Liepos 23 d., trečiadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėdamas su Ministru Pirmininku Gintautu Palucku paragino jį pasitikrinti savo politinį palaikymą Seime, ryšium su viešumon iškilusiais klausimais apie premjero verslo ryšius ir skolas – pranešė Prezidentūra.
„Paprašiau premjero pateikti visuomenei paaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių faktų, o taip pat primygtinai pasiūliau pasitikrinti politinį pasitikėjimą Seime. Teisėsaugos institucijų atliekami tyrimai, tikiu, duos atsakymus į esminius klausimus, tačiau kartu svarbu žinoti ar premjeras ir ši Vyriausybė tebeturi pakankamą palaikymą Seime. Artėja itin svarbi Seimo rudens sesija, kurios metu bus tvirtinamas 2026 m. valstybės biudžetas ir rekordinės išlaidos gynybai, esame sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, todėl politinis neapibrėžtumas nėra priimtinas“, – sakė Prezidentas.
Antradienį Socialdemokratų partijos pranešime Ministras Pirmininkas skelbė:
„Norėdamas užtikrinti sklandų tolimesnį Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, esu tvirtai apsisprendęs pasitikrinti politinį pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Seime… Neabejoju, kad šis vertinimas prisidės prie tolimesnio konstruktyvaus Ministrų kabineto darbo“, – sakė neskaidriais finansiniais veiksmais kaltinamas Ministras Pirmininkas.
Jis apkaltino politikus vykdant „tebesitęsiančias koordinuotas oponentų atakas“, esą „nepagrįstas faktais“ BNS+1Kauno Dieną+1.
Remiantis bendrais „Siena“ ir „Laisvės TV“, BNS ir LRT tyrimais G. Paluckui iškelti šie pagrindiniai klausimai dėl jo neskaidrių veiksmų ir verslo ryšių:
2012 m. „žiurkių byla“ – Paluckas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, pripažintas dėl piktnaudžiavimo; jam priteista atlyginti ~16,5 tūkst. eurų žalą, kurią sumokėjo tik liepą – paskutinę sumą 4,9 tūkst. eurų 2025 m. liepos 8 d. „Garnis“ ir ILTE paskola – Palucko dalinai valdyta įmonė gavo 200 tūkst. eurų palūkanų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE jau einant premjero pareigas. Dėl galimo interesų konflikto vyksta FNTT tyrimas.
Verslo ryšiai su D. Vilčinsku – STT aiškinasi skolas ir ryšius su verslininku per įmonę „Sagerta“. Paluckas neigia turėjęs įmonių su Vilčinsku, bet pripažįsta bendrą darbą projekto metu.
Butas Šnipiškėse – 2012 m. butą buvo nupirkęs už 16,5 tūkst. eurų, nors per trumpą laiką Kipro įmonė prarado 90 tūkst. € – tarpininkavo politikas Julius Arlauskas, dabartinis deputato kandidatas.
„Dankora“ ir „Garnis“ sandėris – Įmonė „Dankora“, teikusi paramą iš ES LEADER programos, vėliau sudarė pirkimą su „Garnis“ – kur Paluckas turi 49 % akcijų. Įtampa dėl galimų interesų konfliktų.
Prezidentas Nausėda dar prieš dvi dienas teigė, jog „pasitikėti premjeru kol kas dar turiu pagrindo, tačiau laukiu tarnybų išvadų… tai jau tampa ne visai priimtina, kai kiekvieną dieną išgirstame naujų aplinkybių“.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis paaiškino, kad norint Seime surengti balsavimą dėl pasitikėjimo Ministru Pirmininku, pagal Seimo statutą tai turėtų būti padaryta Seimo narių interpeliacijos pagrindu (tam reikalingi 29 Seimo narių parašai), nes pats premjeras tokio balsavimo inicijuoti negali. Remigijus Žemaitaitis („Nemuno aušros“) sveikina premjero sprendimą pasitikrinti, bet teigia, jog tai yra „žvėriškas puolimas“ Kauno Dieną.
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia: „politinio pasitikėjimo pasitikrinimas dabar… yra būtinas“ – pasak jo, tai pagrįsta “pasitikėjimo gerokai susvyravimu“.
Domas Griškevičius (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos narys) teigė: „Dar oficialiai nepatvirtina, bet planuojame (rinktis…) į valdybos posėdį… reaguojant į viešojoje erdvėje vis naujas aplinkybes… turbūt iškilo laikas susitikti ir valdyboje apie susidariusią situaciją pasikalbėti ir apsitarti“ . Mindaugas Lingė (TS‑LKD frakcijos seniūnas) pareiškė, kad opozicija „neatmeta galimybės inicijuoti interpeliaciją“ premjerui: „Lieka didelė ir atvira klausimų erdvė… toks premjeras neturi pasitikėjimo ir tikrai nebegalėtų eiti pareigų… visi variantai yra svarstomi“.
Viktorija Čmilytė‑Nielsen (Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo vicepirmininkė) pabrėžė, kad premjeras galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime ir kritiškai įvertino jo komandos komunikaciją:„Klausimų yra daug, atsakymų vis dar tikrai stokojame… nei juokeliais, nei įžūliais atsakymais… nebus išsklaidytos“. Ji taip pat pakvietė Palucką į frakcijos posėdį, kad sulauktų paaiškinimų.
Jau liepos 24 d. ketvirtadienį, 10 val. planuojamas Nausėdos–Palucko susitikimas Prezidentūroje dėl visų šių klausimų. Opozicija ruošiasi rinkti parašus interpeliacijai o valdančiųjų Demokratų partijos valdyba gali surengti neeilinį posėdį.
Rudens sesija prasidės rugsėjo 10 d., joje vyks valstybės biudžeto tvirtinimas ir spręsis gynybos finansavimo klausimai. Ministro Pirmininko ir Prezidento veiksmai bei teisėsaugos institucijų sprendimai greitai parodys, į kokią pusę krypsta mūsų valstybės valdymo reikalai.
Parengtas remiantis šiandienos lrp.lt, BNS, LRT, Lrytas.lt ir LRT.lt pranešimais
G. Paluckas pasirengęs Seimo testui
Kokie klausimai kyla dėl premjero praėjusios veiklos?
3. Prezidento lūkesčiai ir procedūriniai iššūkiai
Vieši politikų vertinimai
Jis patvirtino, kad bus aptariama ne tik premjero situacija, bet ir bendra koalicijos padėtis.
Kas toliau?
premjero postą pasirengęs perimti tas, kas prieš daug metų nuginklavo ir išardė mūsų turėtą šauktinių kariuomenę, kieno dėka vaikinai augo ir brendo negavę karinės parengties pradmenų?
Kas dėl premjero – toks elgesys būna, kai visų kaltinamas veikėjas būna tikras, jog jį užstos ir neleis „skriausti” tie, ką jis pats gali stipriai šantažuoti.