Per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje fiksuota daugiau kaip 800 investicinio sukčiavimo atvejų, o dėl šio sukčiavimo būdo patirti gyventojų nuostoliai sudarė daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Kaip žmonės įkliūva į investicinių sukčių pinkles ir kaip atpažinti sukčių taikomus metodus? „Swedbank“ saugumo žinovų teigimu, pagrindinis pavojaus signalas – pažadas greitai paturtėti.
„Investicinis sukčiavimas patenka tarp trijų labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų Lietuvoje po duomenų žvejybos ir avansinių mokėjimų. Nuo kitų sukčiavimo būdų jis išsiskiria labiau kompleksine taktika ir itin mažomis galimybėmis atgauti prarastas lėšas. Kaip rodo realūs pavyzdžiai, gali praeiti nemažai laiko, kol žmonės supranta, kad pakliuvo į investicinių sukčių pinkles. Per šį laiką jie gali ne kartą pervesti įvairias pinigų sumas tikėdamiesi uždirbti, o tai galiausiai išaugina bendrą nuostolių dydį“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Vidutinė žala – 2,7 tūkst. eurų
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį investicinio sukčiavimo žala gyventojams perkopė 2 mln. eurų, o iš visos šios sumos susigrąžinti pavyko tik 47 tūkst. eurų, t. y. apie 2 proc. visos nuostolių sumos.
„Investicinio sukčiavimo atvejais pavyksta atgauti tik labai nedidelę dalį prarastų lėšų, maždaug 1–3 proc., o vidutinė gyventojo patiriama žala siekia apie 2,7 tūkst. Šiuo aspektu tai vienas iš didžiausius vidutinius nuostolius lemiantis sukčiavimo būdas“, – pastebi „Swedbank“ ekspertė.
Pavyzdžiui, labiausiai paplitusio sukčiavimo būdo – duomenų žvejybos (sukčiavimo atsiunčiant suklastotus laiškus ar žinutes) – atvejų per pirmą šių metų pusmetį užfiksuota 5 kartais daugiau – apie 4,3 tūkst. Dėl jų patirta vidutinė žala sudaro apie 600 eurų, be to, gyventojams pavyksta grąžinti apie 15 proc. prarastų lėšų.
Antro labiausiai paplitusio sukčiavimo būdo – avansinių mokėjimų – atvejų vidutinė padaroma žala siekia apie 900 eurų, tokiais atvejais gyventojams pavyksta grąžinti apie 8 proc. prarastų lėšų.
Viskas prasideda nuo mažų sumų
Pasak Ž. Augonės, investicinis sukčiavimas pavojingas ir tuo, kad jis dažnai yra tęstinis. Aukos spaudžiamos pervesti vis naujas pinigų sumas, o pakliuvę į sukčių pinkles žmonės dažnai susivokia tik pabandę išsigryninti „investicijas“.
„Toks sukčiavimas dažnai prasideda nuo nedidelės bandomosios sumos, pavyzdžiui, kelių šimtų eurų. Kai „investicija“ pradeda rodyti tariamą didelę grąžą, kuri pasirodo esanti tik skaičiai fiktyviai sukurtoje svetainėje, sukčiai pradeda spausti investuoti vis didesnes sumas“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Sukčiai gali reikalauti daugiau pinigų ir prašydami sumokėti platformos mokesčius ar užsitikrinti didesnį pelningumą. Investicinio sukčiavimo atvejais išviliojama ne viena didelė suma, o daugybė mažesnių, kurios akumuliuojasi į reikšmingą nuostolį.
Nemažai investicinio sukčiavimo aukų jaučia gėdą dėl apgavystės ir ne visada ryžtasi pranešti apie patirtus nuostolius. Pasak Ž. Augonės, sukčiai yra profesionalūs manipuliatoriai, todėl nuo jų gali nukentėti ir apdairūs bei išsilavinę, taip pat įvairaus amžiaus žmonės.
„Viena pakankamai jauno amžiaus klientė internete atrodo investavimo platformą, o su ja susisiekę sukčiai padėjo užsiregistruoti. Pervedus dalį pinigų sukčiai vėl susisiekė ir pamokė, kaip dirbti su tariama investavimo programa. Palaikydami nuolatinį ryšį, ją skatino užsidirbti, kol klientė ryžosi pervesti didesnę sumą į vieną Vengrijos banką. Po šio žingsnio su kliente bendravusi konsultantė dingo, nustojo veikti ir minėta investicinė platforma“, – konkretaus sukčiavimo atveju pasidalijo ekspertė.
Todėl apie sukčiavimo atvejus, pasak Ž. Augonės, visada būtina pranešti policijai ir savo bankui, susidūrus su nelicencijuota investavimo platforma – ir Lietuvos bankui. Tai padeda užkirsti kelią naujiems atvejams ir gali apsaugoti kitus žmones.
Kaip atpažinti? Nereali grąža ir užsienio kalba
„Swedbank“ informacinės saugos vadovės teigimu, pirmasis ir svarbiausias įspėjantis signalas, kad žmogus susidūrė su investiciniais sukčiais, yra žadama itin didelė investicinė grąža, pavyzdžiui, 50 proc. ar didesnis uždarbis. Kitas požymis – pasiūlymas pateikiamas užsienio platformoje ar užsienio kalba telefonu.
„Lietuvos gyventojai dažniausiai investicinio sukčiavimo skambučių ir pasiūlymų sulaukia rusų arba anglų kalbomis. Tai nėra šimtaprocentinė taisyklė, bet pakankamas signalas itin atidžiai vertinti gautą pasiūlymą“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Taip pat sukčiai dažnai nukreipia į nežinomas, užsienyje registruotas, abejotinas licencijas turinčias ar visiškai nelicencijuotas internetines platformas. Nors iš pirmo žvilgsnio tokios platformos gali atrodyti profesionaliai, visada derėtų paieškoti papildomos informacijos apie jas ir įsitikinti jų patikimumu. Įtarimus turi kelti ir tai, jei prašoma pinigus pervesti į asmeninę kito žmogaus sąskaitą.
Sukčiai taip pat gali primygtinai reikalauti parsisiųsti nuotolinio prisijungimo programas (pvz., „AnyDesk“, „TeamViewer“), kad tariamai padėtų „atsidaryti sąskaitą“ ar „pervesti lėšas“. Tai leidžia jiems visiškai perimti kompiuterio kontrolę ir pasiekti banko sąskaitas.
Žinovė pažymi, kad investicijų metinė grąža įprastai neviršija 10 proc., o lėšas patariama nukreipti tik į gerai pažįstamus produktus ir instrumentus iš patikimų finansinių paslaugų teikėjų. Lietuvoje galinčias veikti licencijuotas įmones galima pasitikrinti Lietuvos banko puslapyje, čia taip pat rasite ir dėl nusikalstamos veikos blokuotų svetainių sąrašą.
Tais atvejais, jei susigundžius didele grąža buvo pradėta investuoti į abejotinas platformas, pajutus spaudimą, nuolatinį raginimą investuoti daugiau, patariama kuo skubiau nustoti tai daryti ir kreiptis pagalbos į minėtas institucijas.
Parengta pagal „Swedbank“ pranešimą
