Birželio 27 d. 12 val. Klaipėdos skulptūrų parke (netoli Sukilėlių kapo) vyks visuomenės veikėjo, spaustuvininko, šaulio, 1923 m. sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio (1893–1935) pagerbimo renginys. Jį rengia Klaipėdos miesto savivaldybė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-ioji rinktinė.
2025 m. gegužę Skulptūrų parke V. Šaulinskio atminimui buvo pastatytas akmeninis monumentas, kurio autorius – skulptorius Gintautas Jonkus. Šios asmenybės įamžinimu rūpinosi Algirdas Grublys ir Kęstutis Mickevičius. Jie pratęsė ir užbaigė tai, prie ko ne vienerius metus dirbo kraštotyrininkas Kazys Budginas (1957–2003).
Vilius Šaulinskis gimė 1893 m. spalio 29 d. Kalviškių kaime (Priekulės vals., Klaipėdos aps.). Augo gausioje smulkių ūkininkų Martyno ir Evos Šaulinskių šeimoje. Baigė pradžios mokyklą. 1909 m. atvyko į Tilžę, įsitraukė į lietuvišką veiklą. Raidžių rinkėjo amato išmoko Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose.
I pasaulinio karo metais V. Šaulinskis iš fronto buvo pasiųstas į Kauną drauge su kitais Prūsų lietuviais dirbti prie vokiečių įsteigto dienraščio „Dabartis“.
Sunkiais okupacijos metais V. Šaulinskis padėjo Kauno ir Vilniaus lietuviams, už ką vokiečių valdžia norėjo jį suimti, tačiau jam pavyko pasislėpti, prisidengus svetima pavarde. Po karo V. Šaulinskis tapo aktyviu Šaulių sąjungos nariu. Prisidėjo prie Priekulės jaunimo draugijos „Viltis“ įsteigimo 1919 m., jų veiklą rėmė finansiškai.
1920 m. gegužės 15 d. Klaipėdoje V. Šaulinskis įsigijo leidybos įmonę „Lituania“ (pastatas S. Daukanto g. 3), kuriai vadovavo iki gyvenimo pabaigos. 1920–1921 m. „Lituania“ buvo vienintelė nuolat veikianti uostamiesčio lietuvių kultūros įstaiga, jos raštinėje vykdavo lietuviškų draugijų renginiai. Čia leido lietuvių grožinę literatūrą.
V. Šaulinskis aktyviai palaikė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo sumanymą, buvo 1922 m. gruodį įsteigto Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (VMLGK) sekretorius, pasirašė 1923 m. sausio 9 d. VMLGK manifestą, o 1923 m. sausio 19 d. Šilutėje įvykusio VMLGK suvažiavimo – Šilutės seimo – deklaraciją.
1922 m. rugsėjį V. Šaulinskis kartu su Jurgiu Brūvelaičiu (1900–1995) ir Jurgiu Plonaičiu (1902–1998) buvo išrinktas į „Santaros“ – Mažosios Lietuvos lietuviško jaunimo draugijų sąjungos – valdybą. 1923 m. kovo 18 d. buvo išrinktas XX Klaipėdos šaulių rinktinės valdybos pirmininku.
Už nuopelnus tėvynei ir tautai V. Šaulinskis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu ir DLK Gedimino 4 laipsnio (1928 m.) ir Šaulių žvaigždės (1931 m.) ordinais, o už aktyvų dalyvavimą Klaipėdos sukilime – Gelbėjimo komiteto sidabro medaliu. Klaipėdos Dariaus ir Girėno vardo šaulių būrys V. Šaulinskį išrinko savo garbės nariu.
Ketvirto dešimtmečio viduryje V. Šaulinskis dalyvavo perrengiant Klaipėdos krašto lietuvių pirklių draugiją į Klaipėdos krašto lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų draugiją, buvo jos Klaipėdos skyriaus valdybos narys. Priklausė Klaipėdos jachtklubui.
Įpusėjęs 42-uosius gyvenimo metus, V. Šaulinskis mirė gegužės 10 d. nuo plaučių uždegimo. Jo palydėti į paskutinę kelionę susirinko minios žmonių, trys orkestrai grojo gedulo maršus, jojo raiti šauliai. Laidotuvių eisena užėmė visą Liepojos gatvę ir nusitęsė į Liepų gatvę, tuo metu vadintą Prezidento Smetonos alėja.
Viename iš savo laiškų 1923 m. sukilimo vadas Jonas Budrys apie V. Šaulinskį atsiliepė: „Tas nesidėjo didvyrium, buvo kuklus, bet niekuomet nerodė bailumo, ištesėjo iki galo“.
