Liepos 6 d., minint Lietuvos valstybės dieną, iškilmių metu Kaune, apdovanoti miestui nusipelnę piliečiai. Tūkstančių žiūrovų akivaizdoje pagerbti sportininkai, gydytojai, rašytojai, kultūros ir meno darbuotojai.
Jiems įteiktos Kauno miesto kultūros premijos, Santakos garbės ženklai bei „Laisvės kario“ statulėlės už atsidavimą ir Kauno miesto vardo garsinimą.

Padėkos kuriantiems miestą
Šventinį Liepos 6-osios vakarą Kauno pilies lomoje pradėjo šventės „Operetė Kauno pilyje“ koncertas. Scenoje spindėjo talentai iš Lietuvos ir užsienio šalių, užburiantys meistriškai atliekama muzika ir šokiu. Programoje skambėjo pamėgtos, melodijų grožiu išsiskiriančios dainos iš žinomiausių animacinių filmų.
21 val. šventės dalyviai ir atlikėjai susijungė gražiam papročiui – „Tautiškai giesmei aplink pasaulį“. Tautiečiai, kad ir kur bebūtų, giedojo Lietuvos Respublikos himną.
Kauno meras miesto vardu pasveikino ir padėkojo nusipelniusioms asmenybėms – įteikta daugiau kaip 30 apdovanojimų. Už sėkmingą kūrybinę bei visuomeninę veiklą, svarų indėlį į miesto garsinimą pagerbti Kultūros premijų laimėtojai, įteikti Santakos garbės ženklai, „Laisvės kario“ statulėlės.
„Šiandien Kaunas išgyvena tikrą aukso amžių. Statomi tiltai, mokyklos, darželiai, muziejai, atgyja parkai, kyla baseinai. Tačiau tikroji miesto stiprybė – ne pastatuose, o žmonėse, kurie savo kasdieniais darbais jį kuria.

Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti visus susirinkusius ir pagerbti tuos, kurie garsina Kauno vardą ir savo darbais praturtina mūsų mylimą miestą“, – šventinį vakarą kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Miesto vadovas dėkojo visiems už rūpestį, už tai, kad savo rankomis, mintimis ir širdimis prisideda prie Kauno klestėjimo, miesto kuriame gera gyventi, kurti ir augti.
Dėmesys kultūros atstovams
Apdovanojimų iškilmės prasidėjo Kauno miesto kultūros premijų įteikimu.
Už išliekamąją vertę turinčių pastatų bei veiksmingų ir patogių erdvių kūrimą apdovanotas architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai. Menininkė Almyra Bartkevičiūtė-Weigel pagerbta už darbus eksperimentinės tekstilės ir tarpdisciplininio meno srityse.

Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Ingrida Kažemėkaitė-Kunigėlė, per savo karjerą sukūrusi daugiau nei 20 vaidmenų, įvertinta už indėlį į kultūrą. Apdovanotas ir Lietuvos teatro, kino bei televizijos aktorius Liubomiras Laucevičius. Jo sceninė patirtis, profesinė gelmė subrandino Lietuvos teatro bendruomenę, o darbai grasino Kauno miestą.
Taip pat pagerbta viena žymiausių šalies dramaturgių, poečių ir vertėjų Aldona Elena Puišytė-Girgaliūnienė, neseniai atšventusi solidų 95-ąjį gimtadienį.
Miesto simboliai ir Santakos garbės ženklai
Kauno miesto garbės piliečiu paskelbtas skulptorius Stasys Žirgulis – už gyvenimo nuopelnus Kaunui, kūrybinę veiklą, reikšmingai praturtinusią Kauno miesto kultūrinį lauką ir formavusią jo vaizdinę tapatybę, bei indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą.
Šventinį vakarą išdalintos net 7 miesto simboliu tapusios „Laisvės kario“ statulėlės.
Už ilgametę kūrybinę veiklą, profesionalumą ir indėlį į Kauno kultūrinį gyvenimą apdovanotas aktorius ir režisierius Kęstutis Stasys Jakštas. Taip pat pagerbtas UAB „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas už svarų indėlį įgyvendinant sudėtingus nacionalinės reikšmės infrastruktūros vertybių projektus Kaune.
Roberta Motiečienė apdovanota už nuoseklų, nuoširdų ir atsakingą darbą socialinių paslaugų srityje bei reikšmingą indėlį į infrastruktūros gerinimą, naujoviškų sprendimų paiešką. Už profesinį meistriškumą ir svarų indėlį į miesto įvaizdžio kūrimą pagerbtas „Kauno gatvių apšvietimo“ direktorius Petras Švažas.

Muziejaus „Atominis bunkeris“ įkūrėjas Julius Urbaitis įvertintas už nuoseklią veiklą saugant ir pristatant XX a. istoriją, stiprinant visuomenės istorinį sąmoningumą bei laisvės vertės suvokimą. UAB „Metalo forma“ vadovui Antanui Vaičekauskui apdovanojimas įteiktas už nuopelnus Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimui.
Už nuoširdų atsidavimą visuomenės gerovei, nuoseklias pastangas kuriant saugesnę aplinką ir meilę gimtajam miestui Kaunui „Laisvės kario“ statulėle pagerbtas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklai
Tomas Erbrėderis – nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius, režisierius;
Darius Krapikas – Kauno miesto simfoninio orkestro koncentmeisteris, smuikininkas;
Ignas Rimantas Mažukna – pramoginių laivų kapitonas Kauno regione;
Virginija Ruškienė – visuomenininkė, Lietuvos Respublikos meno kūrėja;
Virginijus Tamulis – Kauno miesto simfoninio orkestro koncentmeisteris, violončelininkas;
Arūnas Tomkevičius – baidarininkas, baidarių ir kanojų irklavimo sporto rengėjas;
Aleksandra Danutė Žiedelienė – visuomenininkė, menų festivalio „Gražiausiu taku“ įkūrėja ir rengėja;
Gedeminas Barčauskas – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas;
Evelina Mikalauskė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriaus vedėja;
Rita Motiejūnienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, analizės ir programų valdymo skyriaus vedėja;
Tadas Vasiliauskas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjas.
2-iojo laipsnio Santakos garbės ženklai
Daina Kamarauskienė – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė;
Prof. Rosita Lekavičienė – Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė, socialinių mokslų daktarė;
Audronė Petkienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Tarybos veiklos administravimo skyriaus vedėja;
Eugenija Audronė Statkevičienė – medicinos mokslų daktarė, docentė;
Juozas Statkevičius – Lietuvos mados dizaineris, teatro drabužių ir grimo dailininkas;
Prof. Saulius Vaitkus – Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas.
1-iojo laipsnio Santakos garbės ženklai
Kęstutis Kazys Ignatavičius – Kauno deputatų klubo prezidentas;
Petras Venslovas – aktorius, poezijos skaitovas;
Danielius Vėbra – Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, mokytojas.





















Kaunas yra kaunas. JIs – visada už Lietuvą.
Taip, pritariu, bet susidaro įspūdis, kad kartais kai kas galimai rašinėja pagiežingus komentarus, kai straipsniuose paminimas Kaunas? Gal tas kai kas galimai ne už Lietuvą?
To iš jo “už Lietuvą” kaip ir pasigesčiau. Man regis, kad Kaunas visada istorijoje bevelijo būti geriau Lenkija arba, jeigu jau ne ja, tai, kaip atsitiko 1939 -1940 metais, kad ir Rusija negu Lietuva su sostine Vilniumi. Tai, matyčiau, kad šios ambicijos akivaizdžiai reiškiamos ir šiuo apdovanojimų renginiu.
Susidaro įspūdis, kad labai jau skurdžios iir galimai tendencingos tamstos žinios apie Kauną. Matyt, nežinai kas vyko Kaune 1919 m. sausį, 1920 m.gegužę, 1933 m.liepos 19 d., 1941 m. birželio 23 d., 1956 m. lapkričio 2 d., 1972 m.gegužės 18-19 d.?
Žinote, kad jums susidaręs įspūdis ir dėl vieno, ir dėl kito, gali būti klaidingas. Ta proga pasakysiu dar vieną, man žinomą, žiurpų “kauniško lietuviškumo“ faktą iš sovietinio laikotarpio krepšinio istorijos. Krepšinio komandos Kauno “Žalgiris” ir Vilniaus “Statyba” dalyvaudavo Sovietų sąjungos čempionatuose. Vienais metais jis susiklostė taip, kad “Žalgiris” žaidė Kaune dėl 6-os vietos, o “Statyba” – Minske varžėsi su Maskvos “Dinamo” dėl 3-ios vietos. Ir štai per pertrauką tarp kėlinių halėje išgirdus pranešimą, kad Minske Maskvos “Dinamo” nugalėjo Vilniaus “Statybą”, pilnutėlė Kauno halė tai sutiko didžiausia džiaugsmo ovacija. Tai buvo testas Kauno lietuviškumui. Žmonėms šiurpas nuėjo… O ar dabar tokio rezultato Kauno atžvilgiu nepatvirtina Matjošaitis su “Viečiūnų” veikla…
>Kažin
Ne viskas nuo Kauno valdžios priklauso. Pavyzdžiui, Kaune veikia Kauno tarptautinė gimnazija (direktorius Erikas Griškievičius), kurioje mokosi ekonominių pabėgėlių iš Rusijos federacijos vaikai. Direktoriui buvo pasiūlyta kolektyvui pristatyt lietuvių tautos istorijos knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023), kurios du vienetai yra gimnazijos bibliotekoje ir gal net sutrumpintą kursą pagal jos medžiagą kiek įterpti. Atsakyta buvo, kad tam yra reikalingas Švietimo ministerijos sutikimas. Tada buvo kreiptąsi į dar senos sudėties ministeriją, – iš jos buvo gautas atsakymas, kad leidimas tam nėra reikalingas. Tada, užklausus nuo kokios senovės vietos į savo kursą gimnazija galėtų įterpti papildymą iš “Istorija pareinant į Lietuvą” ir kad atsako nesulaukta. Išvada: matyt, kad Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Lietuvos istorijos kursą ekonominių pabėgėlių vaikams Iš Rusijos Federacijos galimai galvoja aiškinti pagal Rusijos Federacijoje išleistą knygą “Istorija Litvy”. Tad, kuo šiame reikale čia yra dėtas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis? Pastaba: gimnazija yra tiesiog pavaldi Švietimo ministrui.
Gali būti, kad ta Kauno tarptautinė gimnazija yra privati mokykla. Todėl jai ministerijos leidimas ar derinimas su ja dėl dėstomų dalykų nėra reikalingas. Tačiau tai, kad ji yra pasivadinusi Kauno tarptautinė gimnazija, be mero sutikimo dėl miesto vardo naudojimo savo pavadinime negalėtų būti apsieita. Tokiu atveju derėtų merui pasiūlyti, kad būtų garbinga, jeigu jo miesto tarptautinėje gimnazijoje be kitų būtų dėstomas ir istorijos kursas pagal knygą “Istorija pareinant į Lietuvą”. Gal iš to ir pasimatytų, ar dėl Kauno… jis dėtas, ar ne.
Tai todėl, kad minima knyga yra didele dalimi fantazijų rinkinys. Paskiriems smalsautojams paskaityti gal ir tinka, bet pagal ją mokyti – tikrai ne.
Universitetinės leidyklos fantazijų rinkinių nespausdina. Spausdina tik mokslinę medžiagą. Ir įsikalkite tai sau į galvą amžiams, bevardi komentaro autoriau.
Visaip būna su, kad ir universitetinėm leidyklom. Nereikia tuo dangstytis. O, kad knygoje fantazijos, tai akivaizdu.
Priedo, paties visur ji kišama, kaip neabejotinas tiesos šaltinis. Na, toks kategoriškumas irgi daug pasako. Net jei ji ir būtų mokslinė, tai vis viena būtų tik viena iš istorinių įvykių versijų, o ne vienintelė teisinga. Jei būtum, tamsta, mokslininkas, tą puikiai suprastum. Nereikėtų to kalti į galvą.
Manau, fantazijų komentaruose netrūksta. Ar tamstai ateitų į galvą rašyti, kad Lietuvių karalius Gediminas buvo moteris?
Žinote, bevardi komentatoriau, tris metus buvau klimatinių sąlygų gamybinėse patalpose reguliavimo aerodinaminiais srautais aspirantūroje tema ir turėjau griežtą vadovą Kazimierą Kajutį, raginantį mane ne tik kad dirbti su lygiagrečia temai moksline literatūra, bet ir fantazuoti, kaip prašokti jų literatūroje teikiamus rezultatus. Taip kad mokslo reikaluose manimi nėra reikalo abejoti: be vaizduotės (fantazijos) nei vienoje mokslo srityje gerą rezultatą pasiekti neįmanoma. O ir praktikos tame turiu nemažai. Pavyzdžiui, dalyvavau pasaulio idėjų ‘The Rolex Awards” konkurse Šveicarijoje, atveriant milžiniškų Naskos dykumos piešinių Pietų Amerikoje atsiradimo paslaptį, prisidedant kartu prie archeologės vokietės Marijos Reiche tyrinėjimo darbų kraičio, už ką buvau apfovanotas knyga. Tuo tarpu tam, kad galėčiau tokiame konkurse dalyvauti, organizatoriams reikėjo pateikti trijų mokslo daktarų rekomendacijas. Vienas jų buvo amerikietis Sidras. Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” preambulėje lietuvių ir anglų kalbomis cituojama: “Gyvenusių žmonių kultūra gali būti atskleista tik žmonių būtį iliustruojančios mokslinės vaizduotės jėga “, – Klifordas Gertzas, Prinstono unversitetas, JAV”. Taip kad nepudrinkite tautai smegenų, Alkas.lt besireiškiantis galimai svetimos valstybės naudai dirbantis influenceri. Ir įsikalkite į galvą, kad Klaipėdos universiteto leidykla spausdina tik moksliškai pagrįstus darbus. Dėkoju.
Neįsižeiskit, matyt, galimai ne jūsų komentarai turimi omeny, gal apie spėliones ,kad Gedeminne buvo moteris, ar vos ne visų Europos vietovardžių kildinimą iš lietuvių kalbos?
Oficialiuose šaltiniuose pats nurodomas kaip fantastikos rašytojas. Tikra tiesa. Fantastikoje dažnai naudojami ir moksliniai faktai, tik jie išplėtojami į fantastikos sritį. Taip Alytus atsiduria prie Raudonosios jūros ir t.t. ir pan.