AB „Via Lietuva“ vasarą keliautojams siūlo išbandyti penkis išskirtinius pėsčiųjų ir dviračių takų maršrutus, kurie driekiasi tiek per žymiausias šalies vietoves, tiek per mažiau žinomas, bet ne mažiau žavias apylinkes. Patogūs, saugūs ir vaizdingi takai pritaikyti ir aktyviems sportininkams, ir šeimoms ar ramių kelionių mėgėjams.
Siūlomi pėsčiųjų ir dviračių takų maršrutai
Vienas gražiausių rekomenduojamų maršrutų – Kuršių nerijoje esantis ir praėjusiais metais atnaujintas dviračių takas Smiltynė–Nida. Šis dviračių takas nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros linkyra moderniausias Lietuvoje, atitinkantis aukščiausius standartus.
Pėsčiųjų ir dviračių takas yra 2,5–3,5 metrų pločio su asfalto danga, kuri įrėminta bortais. Beveik 30 kilometrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas nuo 2,95 iki 31,23 kilometro kviečia pasinerti į unikalų kraštovaizdį: pakeliui keliautojai pravažiuoja Juodkrantę, Naglių gamtinį rezervatą su įspūdingomis pilkosiomis kopomis, Pervalką ir Preilą, kol galiausiai pasiekia Nidą.
Šiaulių apylinkės
Kitas įdomus maršrutas – pėsčiųjų ir dviračių takas iš Šiaulių Kryžių kalno link. Jis driekiasi greta magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (nuo 43,8 iki 49,5 km), o paskutiniai 2,15 kilometro vingiuoja rajoniniu keliu Nr. 4033 tiesiai iki Kryžių kalno – vieno žymiausių Lietuvos simbolių, traukiančio piligrimus ir smalsuolius iš viso pasaulio.
2021-aisiais atnaujintas takas pastarajame ruože pritaikytas ir negalią turintiems žmonėms: jame įrengti vedimo ir įspėjamieji paviršiai, skirti akliesiems ir silpnaregiams. Be to, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako įrengti suoleliai, ant kurių gali prisėsti ir atsikvėpti ilgą kelią įveikę keliautojai.
Šis maršrutas ypatingas ne tik religinės reikšmės objektu, bet ir tuo, kad kelias veda per lygias Šiaulių apylinkes, todėl yra lengvai įveikiamas net ir mažesniems keliautojams.
Norintiems pažinti daugiau Šiaulių krašto, verta rinktis pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Šiaulių per Aukštelkę iki Bubių. Važiuojant šalia to paties kelio A12 (nuo 59,5 iki 65,8 km), maršrutas nuveda į vaizdingas vietoves, kuriose tyvuliuoja Bubių tvenkinys – pamėgta poilsio vieta vasarotojams. Pakeliui galima sustoti Aukštelkėje, apžiūrėti miestelio bažnyčią, o prie tvenkinio – iškylauti, maudytis ar tiesiog ilsėtis gamtos apsuptyje.
Ieškantiems ramesnių kurortinių maršrutų, siūlomas takas nuo Prienų iki Birštono, kuris driekiasi palei A16 kelią Vilnius–Prienai–Marijampolė (nuo 91,2 iki 97,5 km). Šiame 6 kilometrų ruože dera tiek patogus asfaltuotas paviršius, tiek gražūs Nemuno slėnio vaizdai. Birštonas – lietuvių ir užsienio svečių pamėgtas kurortas, siūlantis daugybę lankytinų vietų: Vytauto kalną, Kneipo sodą, apžvalgos bokštą, o po kelionės galima atsipalaiduoti mineralinio vandens šaltiniuose ar SPA centruose.
Aukštaitijoje verta išbandyti maršrutą nuo Ukmergės iki Vidiškių. Dviračių takas įrengtas palei kelią A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (nuo 72,1 iki 77,4 km). Tai – apie 5 kilometrų ilgio trasa, kuri leidžia pajusti kalvotą Aukštaitijos kraštovaizdį, pravažiuoti pro senuosius dvarus, o Vidiškiuose aplankyti Šventosios upės pakrantę ir vietos bažnyčią. Tai – maršrutas tiems, kurie mėgsta tylą, gamtą ir kultūrinį paveldą.
Išbandykite naujovę
Keliautojams siūlome išmėginti ir naujovę mūsų šalyje – šį pavasarį valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 232 Kaunas–Žeimiai–Šėta esančiame dviračių take buvo atliktas unikalus bandymas – keli šimtai metrų šio tako paženklinti naktyje švytinčiais fluorescenciniais dažais.Šie dažai dieną nuo šviesos „pasikrauna“, o tamsiuoju paros metu šviečia be papildomų šviesos šaltinių.
Tokiu būdu, pėstiesiems ar važiuojantiems transporto priemonėmis, kurios neturi ryškaus šviesos šaltinio, pavyzdžiui, dviračiais ar paspirtukais, užtikrinamas geras ženklinimo linijų matymas nakties metu.
Kelyje saugokite save ir kitus
„Via Lietuva“ ragina keliauti atsakingai: laikantis Kelių eismo taisyklių ir saugant gamtą. Primename, kad techniškai tvarkingas dviratis privalo turėti baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos gale, oranžinės spalvos atšvaitus ant ratų stipinų, veikiančius garso signalą, stabdžius.
Be to, dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti dviračių takais, dviračių ir pėsčiųjų takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.
Kai dviračių taku ar kelkraščiu važiuoti negalima, pavyzdžiui, jis yra duobėtas, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Dalyvaujanti eisme transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga, o eismo dalyviai privalo pasirūpinti savo saugumu: važiuodami keliu šviesiu paros metu jie privalo vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis arba dviračių priekyje įjungti baltos, o gale raudonos šviesos žibintus, tamsiu paros metu ir liemenė, ir žibintai yra privalomi.
Vyresniems nei 18 metų amžiaus dviračių ir paspirtukų vairuotojams šalmas yra rekomenduojamas, o jaunesni nei 18 metų amžiaus eismo dalyviai, važiuodami dviračiu ar paspirtuku važiuojamąja kelio dalimi, šalmą dėvėti privalo.
Planuose – sutvarkyti dar daugiau takų
2025-aisiais AB „Via Lietuva“ planuoja naujai įrengti 19 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Be to, vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dėl dar daugiau nei 50 km pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo ar sutvarkymo rangos darbų.
Darnaus judumo projektams gavus papildomą finansavimą, iki 2026 m. vidurio bus įrengta apie 30 km naujų pėsčiųjų ir dviračių takų, atnaujinta ir sutvarkyta apie 21 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
Projektai apims ne tik takų įrengimą – kai kuriuose ruožuose bus remontuojama kelio danga, įrengiamas apšvietimas, diegiamos eismo saugos priemonės, tvarkoma kita infrastruktūra.
Galimybė sutvarkyti daugiau šios darniam judumui svarbios infrastruktūros atsidaro perskirsčius Europos Sąjungos fondo lėšas.
Parengta pagal „Via Lietuva“ pranešimą
