Liepos 5-ąją, Druskininkuose, Valstybės dienos išvakarėse, atidengiama poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui skirta skulptūra „Giedantis paukštis“ stovės jo vardu pavadintame skvere.
Taip nusprendė Druskininkų savivaldybės taryba, pritarusi druskininkiečių siūlymui erdvei priešais statomus Kultūros ir kongresų rūmus suteikti Justino Marcinkevičiaus vardą.
„Druskininkai didžiuojasi galėdami įamžinti tokio žmogaus, kokiu buvo Justinas Marcinkevičius, atminimą. Pasiūlydami jo vardu pavadinti skverą, druskininkiečiai parodė ir didžiulę pagarbą poetui, ir savo, kaip bendruomenės, stiprybę.
Dėkoju mūsų žmonėms už prasmingus sumanymus ir jų palaikymą“, – sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Siūlymą suteikti T. Kosciuškos gatvėje esančiam skverui Justino Marcinkevičiaus vardą pasirašė dauguma Druskininkų savivaldybės tarybos narių. Merui pateiktame rašte teigiama, kad tokį siūlymą ne kartą yra išsakę Druskininkų gyventojai ir poeto vardo suteikimas skverui, kuriame stovės jo atminimui skirta skulptūra, atlieptų jų lūkesčius.
Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas „Giedantis paukštis“ Druskininkuose bus atidengtas liepos 5 d. Atidengimo iškilmės prasidės 19 val. Pramogų aikštėje, kur vyks Vaidilos teatro sukurta programa „Ašara Dievo aky“.
Poeto eiles skaitys ir pagal jas sukurtas dainas atliks Gytis Paškevičius, Aurelija Tamulytė, Ilona Balsytė, Smiltė Užupytė, Vytautas Rumšas (vyresnysis), Paulius Bagdonavičius, Mindaugas Putna, Martynas Kuliavas.
„Giedantį paukštį“ jos autoriai sukūrė Lietuvos rašytojų sąjungos skelbtoms varžytuvėms J. Marcinkevičiaus atminimui įamžinti. Varžytuvės buvo paskelbtos, rengiant paminklą poetui statyti Vilniuje. Šiam procesui įstrigus, iniciatyvos įamžinti J. Marcinkevičiaus atminimą ėmėsi Druskininkai.
Sumanymui pritarė ir Druskininkų bendruomenė, ir daugybė Lietuvos žmonių, ir poeto artimieji. Su meru R. Malinausku susitikusios poeto dukra Jurga ir anūkė Salomėja išsakė šeimos norą matyti jo atminimą įamžintą tokiais simboliais kaip knyga, plunksna, medis.
Tai ir lėmė, kad buvo pasirinkta skulptūra „Giedantis paukštis“, kuri Rašytojų sąjungos skelbtose varžytuvėse buvo užėmusi antrąją vietą.
Prie poeto atminimo įamžinimo prisidėjo Druskininkų ir visos Lietuvos žmonės, skyrę finansinę paramą – iš viso buvo surinkta daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Aukotojų sąraše – 97 rėmėjai. J. Marcinkevičiaus skvere prie „Giedančio paukščio“ skulptūros įbetonuota 16 plytelių su didžiausią paramą skyrusių rėmėjų pavardėmis, įmonių pavadinimais.
„Druskininkuose gyveno ir kūrė ne viena iškili asmenybė. Jų dėka esame kurortas, kur atsigauna ne tik žmogaus kūnas, bet ir siela. Įamžindami J. Marcinkevičiaus atminimą simboliškai sakome, kad iškilusis poetas amžiams pasilieka mieste, kurį mylėjo, kuris jam buvo svarbus“, – kalbėjo meras R. Malinauskas.
J. Marcinkevičius dažnai lankydavosi Druskininkuose, čia vykdavo jo kūrybos vakarai, susitikimai, čia jis sukūrė istorinę dramą „Mindaugas“.
Archyvuose yra išlikę poeto žodžiai, įrašyti sanatorijos „Dainava“, kurioje tuo metu jis buvo apsistojęs, atsiliepimų knygoje: „Rimties ir susikaupimo dvasia plevena Druskininkų pušynuose ir Nemuno pakrantėse, kur aukštos ir tiesios it žvakės pušys mąsto arba tyliai ošia amžiną, paslaptingą ir iškilmingą Būties giesmę, kur lietuviška žemė saugo gerojo genijaus – M. K. Čiurlionio – žingsnius, kur tiek daug noro, troškimo ir pasiryžimo visą save pašvęsti gėrio ir grožio pergalei.
Tokioje aplinkoje, tokioje sudvasintoje atmosferoje ir žmonės negali būti blogi.(…) Kol kas aš teturiu dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškė ir Druskininkai.“
Poeto atminimui 2014 m. Druskininkuose buvo pasodintas ąžuoliukas, kuris kartu su J. Marcinkevičiaus vardu pavadintu skveru bei „Giedančio paukščio“ skulptūra yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento sertifikuotą Justino Marcinkevičiaus kultūros kelio maršrutą.
Parengta pagal Druskininkų savivaldybės pranešimą
Dzūkai yra dzūkai. Šaunuoliai. Šaunuoliai dar ir tuo, kad, po ledynmečio parėję iš tolimo Egipto namo, įkūrė pas save Vilniaus miestą. Apie tai parašyta knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) skyriuje “Kertinis dzūkų akmuo Vilniuje” p. 28 – 29 turinyje. Pagarba jiems.
O tai ši knyga “Istorija pareinant į Lietuvą” yra tiesų tiesa? Labai jau taip, mažų mažiausiai, keistai atrodo, kai duodate tokią užtikrintą nuorodą į ją.
Betgi Rytietiškų raštų panašumo turi ir Čiurlionio paveikslai, Krėvės kūrinių dvasia beigi Varėnos ir Irano/Irako, gal ir Sirijos pavadinimai. Tai vis, regis, bendro dzūkų gyvenimo su persais pėdsakai, siekiantys ir Egipto laikus, kuomet kuršiai jame jau prekiavo gintaru – egliptu/Egiptu vadinamu. Taigi gali būti, kad dzūkai astronominį dziegorių Vilniaus vietoje įtaisė dar prieš išvykstant į po ledynmečio keliones per ledynmečio sausras gerokai panykusį pasaulį, kad sugrįžę protėvių protėviai žinotų kiek laiko tautos praleista taip bekeliaujant. Matyt, gali būti, kad toje knygoje dar ne visos dzūkų šaunybės suminėtos.
Justino Marcinkevičiaus Mindaugas susišaukia su ta dzūkiška lietuvybės -“Giedančio paukščio” dvasia, taigi Druskininkai šaunuoliai.
> Kažin
Tamstos pastaba, kad “dzūkai astronominį dziegorių Vilniaus vietoje įtaisė dar prieš išvykstant į poledynmečio keliones” sutampa su knygos skyriaus “Jupiterio griausmavaldžio šventykla Vilniuje” 22 p. puslapio medžiaga. Joje brėžiniais parodyta ir išaiškinta, kad dzūkų astronominis dziegorius rodo, jog Vilnių dzūkų protėviai įkūrė 7.275 m. pr. Kr. laiku, kai ši vieta jau buvo nuslinkusi nuo ledų. O dalis dzūkų, kuri nuo šalčio buvo pasitraukusi į pietus ir pasimokiusi iš Egipto, piramidę kaip Cheopso, tik žymiai mažesnę ir su observatorine įranga viduje, parėję namo pastatė šalia nuo 7.275 m. protėvių ratu ugnele vedamo dziegoriaus. Dėkoju.