Ten, kur daugiau laisvės – ten ir daugiau pavojų. Gyventojams atsiveriant vis daugiau galimybių laisvai disponuoti savo pinigais, tuo vis dažniau išnaudoja internetiniai sukčiai. Žinovai įspėja: netikri kurjeriai, bankų konsultantai ar techninės pagalbos specialistai – tik keletas scenarijų, kuriais manipuliuojama norint pasiekti vieną tikslą – gyventojų pinigus ir duomenis.
„Šiuo metu dažniausiai pasitaiko netikros nuorodos, ypač susijusios su siuntų kompanijomis. Gyventojai gauna žinutes, kad siunta peradresuojama ar reikia susimokėti mokesčius.
Taip pat plinta žinutės, kuriose sukčiai prisidengia VMI, bankais ar kitomis institucijomis – paspaudus nuorodą ir atlikus prašomus veiksmus, prarandami pinigai“, – pastebi BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė pridurdama, kad sukčiavimo atvejų – tik daugėja.
Tam pritaria ir policijos atstovai. Jų teigimu, per pastaruosius penkerius metus sukčiavimo atvejų skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo 2,8 tūkst. registruotų kreipimųsi į policiją 2018 m. iki 4,8 tūkst. 2024 m.
Anot jų, sukčiavimas internete išlieka viena dažniausių apgaulės formų, nuo kurių nukenčia gyventojai.Policijos atstovai pabrėžia, kad žmonės susigundo gautais neva pelningais pasiūlymais nežinomose interneto parduotuvėse ir lieka apgauti: sumoka ir negauna, arba gauna nekokybišką prekę.
Netikros siuntų žinutės – dažnas sukčių triukas, kurį padeda atpažinti viena detalė
Vienas dažniausių tokio pobūdžio apgavysčių taikinių – siuntų sekimo ir savitarnos žinutės, kurias sukčiai imituoja, pasinaudodami žinomų įmonių vardais.
„Svarbiausias požymis – įtartina nuoroda. Oficialios DPD siuntų savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt. Jei nuoroda atrodo neįprastai arba baigiasi kita galūne, tai gali būti sukčiavimo bandymas. Taip pat atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas ir prašymus pateikti asmeninius duomenis – tai dažni sukčių požymiai“, – sako DPD komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
Pasak A. Baranauskaitės, pastaruoju metu daugėja gyventojų, kurie kreipiasi dėl nuostolių, patirtų patekus į sukčių pinkles. Dažniausiai tai būna atvejai, kai žmonės apgaunami SMS žinutėse ar el. laiškuose pateikiamomis nuorodomis, vedančiomis į netikras bankų ar valstybinių institucijų sistemas.
„Matome, kad žmonės vis dažniau praneša apie atvejus, kai pinigai prarandami prisijungus prie sukčių sukurtų puslapių ar atsakius į apgaulingus skambučius. Tokiems atvejams taikoma papildoma apsauga nuo sukčiavimo, kuri yra draudimo dalis klientams, apdraudusiems kilnojamąjį turtą nuolat gyvenamame būste“, – sako draudimo ekspertė.
Atlygina iki 1 tūkst. eurų
Vieno įvykio ir viso sutarties laikotarpio limitas siekia 1 tūkst. eurų. BTA atstovė pastebi, kad viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių eurų nuostoliai. Vis dėlto dažniausiai pasitaiko smulkesni – iki 1 tūkst. eurų sumos siekiantys atvejai.
„Turėjome ne vieną atvejį, kai klientai prarado nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų – pavyzdžiui, prisijungus prie sukčių sukurto e. sveikata puslapio ar paspaudus nuorodą į netikrą banko sistemą“, – prisimena A. Baranauskaitė.
Tiek DPD Lietuva, tiek draudimo bendrovės BTA atstovai pabrėžia, kad vienintelis būdas sustabdyti šias grandines – žmonių budrumas ir atsargumas.
„DPD Lietuva nuolat informuoja klientus apie pastebėtus sukčiavimo atvejus ir teikia patarimus, kaip jų išvengti. Kenkėjiškos interneto svetainės yra blokuojamos, apie jas pranešama atsakingoms institucijoms, o situacija nuolat stebima“, – teigia T. Vaišvila.
Parengta pagal DPD ir BTA pranešimą
