynus, kur tampa grėsme jūrų gyvūnams. Vėžliai, žuvys ir paukščiai neretai supainioja plastiko atliekas su maistu. Tai ne tik sukelia gyvūnų žūtį, bet ir trikdo visą ekosistemą. Plastikas vandenynuose tirpdamas išskiria cheminius junginius, kurie teršia vandenį. Daugkartinės gertuvės naudojimas sumažina tokių atliekų kiekį, o tai tiesiogiai prisideda prie jūrų ir vandenynų gyvybės apsaugos.
    gertuvių nauda
    DI sukurtas paveiksliukas

 

Ekologija ir mados

Ekologija šiandien nėra vien tik praktinis pasirinkimas – tai tampa gyvenimo būdo dalimi ir mada. Vis daugiau žmonių renkasi gertuves ne tik dėl patogumo ar sveikatos, bet ir norėdami parodyti savo vertybes. Daugkartinė gertuvė tampa tvarumo simboliu, sąmoningo vartojimo ženklu. Tai skatina aplinkinius taip pat keisti savo įpročius.

Rinkoje sparčiai daugėja modernių, stilingų gertuvų, kurios tampa ir aksesuaru. Tokiu būdu ekologiškas pasirinkimas tampa dar patrauklesnis.

Ilgalaikė nauda finansams

Nors daugkartinė gertuvė reikalauja pradinės investicijos, ilgainiui ji padeda sutaupyti. Jei kasdien perkame butelį vandens už 1 eurą, per metus išleidžiame daugiau nei 300 eurų. Kiekvieną rytą įsipylę į gertuvę vandens iš krano mes išleidžiame ženkliai mažiau. Be to, jeigu naudojama kokybiška gertuvė dar ir atsakingai prižiūrima – ji gali tarnauti metų metus.

Pasauliniai pavyzdžiai

Vis daugiau šalių ir miestų skatina naudoti daugkartines gertuves. Pavyzdžiui, įvairūs Europos miestai įrengė šimtus viešų vandens fontanų, kad žmonės galėtų nemokamai prisipildyti savo gertuves. Australijoje ir Kanadoje vykdomos kampanijos, raginančios atsisakyti vienkartinių butelių mokyklose bei universitetuose. Tokios iniciatyvos rodo, kad tai nėra tik individualus pasirinkimas, bet ir globali tendencija.

Naudodami gertuvę mes darome daugiau nei tik atsisakome plastikinio butelio. Mes mažiname atliekų kiekį, saugome vandenynus nuo taršos, prisidedame prie CO₂ emisijų mažinimo, taupome vandenį ir finansus, rodome pavyzdį aplinkiniams. Tai paprastas, bet labai efektyvus būdas gyventi tvariau ir atsakingiau. Būtent todėl kiekvienas, kuris nori prisidėti prie ekologijos, gali pradėti nuo mažo, bet reikšmingo žingsnio – naudoti gertuvę. Tai investicija į švaresnę planetą, sveikatą ir tvarią ateitį.

Santrauka:

  • Daugkartinė gertuvė leidžia sumažinti plastiko atliekas – vienas žmogus per metus gali išvengti šimtų buteliukų.
  • Ji padeda mažinti CO₂ emisijas, nes nereikia nuolat gaminti ir transportuoti vienkartinės taros.
  • Gertuvės gaminamos iš perdirbamų ar tvaresnių medžiagų (plieno, stiklo, bioplastiko), todėl yra draugiškesnės aplinkai ir sveikesnės.
  • Tai ne tik ekologijos, bet ir finansų bei gyvenimo būdo pasirinkimas – sutaupoma pinigų ir skatinami tvaresni įpročiai.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žagarės jaunimas telkia skirtingų šalių bendraamžius prisidėti prie taršos mažinimo
  2. Kaip sekasi elektromobiliams Lietuvoje ir pasaulyje?
  3. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  4. Europos Komisija ieško geriausių klimato kaitos problemų sprendimų Europoje
  5. Prasideda balsavimas už geriausią ES anglies dioksido kiekio mažinimo projektą
  6. Turėsime naudoti mažiau plastikinių maišelių
  7. Kauno marių regioninis parkas kviečia į akciją „Išgelbėk undinėlę“
  8. Jau galima kreiptis dėl paramos atsinaujinančiai energetikai individualiuose namuose
  9. Prisikaupė senų žaislų – kur juos dėti?
  10. Prekybos vietose jau draudžiama nemokamai dalyti plastikinius pirkinių maišelius
  11. Panevėžio renginiuose nebeliks vienkartinių plastiko indų
  12. Sumanymas „NE plastiko bangai“ plečiasi
  13. Gerokai sumažės vienkartinių plastikinių gaminių
  14. Žvejų tinklai – pražūtingiausias jūros plastikas
  15. Klaipėdoje daugėja elektrinių autobusų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mokymai Mečionyse
Kultūra

Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu

2025 12 22
Sorų laukai
Istorija

Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje

2025 12 22
Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.
Kultūra

Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

2025 12 22
Šeima, Jungtinės tautos
Užsienyje

JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?

2025 12 22
2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis
Kalba

2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis!

2025 12 21
Arvydas Juozaitis dalina autografus
Istorija

A. Daučiūnienė. A. Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijos istorinėje salėje

2025 12 21
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Romuva kviečia į žiemos saulėgrįžos šventę

2025 12 20
Smegduobės – tai atviras kanalas
Gamta ir ekologija

Smegduobės nėra duobės – tai atviras kanalas į požeminį vandenį

2025 12 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Sigitas apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • Naivus klausimas apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip dažnai turime valgyti silkę
  • Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu
  • Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje
  • Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

Kiti Straipsniai

Ugniagesiai

Ugniagesiai įspėja apie plastikinės apdailos namuose pavojų

2025 12 13
Klimato kaita

Kovai su klimato kaita ministerija ketina skirti 552 mln. eurų

2025 11 25
Aplinkos būklės duomenų biblioteka

Oro duomenys – aplinkos būklės duomenų bibliotekoje

2025 10 28
Žvakė

Kvepiančios žvakės: kodėl verta rinktis sojų vaško žvakę?

2025 10 09
Ekologiškumo teiginiai reklamoje – svarbu pagrįstumas ir aiškumas

Ekologiškumo teiginiai reklamoje – svarbu pagrįstumas ir aiškumas

2025 09 30
Atliekos

Seime priimtos atliekų tvarkymo įstatymų pataisos

2025 09 25
Dokumentinis filmas „Vertikalūs pinigai“

„Sengirės kinas“ pristato filmą „Vertikalūs pinigai“

2025 09 25
Ekologijos diena

Prasideda pirmoji Lietuvoje Ekologijos savaitė

2025 09 23
Automobilių tarša

Ministerija siūlo vykdyti nuotolinę automobilių taršos kontrolę

2025 09 11
Elektriniai autobusai

Klaipėdoje dar 40 naujų elektrinių autobusų

2025 09 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Sigitas apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • Naivus klausimas apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • budweiseriui apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šiuolaikiniai keliautojai po Lietuvą labiau vertina naujas patirtis, nei labai žinomas vietas

Šiuolaikiniai keliautojai po Lietuvą labiau vertina naujas patirtis, nei labai žinomas vietas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai