Maždaug 44 proc. Europos Sąjungos (ES) piliečių laiko augintinius – šunis ar kates. Lietuvoje 34 proc. namų ūkių augina šunis, 27 proc. – kates. Iš pirmo žvilgsnio viskas lyg ir paprasta, tačiau problemų apstu.
Prekybos šunimis ir katėmis apimtys ES siekia 1,3 mlrd. eurų per metus ES mastu. Apie 60 proc. savininkų savo gyvūnėlius perka internetu. Deja, iki šiol ES šalyse nebuvo vieningų minimalių gyvūnų gerovės standartų, o tai leido augti nelegaliai prekybai ir pelnytis gerovės principus pažeidžiantiems nelegaliems veisėjams.
Ši padėtis turėtų pagerėti – Europos Parlamentas (EP) pritarė įstatymo projektui, kuriuo nustatomi pirmieji ES lygio minimalūs kačių ir šunų veisimo, laikymo ir priežiūros standartai. Parlamentas savo poziciją priėmė 457 balsais „už“, 17 – „prieš“.
Tai svarbus žingsnis kovoje su nelegaliu gyvūnų veisimu ir neatsakinga prekyba. Naujųjų taisyklių tikslas – užtikrinti vienodas gyvūnų gerovės sąlygas veisimo įstaigose, parduotuvėse ar prieglaudose.
Svarbus proveržis gyvūnų apsaugos srityje
Parlamento patvirtintos naujos taisyklės yra svarbus proveržis gyvūnų apsaugos srityje. Pagrindiniai gyvūnų gerovės standartai, pavyzdžiui, tinkamas šėrimas, veterinarinė priežiūra ir apsauga nuo prievartos, dabar bus taikomi visiems veisėjams, užtrenkiant duris nereguliuojamam veisimui kiemuose ar šuniukų bei kačiukų „fabrikams“.
Taip pat visoje ES norima užtikrinti, kad šunys ir katės būtų individualiai identifikuojami. Lietuvoje tai jau galioja – yra privaloma identifikuoti šunis ir kates, naudojant mikroschemas.
Mikroschemos leidžia greitai identifikuoti dingusius augintinius, palengvina jų grąžinimą šeimininkams. Registracija taip pat padeda stebėti ir valdyti gyvūnų sveikatą ir „perspėja“ apie būtinus skiepus. Džiugu, kad po kelių metų tokios taisyklės galios visoje Europoje.
Gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos palankiai vertina tai, kad bus uždrausta laikyti ar parduoti šunis ir kates naminių gyvūnėlių parduotuvėse. Tai užkirs kelią impulsyviems gyvūnų pirkimams ir neatsakingam veisimui, prastoms gyvūnų laikymo sąlygoms.
Europos Parlamentas taip pat žengė pirmus žinginius siekdamas užtikrinti ir kitų naminių gyvūnų, ne tik šunų ir kačių, apsaugą.
Į įstatymo projektą įtrauktas vadinamojo teigiamo sąrašo sukūrimas ateityje – tai reiškia, kad bus sudarytas gyvūnų rūšių sąrašas, kuriuos bus leidžiama laikyti namuose. Tam tikroms paukščių, graužikų ar roplių rūšims, jau nekalbant apie didesnius žinduolius, tikrai ne vieta „būti įkurdintiems“ namų sąlygomis. Jiems tiesiog būtų neįmanoma užtikrinti tinkamos sveikatos priežiūros ir gerovės. Turime užkirsti kelią šių gyvūnų kankinimui.
Parengta pagal Europos Parlamento nario Vytenio Povilo Andriukaičio biuro pranešimą