Nauji mokslo metai prasidės ir keturiasdešimt dvejose Lietuvos miestelių gimnazijose, kurioms dėl per mažo mokinių skaičiaus baigiamosiose klasėse grėsė reorganizacija.
Klasėse iki 20 mokinių
Skaičiuojama, kad tokių klasių, kuriose mokysis iki 20 mokinių, Lietuvoje bus 48. Savivaldybės sutiko išsaugoti mažesnes klases ir 50 proc. prisidėti savo lėšomis prie jų išlaikymo.
Šiandien priimtu Vyriausybės nutarimu pakeistas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas, kad derėtų su kovo mėnesį Vyriausybės patvirtintais mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimais.
Vyriausybės nutarimu priimti pakeitimai
Pavasarį Vyriausybės nutarimu priimti pakeitimai leido nuo šių metų rugsėjo 1 d. formuoti III ir IV gimnazijos klases, jei tokiose klasėse susidaro ne mažiau kaip 12 mokinių ir steigėjas prideda 50 proc. lėšų ugdymo planui įgyvendinti.
III ir IV gimnazijos klasėms, kuriose mokosi nuo 12 iki 20 mokinių, iš valstybės biudžeto skiriama 50 proc. mokymo lėšų, o likusias lėšas skirs steigėjas (savivaldybės) iš savo biudžeto.
Siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, dalykų pasirinkimo pasiūlą, 12–20 mokinių klasėms turi būti skiriama tiek pat lėšų, kaip ir 21–30 mokinių turinčioms klasėms.
Kodėl minimalus klasės dydis nustatomas tik valstybine lietuvių kalba mokančioms mokykloms, o tautinių mažumų mokykloms klasės dydis nenustatomas? Jei taip yra, ar tai nepanašu į galimą lietuvių diskriminaciją Lietuvoje?