Etnosportas Lietuvoje – daugiau nei sportas. Tai gyva kultūra, istorinė tapatybė ir socialinė atsakomybė, kuri tapo veiksminga Ukrainos karo pabėgėlių įtraukimo priemone.
Lietuvos Etnosporto Komiteto prezidento Stanislavo Bajurino teigimu, „Etnosportas – tai įrankis, kuriuo galima gerinti aplinką ir žmonių mąstymą“.
Stanislavo Bajurino kelias: nuo mėgėjo iki integracijos lyderio
„Etnosportas man yra įrankis gerinti aplinką. Esu tas žmogus, kuris gali kritikuoti, bet tik tada, kai pats esu išbandęs, kai turiu žinių.
Dar prieš įkurdamas komitetą, supratau, jog etnosportas padeda keisti aplinką, kurioje gyvename, nes jis ugdo sąmoningumą, skatina fizinį aktyvumą ir pilietiškumą,“ – sako Stanislavas.
Anot jo, etnosportas yra kur kas daugiau nei judrieji žaidimai. Tai kultūra, istorija, padedanti pajusti, iš kur esame kilę, ir atrasti savo vietą bendruomenėje.
Etnosportas kaip tiltas ukrainiečiams
Kai Europos Sąjunga paskelbė naują finansavimo kryptį pabėgėlių integracijai, Stanislavas pamatė galimybę: „Supratau, kad etnosportas tam tobulai tinka.
Tai veikla, kuri įtraukia, moko, vienija ir leidžia natūraliai prisijungti prie vietinės bendruomenės. Nuo pat pradžių žinojau, kad etnosportas – vienas geriausių įrankių šioms integracijos problemoms spręsti.“.
Projektas „Building Bridges: Ethno Sports and Community Integration“ tapo stipriu socialiniu įrankiu. Ukrainos jaunimas greitai įsitraukė, noriai mokėsi lietuvių sporto žaidimų, aktyviai dalyvavo turnyruose ir stovyklose.
„Jie buvo smalsūs, alkani naujų patirčių, o svarbiausia – jie gerbė mūsų kultūrą. Tai įkvepia ir mūsų jaunimą iš naujo atrasti savo paveldą,“ – pasakoja Stanislavas.
Sumanymo esmė
2024–2025 m. vykdytas ES finansuotas sumanymas jungė lietuviškų etnosporto žaidimų puoselėjimą ir Ukrainos jaunimo socialinį įtraukimą. Pagrindinis tikslas – per tradicinius lietuviškus žaidimus, tokius kaip lietuviškas ritinis (ripka), ristynės, lazdos traukynės ir kyla, skatinti tarpkultūrinį bendradarbiavimą, fizinį aktyvumą ir pilietiškumą.
Stanislavas Bajurinas pabrėžia, kad etnosportas Lietuvoje ilgai buvo nustumtas į paraštes, nors tai išskirtinis paveldas, kurio nesugeba pasiūlyti nauji sportai, tokie kaip krepšinis ar futbolas.
Sumanymo veiklos
„Vienas svarbiausių dalykų – kolaboracijos su kitomis organizacijomis. Pavyzdžiui, vyko naktinis bėgimas „Run for Light“ rengtas bendrai su „Ukrainian Youth Group in Lithuania“, kurio metu, susitarus su Vilniaus savivaldybe, tam tikrose gatvėse buvo išjungta šviesa.“ – pasakoja Stanislavas.
Kita kolaboracija vyko su lietuvių bendruomene, Ukrainoje rengiančia filmus apie tenykščius žmones ir gyvenimą – o mūsų sumanymo dalyviai ten vyko, stebėjo, dalyvavo.
„Vėliau, kai buvo sukurti du filmai, skirtingose mokyklose vyko jų pristatymai. Pristatymas buvo MO muziejuje ir susilaukė didžiulio susidomėjimo, atvyko daug žymių žmonių, tame tarpe politikai.“ – sako komiteto prezidentas.
Viena įdomiausių išvykų, anot komiteto prezidento – išvyka į Šiaulius, su daugeliu mokytojų ir mokinių iš Lietuvos, o taip pat ir vietiniai šiauliečiai.
„Ten VR pristatymas, stalo žaidimai, kultūrinę pamoką Elmyra padarė – šaudymą su istoriniu šautuvu, – sako Stanislavas.
Per vienerius sumanymo metus buvo surengti
3-jų dienų mokymai Druskininkuose lietuvių ir ukrainiečių mokytojams.
Etnosporto turnyrai, ir galiausiai – etnožaidynės.
Kultūrinės pamokos – tradicinių lietuvių amatų užsiėmimai, etnožaidimai, stalo žaidimai ir žygiai.
Naktinis bėgimas Vilniuje „Run for Light“, bendradarbiaujant su UYGL (Ukrainian Youth Group in Lithuania) sutarus su Vilniaus miesto savivaldybe, kad specialiai tam ši išjungs gatvėse šviesą.
Išvyka į Ukrainą ir filmų apie tenykščius žmones ir kasdienybę, filmavimas.
Mentorysės programa su lyderystės ir oratorystės ugdymo sesijomis.
Užgavėnės Rumšiškėse
Parašytos etnosporto sporto šakų metodologijos trimis kalbomis (lietuvių, anglų, ukrainiečių)
Svarbiausi pasiekimai
Į dešimtis skirtingų projekto veiklų įsitraukė per 700 dalyvių.
Pagerinti etno stalo žaidimai, kurie yra pritaikyti ir negalią turintiems asmenims.
Parengta etnosporto šakų metodologija lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis.
Sukurti tvarūs ryšiai su Lenkijos, Turkijos ir Estijos bei kitų šalių etnosporto organizacijomis.
Stanislavas pabrėžia, kad sumanymas užmezgė vertingas partnerystes, o mokymai Druskininkuose, naktinis bėgimas Vilniuje, stovykla ir varžybos tapo stipria platforma ateities veikloms.
„Toliau žadame kurti etnosporto lygą, rengti naujus turnyrus, dirbti su naujais partneriais. Noriu, kad lietuviškas ritinis pasiektų nacionalinį ir tarptautinį lygmenį. Kad etnosporto šakos atsirastų Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, rengiamose kas ketverius metus.“ – sako Stanislavas.
Nuo pirmųjų etnožaidynių iki ritinio komandos įkūrimo
Kita etnosporto mėgėja, ripkos žaidėja ir komiteto generalinė sekretorė – Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė: „Etnosportas į mano gyvenimą atėjo pirmųjų etnožaidynių metu, Kauno rajone. Ten susipažinau su Stanislavu ir kitais mėgėjais. Stanislavas atstovavo ristynėms, aš teisėjavau lazdos traukynėse. Taip viskas ir prasidėjo,“ – prisimena Elmyra.
Užsidegimas greitai virto rimta veikla. „Po pirmųjų etnožaidynių susibūrėme kaip mėgėjų grupė ir nusprendėme, kad reikia kurti organizaciją. Stanislavas pasiūlė praplėsti veiklą, pradėjome dirbti, kad etnosportas atsirastų įstatymų bazėje.“
Ripka – aistra ir tikslas
Elmyra savo kelią etnosporte įprasmino per lietuvišką ritinį (ripką). „Pirmą kartą ripką pabandžiau per tas pirmąsias etnožaidynes, bet tada neturėjau galimybių gilintis. Tik per projektinį laikotarpį rimtai į ją įsitraukiau.“
2024 m. ji subūrė pirmąją moterų komandą Šiauliuose. „Tai buvo pirmas rimtas žingsnis, ir nuo tada ritinis tapo svarbia mano gyvenimo dalimi.“
Kodėl etnosportas svarbus?
„Tai ne tik sportas, tai kultūra, identitetas, bendruomenė. Etnosportas apima ir judriuosius žaidimus, ir stalo žaidimus, kurių kai kurie siekia tūkstančius metų. Tai lietuvybės kodas, kuris turi būti perduodamas per patyriminį mokymąsi,“ – sako Elmyra.
Elmyrą stebino, kad ukrainiečiai savo sumanymu aktyviai įsitraukė į pamokas ir vėliau, baigiamas etnožaidynes: „Labai įstrigo, kaip jie įsitraukė ir kaip juos motyvavo paprasti medaliai, kurie jiems tapo beveik olimpiniu auksu.“
Ateities kryptys
Stanislavo ir Elmyros patirtys rodo, kad etnosportas gali tapti ne tik sporto, kultūros, bet ir socialiniu fenomenu. Tai tiltas tarp tautų, kartų ir skirtingų bendruomenių. Lietuvos Etnosporto Komitetas jau dabar kuria ateitį, kur tradiciniai žaidimai tampa nacionaliniu pasididžiavimu ir tarptautiniu reiškiniu.
Vienas iš sumanymo stipriausių rezultatų – Ukrainos jaunimo įtraukimas per bendrus sporto renginius, kurie tapo galimybe užmegzti draugystes, lavinti kalbą ir pasijusti bendruomenės dalimi.
Stanislavas pabrėžia: „Kai pamatai, kaip ukrainiečių komandos su užsidegimu mokosi lietuviškų žaidimų, o mūsų jaunimas pradeda vertinti savo paveldą, supranti, kad etnosportas veikia“.
„Norime plėsti etnosporto lygą visoje Lietuvoje, labiau įtraukti mokyklas, sukurti skatinamąsias sistemas. Mano asmeninis tikslas – kad lietuviškas ritinis taptų tarptautiniu sportu, kad jis būtų žinomas ir vertinamas plačiai,“– sako Elmyra.
Lietuvos Etnosporto Komitetas toliau tęs savo veiklą: žada etnosporto lygos plėtrą mokyklose, naujus tarptautinius turnyrus ir siekia, kad lietuviškas ritinis, ristynės, lazdos traukynės, stalo žaidimai, ir kiti būtų pripažinti tarptautiniu mastu.
