Ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris) dar vadinamas luzitaniniu arionu. Jis yra viena iš labiausiai paplitusių ir žalingiausių invazinių rūšių Lietuvoje. Šis stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos.
Pirmą kartą Lietuvoje buvo aptiktas 2008 metais, o nuo tada sparčiai išplito visoje šalies teritorijoje. Maždaug prieš dešimtmetį ispaninis arionas įtrauktas į Invazinių rūšių Lietuvos teritorijoje sąrašą.
Ši rūšis kilusi iš Pirėnų pusiasalio. Rūšies plitimą už savaiminio arealo ribų lėmė žmonių veikla. Suaugėliai, jaunikliai ar kiaušiniai pervežami kartu su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio gamyba. Ispaniniai arionai mėgsta įsikurti parkuose, soduose, želdynuose, pasėlių laukuose.
Ispaniniai arionai paplitę visoje Lietuvos teritorijoje. Jie dažni didžiųjų miestų parkuose. Mažiausiai radaviečių užregistruota šiaurinėje Lietuvos dalyje. Dažnai pradiniai jų plitimo židiniai susiję su dekoratyvine želdininkyste, todėl daugiausia radaviečių yra soduose ir daržuose. Pavojinga, kad iš šių vietų vėliau ispaniniai arionai plinta į gamtines buveines.
Kodėl ispaninis arionas yra pavojingas?
Šis šliužas yra itin agresyvus augalų naikintojas. Jis minta įvairiais daržovių, gėlių ir laukinių augalų lapais, stiebais, net šaknimis. Dėl savo didelio vaisingumo – vienas individas per metus gali padėti iki 500 kiaušinėlių – jis greitai užvaldo teritorijas ir išstumia vietines šliužų rūšis.
Be to, šie šliužai yra hermafroditai, todėl kiekvienas individas gali daugintis, o jų kiaušinėliai žiemoja dirvoje ir išsirita pavasarį ar rudenį, priklausomai nuo sąlygų.
Žinovai pažymi, kad kova su ispaniniu arionu yra sudėtinga. Cheminės priemonės dažnai naikina ne tik šią rūšį, bet ir vietinius šliužus bei sraiges. Veiksmingiausia – apsauga: komposto tvarkymas, fizinis šliužų rinkimas. Taip pat padeda natūralūs priešai – paukščiai, vabalai, ežiai.
Siekiant stabdyti ispaninių arionų plitimą, svarbu valdyti pervežamus gyvus augalus. Viena svarbiausių apsauginių priemonių yra žinių visuomenei sklaida. Taip pat kviečiama visus pildyti anketą apie ispaninių arionų paplitimą – Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA, taip nustatant jų paplitimo arealą.
Pastebėjau, kad vynuoginių sraigių gleivės nuo rankų lengvai nusiplauna, o luzitaninių arionų gleives sunkiai nuplauna net muilas- tenka griebtis šveitiklio. Matyt, paukščiai ir ežiai vengia ėsti šiuos parazitus, nes jų gleivės galimai apvelia paukščių ar ežių ryklę.
Pamenat? – Alaus kvapas (gal ir stiprios giros?) vilioja šliužus. 3 litrų stiklainį su ~10 cm alaus giliai (iki kakliuko) įkasus taip, kad šliužai laisvai į juos įliptų. Jie įkris. Stiklas slidus, tad atgal išlipti nepavyks.