Krašto apsaugos ministerija (KAM) šiandien vykusiame susitikime Prezidentūroje pristatė priemones ir veiksmus, kurios įgyvendinamos siekiant stiprinti oro erdvės gynybą ir stebėjimą, taip pat kovos su bepiločių orlaivių sistemų – antidroninių priemonių įsigijimus.
KAM siūlymai pagrįsti identifikuotomis pamokomis ir gautu kariniu patarimu bei užtikrina nuoseklų Lietuvos oro gynybos koncepcijos įgyvendinimą. Siūlomos integruotos oro erdvės gynybos pajėgumo vystymo priemonės grindžiamos šešiomis pagrindinėmis funkcinėmis kryptimis, kurios apima technologines ir organizacines oro erdvės apsaugos kryptis.
„Dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nepakankamai efektyvūs žemame aukštyje skrendančių objektų aptikimui. Trūksta radarų, kurie gebėtų aptikti mažus, manevringus taikinius sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. KAM siūlomi pokyčiai apima oro erdvės stebėjimo ir oro atakos įspėjimo sistemas, elektroninės kovos, oro gynybos sistemas, karinės infrastruktūros ir pajėgų apsaugos sritis. Taip pat siekiama lankstaus oro erdvės valdymo, kuris leistų greičiau imtis reikiamų priemonių neutralizuojant grėsmes oro erdvėje“, – teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pasak ministrės, per tris dešimtmečius kariuomenė nebuvo finansuojama pakankamai, todėl dabar, net gavus papildomų lėšų, reikia laiko technologiniam ir kariniam vertinimui, įsigijimų vykdymui ir sistemų integracijai, todėl dedamos maksimalios pastangos, kad ištaisyti tai, kas nebuvo daroma ilgus metus.
Technologinės bazės atnaujinimas
KAM siūlo plėsti aprėptį ir atnaujinti technologinę bazę. Ypač didelis dėmesys bus skirtas inovacijoms, orientuotoms į bepiločių aptikimą, blokavimą ir naikinimą. Numatytos priemonės glaudesniam karinių ir civilinių institucijų koordinavimui bei automatizuota perspėjimo sistema gyventojams.
„Kalbant apie reagavimą trumpuoju laikotarpiu, į kairę ir į dešinę tikrai nešaudysime, tačiau neabejotinai imsimės papildomų veiksmų, nes situacija intensyvėja. Atnaujiname, modernizuojame, keičiame įrangą, pereiname nuo pasyvių į aktyvias priemones, nuo oro erdvės stebėjimo, ypatingai žemo aukščio, iki aktyvių dronų neutralizavimo priemonių.
Reikiami įsigijimai jau vyksta, nelaukiant, kol į Lietuvos teritoriją įskris dronai. Be to, teisinis reguliavimas, kuris nebuvo sutvarkytas metų metus, tvarkomas itin sparčiai. Dar birželį KAM iniciatyva parengti būtini teisiniai sprendimai, kurių dėka turėsime uždaromus koridorius, kad, pavyzdžiui, informavus NATO naikintuvus galima būtų šalinti taikinius nebijant, kad būtų pažeistas koks nors civilinis objektas“, – teigia krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Tarp KAM pristatomų priemonių numatyti ir mobilūs vienetai, gebantys realiu laiku neutralizuoti UAV grėsmes bei blokuoti GPS ir kitų navigacijos sistemų signalus. Vystant oro gynybos sistemas, papildomai svarstomos mobilios, greitai dislokuojamos oro gynybos priemonės, galinčios efektyviai atgrasyti ar sunaikinti taikinius ankstyvoje fazėje.
Atsižvelgiant į didėjantį bepiločių grėsmių mastą, taip pat siūloma stiprinti pasyvią gynybą aplink svarbiausius objektus. Tai apima dronų detektorius, jutiklius, barjerus ir kitus techninius sprendimus.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir dronų pajėgumų vystymui.
Parengta pagal KAM pranešimą
