Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gyventojai gauna apgaulingus el. laiškus, vizualiai primenančius pranešimus iš gerai žinomų įmonių. Sukčiai pasitelkia tikroviškai atrodančius logotipus, el. laiškų šablonus ir net įvardija konkrečius paslaugų teikimo atvejus, kad sukurtų pasitikėjimą ir paskatintų žmones paspausti pavojingas nuorodas. Vienas naujausių to pavyzdžių – el. laiškai, siųsti draudimo bendrovės BTA vardu, kuriuose gyventojai buvo viliojami tariama žalos išmoka. Kaip atpažinti tokį sukčių darbą ir nepakliūti į jų pinkles?
BTA IT vadovas Baltijos šalims Janis Ruža teigia, jog draudimo bendrovė neplatina jokių laiškų apie tariamą pinigų grąžinimą – tokie pranešimai, jei yra siųsti ne iš oficialių BTA el. pašto adresų, yra klastotės, skleidžiamos sukčių. Jis ragina gyventojus elgtis atsargiai, tikrinti gautos informacijos patikimumą ir mąstyti kritiškai.
„Gavome duomenų, jog gyventojus pasiekė itin tikroviškai atrodantys laiškai BTA vardu, kuriuose kviečiama patvirtinti tariamą pinigų grąžinimą paspaudžiant nuorodą. Svarbu žinoti, kad visi BTA siunčiami el. laiškai baigiasi @bta.lt, todėl būtinai patikrinkite gavėjo el. pašto adresą. Jei kyla bent menkiausia abejonė, nespauskite nuorodų, neatsakinėkite į laišką ir jokiu būdu neteikite savo asmeninės ar mokėjimo informacijos“, – perspėja J. Ruža.
Sukčių būdai vis progresuoja
J. Ruža teigimu, sukčių laiškai nuolat tobulėja ir tampa vis realistiškesni, todėl žmonės neretai apsigauna.
„Remiantis tyrimu, globaliai apie 18 proc. žmonių paspaudžia ant tokio tipo žinučių, o kai atakos taikomos konkrečiai auditorijai, šis skaičius gali viršyti ir 50 proc. Gavus įtartiną laišką svarbiausia būti budriems – patikrinti, ar el. laiškas siunčiamas iš BTA el. pašto adreso. Taip pat galima patikrinti, ar mygtuko nuoroda veda į BTA svetainę. Be to, būtina mąstyti kritiškai – jei neturėjote jokio draudžiamojo įvykio, jums tikrai nereikia patvirtinti žalos atlyginimo“, – akcentuoja J. Ruža.
Jis priduria, kad sukčiai reguliariai keičia kibernetinių atakų sritis, finansinės institucijos – vienos dažniausių, į kurias nusitaiko piktavaliai.
Deda pastangos saugumui užtikrinti
BTA IT vadovas Baltijos šalims tvirtina, kad paspaudus apgaulingą nuorodą rizikuojama ne tik patekti į suklastotą svetainę, bet ir netekti jautrių asmens ar banko duomenų. Tokie el. laiškai taip pat gali išvilioti pinigus arba įdiegti kenkėjiškas programas.
„Greičiausiai pirmas paspaudimas žalos nepadarys – bus paprašyta įvesti banko prisijungimo duomenis arba papildomus kontaktinius duomenis, tačiau tolimesni žingsniai gali būti pavojingesni ir taip sukčiai galės patekti į banko paskyrą“, – sako J. Ruža.
Jis pabrėžia, kad BTA aktyviai stebi kibernetinio sukčiavimo atvejus ir imasi visų priemonių, kad apsaugotų savo klientus.
„Siekdami sustabdyti apgaulingą veiklą, glaudžiai bendradarbiaujame su atitinkamomis institucijomis – jos padeda uždaryti netikras svetaines arba blokuoti prieigą prie jų tam tikrose šalyse. Jei turite nors menkiausią įtarimą dėl gauto laiško, raginame kreiptis į mus, o nukentėjus nuo internetinių sukčių, nedelsiant kreipkitės į teisėsaugos institucijas“, – pabrėžia BTA IT vadovas Baltijos šalims.
Parengta pagal BTA pranešimą
