Brg. gen. Antanas Gustaitis – kūrėjas, kuriam teko sunaikinti savo kūrinį

1919 m. susikūrusi Lietuvos Karo aviacija įveikė nelengvą pradžią, neišvengdama klaidų, bet ir nuolat tobulėdama. Kuriamos Aviacijos dirbtuvės, Karo aviacijos mokyklos ruošiamas personalas, plečiamas lėktuvų parkas stiprino Karo aviaciją.

Pirmieji aviakonstruktoriai

Jurgis Dobkevičius (1900–1926), Antanas Gustaitis (1898–1941), Vsevolodas Šenbergas (1895–1985) – žengė tvirtą žingsnį savos, lietuviškos lėktuvų konstrukcijos link. A. Gustaičio sukurti ANBO lėktuvai atvėrė naujas galimybes ir savo skrydžiais Europoje garsino Lietuvą.

1939 m. Karo aviacijos turtas buvo vertinamas apie 60 milijonų litų, kasmet aviacijai buvo skiriama apie 3 milijonus litų. Regint akivaizdžią pažangą nuo pirmųjų aviacijos kūrimo dienų, atrodė, kad viskas gali klostytis tik dar geriau. Tačiau 1940 m. birželio 15 d. prasidėjo Lietuvos okupacija, kartu – ir Lietuvos aviacijos agonija.

Kelios dienos iki sovietams įžengiant Lietuvon, Karo aviacijos viršininkas brg. gen. A. Gustaitis buvo išvykęs į komandiruotę Maskvoje. Grįždamas matė daug Sovietų Sąjungos pasienyje su Lietuva sutelktos karo technikos, o jau birželio 15 d. Kauno aerodrome leidosi sovietų lėktuvai.

Brg. gen. A. Gustaitis manė, kad jei neįmanoma išvengti okupacijos, bent priešintis tam tikrai reikia. 1972 m. plk. Itn. Leonardas Peseckas (1899–1976) apie A. Gustaitį rašė, kad jis iš pradžių, galbūt apsimestinai teigiamai, o galbūt naiviai tikėjo, kad „Lietuvos valstybė išliks ir tik vidaus gyvenimas šiek tiek pasikeis.

Greičiausiai, jis vylėsi, kad su sovietais galima susikalbėti. Manė, jog dabar lietuviams kaip tik reikia likti savo vietose, kad svarbesni postai nebūtų užleisti rusams. Galbūt jis tikėjosi išsaugoti Lietuvos aviaciją“. A. Gustaitis buvo įsitikinęs, kad šalies išsilavinę žmonės neturėtų palikti Lietuvos, taip apsunkindami sovietizaciją.

Lietuvos aviacija

Atidavęs 22 metus Lietuvos aviacijai, jis buvo priverstas griauti tai, ką tiek daug metų kūrė. 1940 m. rugpjūčio 27 d. buvo paskirtas Karo aviacijos likvidacinės komisijos pirmininku.

Kaip vienas iš komisijos narių „gen. Raštikis teigė, kad likvidacinės komisijos nariams lietuviams didžiausias rūpestis buvo – kiek galima daugiau valdinio turto apsaugoti nuo žuvimo, sunaikinimo ir gedimo.“

Sovietai Lietuvoje ne tik skubiai Lietuvos kariuomenę pavertė Liaudies kariuomene, atleido karininkus, bet ir įvairiais nutarimais, o ir be jų, savinosi tai, kas jiems tikrai nepriklausė. Suskaičiuotas visas aviacijoje naudotas turtas. Lėktuvai, įvairi technika, pastatai, viskas suskaičiuota iki menkiausio varžtelio.

Likvidacinės komisijos protokolai

Likvidacinės komisijos protokoluose yra įrašų, kad turtas perduodamas nedalyvaujant turto perdavėjams, Lietuvos aviacijos atstovams. Ir galima suprasti kodėl. Daiktai, ypatingai smulkesni (aviaciniai laikrodžiai, pirštinės ir t.t ), buvo greitai sovietų pavagiami: „Skubėjo kaip galint greičiau išmesti pro langus į jų sunkvežimius.

SSSR kareiviai kraudami ir pakuodami į sunkvežimius smulkesnius daiktus glemžė į kišenius.“ Aviacijai priklausę pastatai taip pat nusavinti. Paties A. Gustaičio buto dalyje šeimininkavo raudonarmiečiai.

Lėktuvai išvilkti į lauką ir palikti likimo valiai. Likvidacinės komisijos protokoluose A. Gustaitis prašė lėktuvus paruošti ilgam stovėjimui lauke, apsaugoti nuo nykimo, bet okupantams tai nerūpėjo.

Lietuvos karo aviacijos turtas buvo nusavinamas arba naikinamas. A. Gustaitis, matė kad  viskas vyksta nesilaikant taisyklių ir nutarimų.

1940 m. gruodžio 19 d. slaptame raporte Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso vadui A. Gustaitis rašė: „Teko patirti, kad Pribovo (Pabaltijo karinė apygarda) laiko Liaudies kariuomenės dalių likvidavimą faktiškai baigtu ir matomai nesiįdomauja likviduotų dalių atskaitomybės užbaigimu pagal Liaudies kariuomenėje veikusias taisykles.“

1941 m. sausio 1 d. Likvidacinė komisija baigė darbą. Nors visa laiką buvo įkalbinėjamas dirbti sovietams, tapti „socialistinės tėvynės konstruktoriumi“, A. Gustaitis atsisakė ir buvo išleistas į atsargą.

Tarnybos lape įrašyta

„Negalint atitinkamai sunaudoti Raudonojoje Armijoje paleistas į atsargą. 1941 m. sausio 1 d. Įsakymas Pribovo nr. 0256.“ Taip savo paties rankomis A. Gustaičiui teko griauti tai, ką kūrė ne vieną dešimtmetį.

Plačiau apie Antaną Gustaitį, ANBO epopėją, 1918–1940 m. Lietuvos aviaciją ir jos kūrėjus pasakoja Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „ANBO I(00)“.