Antradienis, 23 rugsėjo, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio

www.alkas.lt
2025-07-20 07:00:00
0
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

       

Liepos 15 d. Energetikos ir technikos muziejus šventė Lietuvos aviacijos šimtmetį ir kvietė iš arti susipažinti su interaktyvia tarpukario aviacijos pionieriaus ANBO-I lėktuvo replika, kuri leido nusikelti į 1925 m. liepos 14 dieną, kai ANBO-I pirmąkart pakilo į orą.

Specialiame angare buvo pristatyta lėktuvo replika su piloto kabinoje įtrauktu simuliatoriumi, leidžiančiu interaktyviai patirti lėktuvo valdymą.

Lėktuvo simuliatorius lankytojams

Simuliatorius suteikė galimybę interaktyviai patirti istorinį skrydį – 1925 metų liepos 14-ąją, kai ANBO-I lėktuvas pakilo į orą. Lankytojai ne tik iš arti išvydo, kaip atrodo atkurtas lėktuvas, bet ir patys galėjo išbandyti jo valdymo principus, pajusti, ką reiškia būti piloto vietoje.

Paroda skirta ne tik pažymėti vieno svarbiausių aviacijos įvykių Lietuvoje sukaktį, bet ir kviečia plačiau pažvelgti į aviacijos raidą, jos poveikį visuomenei ir technologijų vystymuisi. Lankytojai gali susipažinti su aviacijos istorijai reikšmingais eksponatais – nuo piloto aprangų ir saugos įrangos iki orlaivio dalių.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

ANBO pavadinimo kilmė

ANBO (sakinio Antanas nori būti ore žodžių pirmųjų raidžių junginys) – inžinieriaus Antano Gustaičio sukonstruoti ir Kauno aviacijos dirbtuvėse gaminti lėktuvai.

1918–1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje aviacija buvo ne tik modernizacijos ir naujoviškumo simbolis, bet ir kultūrinio tapatumo išraiška. Lietuvos karo aviacijos pagrindu buvę ANBO lėktuvai rodė technologinę pažangą, kėlė visuomenės pasididžiavimo, patriotiškumo jausmus.

„Aviacijos šimtmetis – tai ne tik svarbus istorinis įvykis, bet ir puiki proga prisiminti Lietuvos technologinę pažangą. ANBO-I lėktuvas simbolizuoja tarpukario Lietuvos modernizacijos siekius ir inžinerinius pasiekimus.

Pristatydami interaktyvią lėktuvo repliką, ne tik pagerbiame Antano Gustaičio palikimą, bet ir kviečiame visuomenę iš naujo atrasti pasididžiavimą mūsų aviacijos istorija“, – teigia Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

Lietuvos karo aviacija

ANBO-I, pirmasis lietuvių sukurtas orlaivis, 1925 m. suprojektuotas aviacijos inžinieriaus Antano Gustaičio, žymi savarankiškos Lietuvos karo aviacijos pradžią.

Tai buvo vienvietis medinės ir metalinės konstrukcijos, drobe dengtas mokomasis lėktuvas su 34 AG „Daimler“ varikliu, galėjęs išvystyti apie 125 km/h greitį.

Paskutinis Antano Gustaičio sukurtas lėktuvas buvo ANBO-VIII – dvivietis lengvasis bombonešis, pradėtas projektuoti 1938 m. gegužės 5 d. ir išbandytas 1939 m. rugsėjo 5 d. Tai gyvas įrodymas, kaip istorinė inžinerinė mintis gali įkvėpti naujus technologinius sprendimus ir stiprinti tautinę tapatybę.

„Minint šimtą metų nuo aviacijos pradžios Lietuvoje, Energetikos ir technikos muziejus kartu su inžinierių komanda sukūrė interaktyvius ANBO-I lėktuvo replikos bruožus.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

Ankstyvasis aviacijos laikotarpis

Paroda supažindins lankytojus su ankstyvuoju aviacijos laikotarpiu, leis išvysti autentiškus įrašus, žyminčius Lietuvos aviacijos pradžią bei eksponatus: nuo ANBO lėktuvo modelių iki šalmo, akinių ir medalio.

Mažieji šventės dalyviai turės galimybę patys tapti pilotais ir išbandyti interaktyvų žaidimą, kurio tikslas – savo judesiais sėkmingai pilotuoti lėktuvą, matomą ekrane“, – sako projekto vadovas, muziejaus elektronikos užsiėmimų kuratorius Andžej Kuldoš.

Renginio metu paskaitas skaitė Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Justina Nenortaitė ir Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Pijus Poškus.

J. Nenortaitė pabrėžė, kad Antanas Gustaitis buvo ne tik talentingas karo lakūnas, bet ir išsilavinęs inžinierius, kuris savo žinias pritaikė kurdamas naujovišką Lietuvos karinę aviaciją.

Anot jos, Gustaičio gyvenimas atspindi gilų atsidavimą valstybei ir siekį kelti Lietuvos aviacijos lygį iki tarptautinių aukštumų. Ji pažymėjo, kad kiekvienas jo sukurtas ANBO lėktuvas šiandien yra ne tik techninis pasiekimas, bet ir svarbi Lietuvos kultūros bei istorinės tapatybės dalis.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

Lietuviškas inžinerinis talentas

Poškus savo kalboje išskyrė ANBO lėktuvus kaip reikšmingą lietuviško inžinerinio talento įrodymą. Jis priminė, kad Antano Gustaičio orlaiviai ne tik atitiko to meto techninius reikalavimus, bet ir iškėlė Lietuvos vardą tarptautinėje aviacijos erdvėje.

Pasak jo, 1934 metų skrydis aplink Europą ANBO-IV lėktuvais buvo išskirtinis įvykis, parodęs Lietuvos lakūnų profesionalumą ir siekius pasauliniu mastu.

Diskusija „Ar Lietuva gali tapti karinės aviacijos šalimi?“

Po paskaitų surengta diskusija „Ar Lietuva gali tapti karinės aviacijos šalimi?“ kurioje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Inžinerinės tarnybos viršininkas, pulkininkas leitenantas Andrius Stuknys ir „GetJet Airlines“ lėktuvų priežiūros vadovas Romas Žakys.

„Per tris dešimtmečius mes stipriai patobulėjome aviacijos srityje – nuo orlaivių techninės priežiūros iki aviacijos naujovių, įskaitant nišinius startuolius, kuriančius ir vystančius įvairius specifinius techninius sprendimus. Tai rodo, kad galime būti konkurencingi ir sėkmingai veikti tarptautiniu mastu“, – teigė R. Žakys.

Apie parodą

1925 m. liepos 14 d. pirmajam skrydžiui pakilo garsiojo Antano Gustaičio (1898-1941) sukurtas lėktuvas ANBO-I. Prisimenant Lietuvos aviacijos kūrėjus ir minint istorinio skrydžio šimtmetį, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „ANBO I(00)“. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti istorinį ANBO-I, vienetinį ir vienintelį iki mūsų dienų išlikusį A. Gustaičio kurtą lėktuvą, bet ir užsukti į stilizuotą aviacijos angarą. Tokį, kokiame XX a. 3-4 deš. metų buvo kuriama ir remontuojama Lietuvos karo aviacija. Jo viduje veikianti paroda nukels į 1925-ųjų liepą ir papasakos apie nepaprastą ir įvairiapusę Lietuvos aviacijos šviesulio A. Gustaičio asmenybę.

O istorinis šimtametis ANBO lėktuvų giminės pradininkas ANBO-I skraidžioja tiesiai virš angaro – tereikia pakelti akis.

Bet tai – ne viskas!

Paroda „ANBO I(00)“ yra XX a. 3-4 deš. Lietuvos karo aviacijos ekspozicijos kaimynė. Ekspozicijoje pristatomos to meto aviacinės bombos, lėktuvo kulkosvaidis, uniformų rekonstrukcijos, ANBO IV propelerio dalis, Karo aviacijos garbės ženklas „Plieno sparnai“ – didis aviatoriaus gebėjimų ir nuopelnų įvertinimas.

Ir tai – dar ne viskas!

Antrajame Karo muziejaus aukšte – „Lituanicos“ ekspozicija. Nors daugeliui įdomiausia pamatyti autentišką „Lituanicą“, eksponuojama ne tik ji. Čia galima susipažinti su pašėlusia ir drąsia Stepono Dariaus (1896-1933) asmenybe ir nuopelnais Lietuvai, apžiūrėti autentiškus S. Dariaus ir S. Girėno daiktus ir kitus „Lituanicos“ skrydžio reliktus. Ekspozicijoje pasakojama ir apie Feliksą Vaitkų (1907-1956), lėktuvu „Lituanica II“ 1935 m. bandžiusį pakartoti „Lituanicos“ skrydį. Šioje ekspozicijoje tęsiama ir ANBO epopėja – pasakojama apie ANBO-IV lėktuvų eskadrilės skrydį aplink Europos valstybių sostines 1934 m. vasarą.

Nepriklausomoje Lietuvoje aviacija buvo romantika, viliojusi padangių ištroškusius jaunuolius: drobe aptraukti lėktuvo sparnai, besisukantis propeleris, variklio garsas, magiškas atsiplėšimo nuo žemės jausmas ir tolimi laukų ir miestų horizontai. Kviečiame aplankyti Vytauto Didžiojo karo muziejų ir pažinti padangių romantiką iš arčiau.

Paroda veiks iki 2026 m. liepos 14 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prisimename ANBO lėktuvų kūrėją brg. gen. Antaną Gustaitį
  2. Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą
  3. Istorinio skrydžio per Atlantą 90-ųjų metinių proga – vaškinės garsių Lietuvos lakūnų figūros
  4. Energetikos ir technikos muziejus pasipildys išskirtiniu ANBO-I lėktuvo modeliu
  5. Kaune žadamas paminklas aviacijos pradininkui Antanui Gustaičiui
  6. Aviacijos mokslininkui B. Merkiui įteiktas išskirtinis apdovanojimas
  7. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį”
  8. Atnaujinti Lietuvos partizanų dokumentai, daugiau kaip 70 metų išbuvę po žeme
  9. Įdomūs. Besikeičiantys. Artimi. Visada jūsų – Lietuvos muziejai švietimo ir naujovių parodoje
  10. Lietuvos kultūros taryba žengia į veiklos dešimtmetį
  11. Pristatytas pirmasis Lietuvos čigonų dainų leidinys
  12. Atrinkti pasiūlyti nariai į Lietuvos kultūros tarybą
  13. Paskelbtos 2022 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės
  14. Seimui teikiamas Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimas
  15. Seime atidaryta paroda „Lietuvos Puodžių karalių darbai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dviračių takas
Lietuvoje

Pėsčiųjų ir dviračių takas sujungs Kėdainius su Josvainiais

2025 09 23
Žievėgraužis tipografas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Žievėgraužio tipografo kiekis miškuose reikšmingai sumenko

2025 09 23
Seimas
Lietuvoje

Prašoma panaikinti Sauliaus Bucevičiaus teisinę neliečiamybę

2025 09 23
Bepilotis orlaivis
Lietuvoje

Seimas uždegė žalią šviesą stipresnei oro gynybai

2025 09 23
Seimas
Lietuvoje

Patikslinta atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi

2025 09 23
Seimas
Lietuvoje

Seimas panaikino dviejų Seimo narių neliečiamybę

2025 09 23
Elektrą laivams tieksiantis įrenginys
Lietuvoje

Klaipėdos uoste pastatytas elektrą laivams nuo kranto tieksiantis įrenginys

2025 09 23
Ekologijos diena
Gamta ir ekologija

Prasideda pirmoji Lietuvoje Ekologijos savaitė

2025 09 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kim Iversen apie V. Sinica. Britams gana migracijos, maža žodžio laisvės
  • Kažin apie V. Sinica. Vienintelė deeskalacija
  • Eina peklon, apie Patikslinta atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi
  • Naivus klausimas apie V. Sinica. Vienintelė deeskalacija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pėsčiųjų ir dviračių takas sujungs Kėdainius su Josvainiais
  • Žievėgraužio tipografo kiekis miškuose reikšmingai sumenko
  • Prašoma panaikinti Sauliaus Bucevičiaus teisinę neliečiamybę
  • Seimas uždegė žalią šviesą stipresnei oro gynybai

Kiti Straipsniai

Šiuolaikinių technologijų paroda: architektūros, dizaino ir meno sumanymai – po vienu stogu

Šiuolaikinių technologijų paroda: architektūros, dizaino ir meno sumanymai – po vienu stogu

2025 09 23
Sofija ir Juozapas Tiškevičiai. Frankfurtas prie Maino, 1882–1885 m.

D. Kaniavienė. Grafas Vladislovas Tiškevičius ir satyros žiupsnis Palangoje

2025 09 23
Tarp iškovotų pergalių trofėjų

Devynmečiui Vyčiui didžiausia pergalė – vyresniųjų sportininkų pagarba

2025 09 23
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

S. Birgelis. M. K. Čiurlionio muziejus Druskininuose (III)

2025 09 23
ES jaunųjų mokslininkų varžytuvėse Lietuvos atstovas apdovanotas specialiuoju apdovanojimu

ES jaunųjų mokslininkų varžytuvėse Lietuvos atstovas apdovanotas specialiuoju apdovanojimu

2025 09 23
Europos lietuvių kultūros dienos Belgijoje suburs lietuvių bendruomenes iš viso pasaulio

Europos lietuvių kultūros dienos Belgijoje suburs lietuvių bendruomenes iš viso pasaulio

2025 09 22
Čiurlionio 150-metis pažymėtas pašto ženklu Ukrainos gynėjams paremti

Čiurlionio 150-metis pažymėtas pašto ženklu Ukrainos gynėjams paremti

2025 09 22
Kaip paskatinti fizinį aktyvumą

Lietuvos moksleiviai kviečiami siūlyti sumanymus, kaip paskatinti kasdienį fizinį aktyvumą

2025 09 22
Dirbtinis intelektas

Kaip atskirti, kad telefonu kalbatės su tikru žmogumi?

2025 09 21
Architektas Audrys Karalius 2015 birželis

Lietuva neteko žymaus Architekto Audrio Karaliaus

2025 09 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Kim Iversen apie V. Sinica. Britams gana migracijos, maža žodžio laisvės
  • Kažin apie V. Sinica. Vienintelė deeskalacija
  • Eina peklon, apie Patikslinta atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi
  • Naivus klausimas apie V. Sinica. Vienintelė deeskalacija
  • Rimgaudas apie K. Navrockio politika: tarp antiukrainietiškų užmojų ir spaudimo Lietuvai dėl lenkiškų užrašų
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pinigai

Anksčiau grąžinta būsto paskola: verta ar ne?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai