Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

2025 m. birželio 24 d. Haga, antradienį Nyderlandų sostinėje Hagoje prasidėjo NATO viršūnių susitikimas, į kurį susirinko 32 Aljanso narių vadovai.

Šis susitikimas vyksta išskirtinai sudėtingu metu: pasaulį krečia net dvi geopolitinės krizės – karo veiksmai Ukrainoje ir neramumai Artimuosiuose Rytuose, o JAV prezidento Donaldo Trampo veiksmai kelia nerimą daugeliui sąjungininkų Europoje.

Ukraina – jautri tema, kurios siekiama išvengti

Dar prieš susitikimą paaiškėjo, kad NATO vadovybė stengsis išlaikyti vieningą poziciją, kiek įmanoma vengiant atvirų nesutarimų. Nors Ukraina vis dar patiria plataus masto karinę Rusijos agresiją, šių metų susitikimo darbotvarkėje jos klausimas atsidūrė paraštėse.

JAV prezidentas D. Trampas aiškiai leido suprasti, jog Vašingtonas nebesitiki Ukrainos priėmimo į NATO. Jis netgi yra viešai pažeminęs prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o bendros NATO–Ukrainos Tarybos sesijos šiemet Hagoje nuspręsta nerengti – pasak Politico, dėl JAV delegacijos pozicijos.

Nepaisant to, numatoma, kad V. Zelenskis visgi dalyvaus viršūnių susitikimo metu rengiamoje vakarienėje su Nyderlandų karališkąja šeima ir surengs kelis dvišalius susitikimus, taip pat ir su Europos Sąjungos atstovais. Ar įvyks jo pokalbis su D. Trampu – lieka neaišku.

NATO generalinis sekretorius Markas Riutė (Mark Rutte) prieš susitikimą pažadėjo, kad galutiniame susitikimo dokumente visgi bus paminėta Ukrainos tema, tačiau išlaikant labai apibendrintas formuluotes, kurios nekels įtampos Aljanso viduje…

Iranas užgožė NATO darbotvarkę

Vos prieš kelias dienas JAV prisijungė prie Izraelio smūgių prieš Irano branduolinius objektus. Nors D. Trampas paskelbė apie tariamą susitarimą su Iranu dėl paliaubų, šis susitarimas kol kas nevykdomas.

Washington Post pastebi, kad JAV smūgiai Iranui faktiškai užgožė NATO susitikimą, kuris buvo kruopščiai planuojamas mėnesių mėnesiais. Nors oficialioje darbotvarkėje Artimųjų Rytų klausimas nėra įtrauktas, neatmetama galimybė, kad jis bus aptartas užkulisinėse derybose.

Išlaidos gynybai – pagrindinė Trampo tema

Svarbiausiu šių metų NATO viršūnių susitikimo klausimu tapo Trampo reikalavimas padidinti karines išlaidas. Nors 2 proc. BVP riba jau seniai buvo NATO tikslas, dabar Trampas reikalauja, kad sąjungininkai pasiektų net 5 proc. ribą – pats Vašingtonas to pasiekęs nėra, tačiau JAV gynybos biudžetas vis tiek išlieka didžiausias pasaulyje.

Šis siūlymas sukėlė rimtų nesutarimų. Ispanijos premjeras Pedro Sančesas atvirai atsisakė pritarti tokiai nuostatai, pavadindamas ją nesuderinama su „socialiniu valstybės modeliu“.

Po ilgų derybų pavyko pasiekti kompromisą: galutinėje deklaracijoje formuluotė „mes“ pakeista į „sąjungininkai“, taip sudarant galimybę individualiems įsipareigojimams.

Remiantis Reuters duomenimis, pavyko suderėti, kad gynybos išlaidos būtų didinamos laipsniškai iki 2035 m.: 3,5 proc. – pagrindinėms karinėms išlaidoms, 1,5 proc. – infrastruktūrai. Tokia formuluotė padės išlaikyti bendrą vienybę, nors realiai kiekviena šalis ją interpretuos skirtingai.

Trampo nekantrumo taktika: trumpesnė darbotvarkė

Šių metų NATO viršūnių susitikimo trukmė sutrumpinta iki vos 24 valandų – tam, kad Trampas „nesusierzintų“ ir neliktų nuošalyje, kaip nutiko neseniai Kanadoje per G7.

Didžioji susitikimo dalis susitelkia į neformalią vakarienę ir vieną pagrindinį susitikimą kitą dieną – birželio 25-ąją.

Vienybė – bet kokia kaina?

Dabartinė NATO laikysena atspindi bandymą išlaikyti alianso vienybę bet kokia kaina – net jei tai reikštų sudėtingus kompromisus, dviprasmes formuluotes ar jautrių klausimų ignoravimą.

Europos šalys nerimauja dėl D. Trampo neprognozuojamumo, tačiau tuo pat metu bando taikytis prie jo, kad JAV neištrūktų iš Aljanso orbitos.

Lietuvos atstovai susitikime Hagoje kol kas išlaiko diplomatinį santūrumą, tačiau akivaizdu, jog galutinių sprendimų formuluotės bus labai atidžiai sekamos ir mūsų šalies saugumo interesų šviesoje.