Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius Vyriausybėje pristatė Lietuvos migracijos politikos krypčių įgyvendinimo ir migracijos procesų stebėsenos 2024 m. ataskaitą.
Remiantis išankstiniais VDA duomenimis, 2025 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 890 200 nuolatinių gyventojų – tai 4 300 daugiau nei 2024 m. pradžioje, kai šis skaičius siekė 2 885 900. Gyventojų skaičiaus augimą iš esmės lėmė teigiama tarptautinė migracija, kuri kompensavo neigiamą natūralios kaitos poveikį.
Jau keletą metų Lietuvoje nuosekliai daugėjo čia gyvenančių užsieniečių: 2022 m. jų buvo per 100 tūkstančių, 2023 m. – beveik 190 tūkstančių, o 2024 m. pradžioje šis skaičius pasiekė 221 848. Tai sudarė 17,1 proc. augimą, lyginant su ankstesniais metais, ir atitiko 7,69 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tačiau 2024 m. įsigaliojus griežtesnėms imigracijos taisyklėms, pradėjus taikyti tikslingesnį srautų reguliavimą, 2025 m. pradžioje pirmą kartą nuo 2016 metų fiksuotas Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus mažėjimas – jų buvo 217 988, arba 1,74 proc. mažiau nei metais anksčiau, o jų dalis bendrame gyventojų skaičiuje sumažėjo iki 7,54 proc.
Vidaus reikalų ministerija kryptingai stiprina migracijos politikos kontrolę, siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą, mažinti neteisėtos migracijos mastą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui imigracijos sistema.
„Įvertinus pastaraisiais metais sparčiai išaugusius imigracijos srautus, buvo priimti reikšmingi teisės aktų pakeitimai, kurie jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Nuo 2024 metų sugriežtinta užsieniečių įdarbinimo bei leidimų gyventi tvarka: apribotas darbas su viza ar beviziu režimu, nustatytas kvotų mechanizmas, pagal kurį 2025 metais leidimų dirbti kvota neviršys 1,4 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičiaus. Šios ir kitos priemonės prisideda prie atvykstančių dirbti nekvalifikuotą darbą užsieniečių skaičiaus mažėjimo“, – teigia ministras V. Kondratovičius.
Esminės kryptys
Tarp esminių tolimesnės veiklos krypčių migracijos srityje ministras išskyrė: emigracijos mažinimo ir grįžusių Lietuvos piliečių reintegracijos plėtojimą; ryšių su užsienyje gyvenančia diaspora stiprinimą per informacijos sklaidą. Palanki aplinka kuriama ne tik grįžtantiems lietuviams, bet ir talentų pritraukimui, verslumo skatinimui, tautinio identiteto stiprinimui per lituanistinį švietimą.
Tarp ministerijos migracijos krypčių ir imigracijos procesų, atitinkančių valstybės poreikius ir nacionalinį saugumą, užtikrinimas, savalaikis ES Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimas, kovos su migracijos instrumentalizavimu priemonių diegimas, užsieniečių integracijos sistemos plėtrą, savivaldybių ir bendruomenės įsitraukimo skatinimas bei neteisėtos migracijos kontrolės užtikrinimas ir neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas.
Parengta pagal VRM pranešimą
“Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija” – neklaidinkit žmonių. Imigracijos nevadinkite migracija.
,,Gyventojų skaičiaus augimą iš esmės lėmė teigiama tarptautinė migracija”.
,,Teigiama migracija” yra toks pat komunistų išradimas, kaip neigiamas augimas.
Nedžiuginanti statistika, bet Lietuvos jaunimo gretas didina […]
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos-lietuvos-zinios/nedziuginanti-statistika-bet-lietuvos-jaunimo-gretas-didina-ukrainieciai/
Taip teigia l.e.p. NŠT pirmininkė L.Gvaldaitė
Imigracijai – griežtai NE !
Na, žiūrėkime. Juk patys sakome, kad didelė dalis gudų (ypač), ukrainiečių, vakarinių rusų yra suslavėję baltai, kad ir labai seniai. Genetiškai mes vienodi, o tautiškumas – tai kultūrinis reiškinys, ypač, kai kalba eina apie genetiškai tuos pačius žmones. Taigi, reikėtų tik sistemingos tų slavų atvykėlių įlietuvinimo programos ir turėsime naujus lietuvius. Tai tikrai nauja galimybė sąmoningai tautai. Lenkai ir be tokių sąsajų tuos slavų imigrantus sulenkins labai greitai. Žinoma, jiems lengviau dėl kalbų panašumo.
Tik kaip tai padaryti mims, jei “senlietuviai” barsto lietuvybę – vaikų vardai bele kokie, tik ne lietuviški, kalbai dėmesio jokio, kalba jau pusiau nelietuviška ir t.t.