Antradienis, 23 rugsėjo, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

R. Pilvelytė. Atminties cenzūra: Ukrainos kova dėl tiesos apie Ukrainos tautos genocidą

Rasa Pilvelytė, www.aidas.lt, www.alkas.lt
2025-08-31 11:28:30
5
Holodomoras Ukrainoje, 1933.

Holodomoras Ukrainoje, 1933. | Wikimedia nuotr.

       

2023 m. gegužės 24 d. leidinys EU Today paskelbė straipsnį „Karas dėl atminties: Holodomoro-genocido tyrėjų persekiojimo atskleidimas Ukrainoje“.

EU Today – tai Briuselyje įsikūrusi informacijos tarnyba su analitiniais straipsniais, žinoma dėl patikimos informacijos iš Europos Parlamento.

Šiandien Kremliaus ir diktatoriaus Putino nusikaltimų atskleidimas yra svarbi demokratinio pasaulio pergalės prieš rasizmą garantija.

Daugiau nei šimtmetį trunkantis karas

Dešimtmečius Rusija kontroliavo Ukrainos humanitarinę politiką, ypač per savo agentų tinklą aukščiausiuose valstybės postuose, tarp jų ir „istorijos cenzorius“, kurie neleido pasirodyti Kremliui nepalankiems moksliniams tyrimams. Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąją bylą dėl valstybės išdavystės – buvo organizuota informacinė kampanija, siekiant sunaikinti tiesą apie Holodomorą-genocidą Ukrainos tautai Kremliui palankia kryptimi.

Rusijos plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą vykdo jau beveik trejus su puse metų. Kiekviena nauja karo diena atneša aukų, kurių mastas Europoje neregėtas nuo Antrojo pasaulinio karo. 2023 m. birželio 12 d. Kremliaus režimas peržengė dar vieną psichologinę ribą – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad žuvo daugiau kaip milijonas Rusijos karių. Šie skaičiai sutampa su anksčiau JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos paskelbtais duomenimis.

Vakarų pasauliui vis dar sunku suprasti: kaip įmanomas toks žiaurumas XXI amžiuje? Ar Putino, kaip diktatoriaus, siekis atkurti vadinamąją „imperiją“ tikrai toks stiprus, kad jis pasiruošęs sunaikinti Ukrainos valstybę, tautą ir Europos šalis? Putino manija Ukrainos atžvilgiu tampa aiškesnė pažvelgus į istoriją. Jau bent šimtą metų visų Kremliaus diktatorių tikslas buvo Ukrainos valstybingumo sunaikinimas, įskaitant ir ukrainiečių tautos genocidą.

Rusijos ir Ukrainos karas prasidėjo ne 2022 m. ir net ne 2014 m., o 1991-aisiais, kai Ukraina po 70 metų okupacijos paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Rusijos. 1991 m. rugpjūtį, kai Ukrainos parlamentas priėmė Nepriklausomybės aktą, Maskvos valdžios atstovai viešai ėmė grasinti. Anatolijus Sobčakas, tuo metu vadintas „demokratiniu“ politiku, bet turėjęs pagalbininką KGB leitenantą Vladimirą Putiną, Rusijos televizijoje pareiškė: „Negalima leisti, kad Ukraina sukurtų savo kariuomenę“ – ir ragino panaudoti karinę jėgą prieš kaimyninę šalį.

Po kelerių metų Maskvos valdžios organų inspiruoti neramumai kilo Kryme. 2003 m. Ukraina ir Rusija vėl atsidūrė ant karo slenksčio dėl Tuzlos salos Kerčės sąsiauryje. 2014 m. įvykiai – Krymo aneksija ir dalies Donbaso okupacija – jau gerai žinomi Vakarų pasauliui.

Tačiau šiuolaikinis karo supratimas peržengia vien karinę jėgą. Iki 2014 m. patrankos tylėjo, tačiau aukščiausi Rusijos Federacijos organai viską darė, kad Ukraina neišeitų iš jų įtakos zonos, vykdydami specialiąsias operacijas politikoje, ekonomikoje, informacijoje ir humanitarinėje srityje.

Didžiulė dalis KGB agentų (jų įpėdinė – FSB) liko Ukrainoje po SSRS griūties. Jie dirbo politikoje, versle, kultūroje, švietime ir moksle. Iki 2014 m. revoliucijos Rusijos „penktoji kolona“ veikė atvirai. Pavyzdžiui, Viktoro Janukovyčiaus prezidentavimo metu Gynybos ministerijai, Saugumo tarnybai ir kitoms institucijoms vadovavo Rusijos piliečiai, o dalis parlamento deputatų turėjo rusiškus pasus.

Humanitarinė okupacija

Kartu Kremlius daugiausiai dėmesio skyrė Ukrainos humanitarinės srities pajungimui savo ideologiniams naratyvams. Neatsitiktinai 2022 m. pradžioje Maskva tikėjosi, kad ukrainiečiai pasitiks okupacinę kariuomenę „su gėlėmis“. Rusija tam rengėsi visus 30 metų po SSRS žlugimo – plėsdama rusų kalbos vartojimą viešajame gyvenime, stiprindama Maskvos patriarchatui pavaldžią „Ukrainos stačiatikių bažnyčią“, kuri gavo didžiąją dalį religinių pastatų, taip pat perrašydama istoriją.

Dar neseniai Ukrainos mokykliniuose vadovėliuose XX a. nepriklausomybės kovotojai buvo vadinami „išdavikais“ arba „banditais“. Didelę įtaką čia turėjo Dmitrijus Tabačnykas, buvęs švietimo ministras, anksčiau – vicepremjeras humanitariniams klausimams, garsėjęs atvirai ukrainofobiškomis pažiūromis. Šiandien jis eina pareigas Rusijos okupacinėje administracijoje.

Ukraina iš SSRS paveldėjo ir sovietinę istoriografiją. De-komunizacija taip ir neįvyko, todėl daug sovietmečio akademikų, bendradarbiavusių su KGB, išliko vadovaujančiuose postuose ir po 1991-ųjų. Jie tebėra įtakingi iki šiol – pavyzdžiui, Ukrainos istorijos institute, kuris faktiškai tapo cenzūros įrankiu Maskvos naudai.

Ryškiausias įrodymas: nuo 1991 iki 2021 m. Ukrainoje nebuvo apginta nė viena mokslinė disertacija, kurioje Holodomoras būtų įvardytas kaip ukrainiečių tautos genocidas.

Nusikaltimas be bausmės: Holodomoras kaip Kremliaus Achilo kulnas

1932–1933 m. Holodomoras-genocidas yra tikrasis Kremliaus „Achilo kulnas“. Tarptautinė bendruomenė labai vėlai pasmerkė šiuos nusikaltimus, todėl komunistinis totalitarinis režimas galėjo mutuoti į dabartinį putinizmą, kuris vėl vykdo ukrainiečių genocidą. Skirtingai nei Vokietija po Antrojo pasaulinio karo, Rusija nepatyrė „denacifikacijos“, nors dėl tautybės sunaikino daugiau nei 10 milijonų žmonių. Neatskaitytas blogis linkęs kartotis.

Šiandien Holodomorą kaip genocidą pripažino 37 pasaulio valstybių parlamentai, tarp jų ir Europos Parlamentas (2022 m. gruodį). Nepaisant to, šiam procesui visur priešinosi Maskva, įskaitant šantažą bei grasinimus. Pavyzdžiui, prezidentas Medvedevas tiesiogiai spaudė Azerbaidžano vadovybę nepripažinti Holodomoro.

Paminklas Holodomoro aukoms
Paminklas Holodomoro aukoms | Wikimedia Comons archyvo nuotr.

Ukrainoje pačioje šis pripažinimas užtruko net 15 metų – tik 2006 m. lapkritį Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą „Dėl 1932–1933 m. Holodomoro“. Tačiau dokumente nebuvo įrašyta atsakomybė už genocido neigimą, taip pat praleisti esminiai teisiniai apibrėžimai.

2009 m. Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo tyrimą dėl Holodomoro organizatorių. 2010 m. sausio 13 d. Kijevo apeliacinis teismas pripažino Staliną ir jo bendražygius Molotovą, Kaganovičių, Postyševą, Kosiorą, Čiubarą ir Chatajevičių kaltais. Vėliau, 2021 m., ekspertai pateikė išvadą: pagal SSRS aukščiausios valdžios nurodymą buvo sunaikinta 10,5 mln. ukrainiečių, iš jų daugiau kaip 4 mln. vaikų.

Šios išvados sukėlė šoką Kremliui ir jo agentams Ukrainoje. Prieš pat 2022 m. invaziją Holodomoro tyrinėtojai patyrė spaudimą ir grasinimus ne tik iš Rusijos, bet ir iš dalies Ukrainos pareigūnų. Kultūros ministras Oleksandras Tkačenka net panaikino Holodomoro tyrimų institutą, o Nacionalinės atminties instituto vadovas Antonas Drobovyčius viešai grasino sunaikinti tyrėjų reputaciją.

Nuo diskusijų iki represijų

Pagrindiniu taikiniu tapo Holodomoro-genocido muziejaus direktorė Olesia Stasiuk, 2021 m. gruodį apgynusi pirmąją Ukrainoje disertaciją apie genocidą. Vietoje to, kad mokslinis pasiekimas būtų įvertintas, ji buvo pradėta persekioti. Prie to prisidėjo keli Ukrainos istorijos instituto atstovai, tarp jų Stanislavas Kulčyckis – dar nuo sovietinių laikų garsėjęs kaip Holodomoro temos cenzorius.

Jo interpretacija iškreipdavo faktus: „ukrainiečių nužudymai“ buvo keičiami į „mirusius valstiečius“, kas atitiko rusišką propagandinę schemą apie „visuotinį badą“.

Nepaisant persekiojimų, 2022 m. birželį Stasiuk buvo suteiktas mokslų daktarės laipsnis. Tačiau vėliau agentūra NAQA net tris kartus bandė atšaukti šį sprendimą, viršydama įgaliojimus. Prasidėjo bylinėjimosi maratonas. Teismai daug kartų patvirtino Stasiuk teisumą, bet spaudimas nesiliovė. Jos darbas buvo tikrintas net 25 kartus.

Tuo pat metu ministras Tkačenka be pagrindo ją atleido iš muziejaus direktorės pareigų. Vėliau, net kai teismai nuspręsdavo grąžinti ją į darbą, ministerija ją vėl atleisdavo – atgaline data.

Tai rodo ne tik savivalę, bet ir akivaizdų veikimą Rusijos naudai karo metu.

SBU byla: ar bus demaskuoti įtakos agentai?

2025 m. gegužės 2 d. Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąją bylą dėl valstybės išdavystės, už kurią karo metu gali būti skiriama iki gyvos galvos. Įtariamieji – buvęs ministras Tkačenka, buvęs Nacionalinės atminties instituto vadovas Drobovyčius, NAQA vadovas Butenka, muziejaus laikinoji vadovė Hasydžak, Ukrainos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas Borjakas, Kijevo universiteto istorijos fakulteto dekanas Patryliakas ir kiti.

Tai sukėlė tikrą sensaciją, nes byla paliečia ištisą tinklą aukščiausiuose postuose, galimai veikusių kaip Rusijos agentūra humanitarinėje srityje.

Ši byla turėtų tapti pirmuoju precedentiniu tyrimu, atskleidžiančiu, kaip sistemingai Rusija dešimtmečius ardė Ukrainos valstybingumą iš vidaus.

Išvada

Kova dėl tiesos apie Holodomorą-genocidą rodo, kaip atkakliai Kremlius siekia sunaikinti bet kokius savo nusikaltimų įrodymus. Ši kova dar nesibaigė: kiekvieną jos žingsnį lydi nauji išpuoliai ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš kitas Europos valstybes, kurios gali tapti kitais Rusijos propagandos taikiniais.

Todėl SBU byla verta ypatingo pasaulio dėmesio – tarptautinės bendruomenės abejingumas tik skatina agresoriaus nebaudžiamumą.

Autorė yra  „Lietuvos aido“ vyriausioji redaktorė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Briuselyje atidaryta fotografijų paroda, pasakojanti apie Ukrainos kovą už laisvę
  2. Kova dėl Ukrainos ateities: tarp diplomatijos ir realybės
  3. K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (I)
  4. K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (II)
  5. K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (III)
  6. K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  7. A. Medalinskas. Strategiškai apgalvota Ukrainos operacija Kurske
  8. V. Rubavičius. Kinijos ir Jungtinių Valstijų geopolitika Ukrainos atžvilgiu
  9. Apie galimas derybas – Lietuvos ir Ukrainos vadovų pokalbis
  10. L. Kojala. Ar Ukrainos branduolinės ambicijos taps Ukrainos kelialapiu į NATO?
  11. K. Starkevičius. Kremlius nekenčia savo tautos – formuoja alkanų zombių armiją
  12. V.Janukovyčius atsiprašė tautos, bet dabartinės valdžios nepripažįsta ir save laiko tikruoju Ukrainos prezidentu (video)
  13. M. Parčiauskas. Molėtuose – cenzūra dėl kritikos partizaninį judėjimą juodinusiam M. Ivaškevičiui
  14. P. Ablamskis. Už ką gudai kaunasi „Ukrainos fronte”?
  15. A. Navys. Kursko puolimas – strateginė Ukrainos pergalė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Budweiser says:
    3 savaitės ago

    Na, tada Tarybų Sąjunga Vakaruose buvo vadinama žydų sąjunga, o ką jie daro dabar Palestinoje ?

    Atsakyti
  2. Senukų prisiminimai says:
    3 savaitės ago

    Ukraina su savo itin derlingomis žemėmis buvo itin turtingas Kremliaus maisto sandėlis. Kaip gali tokį prarasti?! Kai spec. tarnyba (kurioje ne vien rusai tarnavo) ne tik iš suaugusių ukropų, bet ir iš jų kūdikių burnų ištraukdavo maistą, kad surinktų, kiek Kremliui reikia, kiek šis numatė, kad Rusija įvykdytų maisto gamybos piatiletkos planus, kad net ir prekybai su užsieniu jai maisto netrūktų. Kad po to tą derlių užauginusieji mirs badu – tai ne taip svarbu. O jei tie banderininkai gins šeimas, save ir derlių, bus apkaltinti, kad jie kai ką čia žudė, bus išvadinti banderovcais, fašistais…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 savaitės ago

      Labai senai skaičiau, kad tuo metu, holodomoras, Odesoje stovėjo laivai pakrauti Ukrainos javais išvežimui į užsienį. Nes bolševikams buvo reikalingi pinigai pirkti ginklus , įrengimus gaminti ginklus, kad , kaip skelbė mūsų mylima lakštingala – ”… mes sustosim , kai raudonu žiedu visa žemė skaisčiai sužidės, tegul visos tautos vieną himną gieda , vieną himną iš visos širdies”. Laisvas vaikystės prisiminimas.

      Atsakyti
  3. Saimonas Cipis, Arielis Maromas says:
    3 savaitės ago

    Поэтому ужас будет действительно глобальным! Часть 2 Ариэль Маром и Саймон Ципис:
    youtube.com/watch?v=o24aZBMo6Jg

    Atsakyti
    • Saimonas Cipis, Arielis Maromas says:
      3 savaitės ago

      Все правительства активно готовятся к большому хаосу! Ариэль Маром и Саймон Ципис:
      youtube.com/watch?v=oXmTXflfvbg

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dviračių takas
Lietuvoje

Pėsčiųjų ir dviračių takas sujungs Kėdainius su Josvainiais

2025 09 23
Žievėgraužis tipografas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Žievėgraužio tipografo kiekis miškuose reikšmingai sumenko

2025 09 23
Seimas
Lietuvoje

Prašoma panaikinti Sauliaus Bucevičiaus teisinę neliečiamybę

2025 09 23
Bepilotis orlaivis
Lietuvoje

Seimas uždegė žalią šviesą stipresnei oro gynybai

2025 09 23
Seimas
Lietuvoje

Patikslinta atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi

2025 09 23
Seimas
Lietuvoje

Seimas panaikino dviejų Seimo narių neliečiamybę

2025 09 23
Elektrą laivams tieksiantis įrenginys
Lietuvoje

Klaipėdos uoste pastatytas elektrą laivams nuo kranto tieksiantis įrenginys

2025 09 23
Ekologijos diena
Gamta ir ekologija

Prasideda pirmoji Lietuvoje Ekologijos savaitė

2025 09 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Skubėkite pasirašyti apie Kultūros bendruomenė prieš politinius žaidimus: žmogaus teisių gynėjai reikalauja palikti Šarūną Birutį ministru
  • Kasčiūnas: griežčiau reikia apie VU vyks 7-oji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės“
  • Michailas Velleris apie V. Sinica. Vienintelė deeskalacija
  • Klausimėlis: apie V. Sinica. Vienintelė deeskalacija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pėsčiųjų ir dviračių takas sujungs Kėdainius su Josvainiais
  • Žievėgraužio tipografo kiekis miškuose reikšmingai sumenko
  • Prašoma panaikinti Sauliaus Bucevičiaus teisinę neliečiamybę
  • Seimas uždegė žalią šviesą stipresnei oro gynybai

Kiti Straipsniai

Vytautas Sinica

V. Sinica. Vienintelė deeskalacija

2025 09 23
Čiurlionio menas pakilo į kosmosą: NASA astronautas perdavė sveikinimą iš Tarptautinės kosminės stoties

Čiurlionio menas pakilo į kosmosą: NASA astronautas perdavė sveikinimą iš Tarptautinės kosminės stoties

2025 09 23
Gitanas Nausėda

Prezidentas dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje

2025 09 22
Dirbtinis protas | VDU nuotr.

Stulbinanti statistika atskleidžia kas ir kaip naudoja „ChatGPT“

2025 09 22
VU vyks 7-oji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės“

VU vyks 7-oji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės“

2025 09 22
Rudens lygiadienis

Molėtų Joniškyje – baltų vienybės ir ugnies šventė

2025 09 21
Dezinformacija

Lietuvių kalbos komisija kviečia pasikalbėti nuotoliniame forume „Kalba kaip ginklas: ar esame atsparūs manipuliacijoms?“

2025 09 21
Mezolito baltai

K. Urba. Mezolito baltai (II)

2025 09 20
Rusija surengė išpuolius prieš NATO

Rusija surengė išpuolius prieš NATO rytinį sparną – Estiją ir Lenkiją

2025 09 19
Karolis Navrockis

K. Navrockio politika: tarp antiukrainietiškų užmojų ir spaudimo Lietuvai dėl lenkiškų užrašų

2025 09 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Skubėkite pasirašyti apie Kultūros bendruomenė prieš politinius žaidimus: žmogaus teisių gynėjai reikalauja palikti Šarūną Birutį ministru
  • Kasčiūnas: griežčiau reikia apie VU vyks 7-oji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės“
  • Michailas Velleris apie V. Sinica. Vienintelė deeskalacija
  • Klausimėlis: apie V. Sinica. Vienintelė deeskalacija
  • Ieškokit veltinių. - apie „Meteo.lt“ pristato naują mobiliąją orų programėlę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tvarkingi namai nebūtinai brangiai kainuos

7 vietos, kurias daugelis valo gerokai rečiau nei derėtų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai