Prasidėjo blogio ašies ardymas

Geopolitiniai postūmiai

Sveiki mielieji. Šiąnakt tęsėsi Izraelio – Irano susišaudymas, atnešęs naujų aukų, priversdamas daugelį sunerimti, galvojant apie Ukrainos karo ateitį bei Lietuvos perspektyvas.

Šiuo metu, kai aplink tiek daug „sakė-pasakė“ paremtų tariamais analitiniais pamintijimais, ginčais, kaip turėtų/turėjo reaguoti Lietuva, kiek prie Izraelio smūgių Iranui prisidėjo JAV, palikime jausmų nuoplaišas šone, ir sudėliokime mozaiką, remdamiesi sausais duomenimis.

Pažvelkime į geopolitinį paveikslą ne pro tunelinius akinius, o plačiu analitiniu spektru.

Pirmiausia atmeskime klaidinančią ir kai kurių politikų bei politologų deklaruojamą naratyvą, jog Izraelio smūgis Iranui – tai klaida, kuria pasinaudos Rusija kare su Ukraina, o Kremlius džiaugsis, nes naujas konfliktas esą tik nauja dūmų uždanga ir paskata veikti.

Ne, tai netiesa. Izraelio smūgis Iranui – tai smūgis ne tik terorizmą remiančiai šaliai, tačiau tuo pačiu ir Rusijai, kuri palaiko itin glaudžius santykius su Iranu.

Irano parama ginkluote teroristinei Rusijai yra beprecedentė, o Rusijos pagalba Iranui ir hučių teroristams – akivaizdus ir neginčijamas faktas.

Tai, jog Donaldas Trampas ir Baltieji rūmai palaiko Izraelį, jo karą su teroristinėmis Hamas bei Hezbollah taip pat yra akivaizdu. Ne kartą skelbta, jog vienas pagrindinių Vašingtono – Maskvos derybų taškų buvo Irano branduolinės programos sustabdymas tarpininkaujant Maskvai. Tačiau Kremlius, kaip visada, pasityčiojo iš Baltųjų rūmų ir vietoj tarpininkavimo, pasirinko eskalavimo strategiją.

Šių metų gegužės 21 d. Irano parlamentas pritarė Maskvos ir Teherano 20 metų strateginei partnerystei, gilinant dvišalius santykius bei bendradarbiavimą karinėje srityje. Dokumente teigiama, kad abi šalys bendradarbiaus kovojant su bendromis karinėmis grėsmėmis, plėtos savo karinį-techninį bendradarbiavimą ir dalyvaus bendrose pratybose. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, jog Maskva ir Teheranas įsipareigojo ne tik bendradarbiauti prekiaujant karine technika, bet ir ruošiasi vykdyti bendras pratybas. Tai galimai tik vienas žingsnis iki Irano didelio karių kontingento atsiradimo Ukrainoje bei driskių išsilaipinimo Irane, plečiant įtaką regione ir, be abejo, sėjant chaosą bei remiant terorizmą.

Tai niekaip neįeina į artimiausius Vašingtono planus. Todėl JAV, dar iki Izraelio smūgio Iranui, padidino savo karių skaičių Vidurio Rytuose iki ~ 50 000 karių, suteikė Izraeliui oro gynybos sistemų bei raketų. JAV Valstybės departamento duomenimis, 2025 m. balandžio mėnesiui JAV su Izraeliu yra sudariusios 751 aktyvią užsienio karinės įrangos pardavimo sutartį, kurios vertė yra 39,2 mlrd. dolerių. Prioritetinė įranga: F-35 smogiamieji naikintuvai, CH-53K sunkiojo transporto sraigtasparniai, KC-46A degalų papildymo iš oro tanklaiviai, tiksliai valdomi šaudmenys.

JAV dalyvavimas Izraelio – Irano konflikte, oro gynybos sistemomis numušinėjant Irano raketas, taip pat visiškai tikra, o ne deklaruojama partnerystė.
Nepamirškime ir asmeninių ryšių įtakos: antra pagal dydį Donaldo Trampo rinkimų kampanijos rėmėja – Izraelio kilmės amerikiečių gydytoja, filantropė Miriam Adelson, skyrusi Trampui mažiausiai 100 milijonų dolerių.

Tad JAV interesas regione toli gražu ne altruistinis. Hormuzo sąsiauris, kuriuo keliauja apie 20 % pasaulio naftos yra strateginis Jungtinių Valstijų interesas, įtakojant prekyba naftos gaminiais  ir palaikant stabilias juodojo aukso kainas. Irano remiami teroristiniai hučių išpuoliai, apšaudant Vakarų šalių tanklaivius, seniai buvo galvos skausmas ne tik Vašingtonui. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių, Baltieji rūmai greičiausiai pagal nutylėjimą pritarė Izraelio iniciatyvai išoperuoti pūlinius regione.

Būkime realistais: be JAV paramos Izraelis nebūtų pradėjęs karinių veiksmų prieš Iraną, kuris siekia sunaikinti Izraelio valstybę. Teherano tikslas toks pat, kokį sau išsikėlė Kremlius Ukrainos atžvilgiu, t.y. sunaikinti valstybę. Izraelis Iranui, kaip Ukraina Rusijai, kelia strateginę grėsmę, nes atstovauja kitą, vakarietiškomis vertybėmis paremtą civilizaciją.

Įvairūs pacifistai, „taikos balandžių“ platintojai, žinoma, priekaištaus, kad Iranui smogta be reikalo, nes urano sodrinimo programa dar nereiškia branduolinių bombų gamybos. Galimas daiktas Izraelio Cahal neturėjo tvirtų duomenų apie branduolinių ginklų gamybą, tačiau teigia, jog Iranas būtų galėjęs jau rytoj pagaminti 15 tokių bombų.

Turėkime omeny ir tai, jog Teheranas ir Maskva ruošiasi bendradarbiauti ir energetikos srityje, tiekiant Iranui dujas. Iranas, beje, yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis ne tik su Rusija, bet ir su Kinija bei Šiaurės Korėja, Venesuela ir Baltarusija. Visa puokštė teroristinių režimų bei jų rėmėjų. Autokratinės blogio ašies šalys, palaikančios glaudžius tarpusavio santykius jau daugelį metų kėlė galvos skausmą ne tik Jungtinėms Valstijoms.

Matydami šį paveikslą, turime suprasti, jog Maskva nebūtų pradėjusi karo prieš Ukrainą, jei nebūtų užsitikrinusi Pekino, Teherano ir Pchenjano paramos.
Todėl kai kurių mūsų politologų įžvalgos, teigiančios, jog Kremlius džiūgauja dėl naujo karo Artimuosiuose Rytuose, yra, švelniai tariant, netikslios bei klaidinančios.

Iš tiesų, Maskvą įsiutino Izraelio ataka prieš Iraną, o Rusijos užsienio teroro ministerija išplatino pareiškimą, kuriame apeliuojama į JAV ir Irano derybas dėl branduolinės programos Omane.

Todėl vertindami JAV pastangas suardyti blogio ašį, iš jos eliminuojant Iraną ar bent jau sužlugdant jo karinį potencialą, turime matyti abi medalio puses. Taip, JAV valstybės sekretoriaus Marko Rubio sveikinimas rusų tautos dienos proga, draugiškas Putino pokalbis su Trampu jo gimtadienio proga, gali atrodyti, kaip tūpčiojimas apie teroristinį Kremliaus režimą. Rubio atsisakymas įvardinti Putiną, kaip karo nusikaltėlį, taip pat kelia įvairių minčių ir jausmų. Tačiau šalta, dirbtinė amerikietiška šypsena, savimi patenkintam rusui gali būti klasta.

Vašingtonas, šildydamas santykius su Maskva, jau kalba apie vizų režimo rusams sušvelninimą, kas taip pat tariamai gerina šalių santykius. Iš kitos pusės, JAV vis dar teikia Ukrainai žvalgybos duomens apie Rusijos karinius objektus bei driskių sankaupas. Šių aplinkybių visuma, mūsų subjektyviu matymu, yra naujosios Vašingtono administracijos mėginimas suardyti blogio ašį, sunaikinant jo dedamąsias po vieną, tuo pačiu patraukiant Rusiją į savo pusę.

Kitas klausimas, ar šis planas Vašingtonui pavyks. Manome, jog ne. Geriausiu atveju, iš dalies. Labai gerai, jei pavyks eliminuoti teroristinius režimus Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Rusijos patraukti į savo pusę nepavyks niekada. Bent jau tokios, kokią ją šiandien valdo FSB, SVR ir GRU strategai bei sprendimų priėmėjai. Tai yra tikroji strateginė Vašingtono klaida.

Geriausias vaistas Rusijai būtų jungtinė JAV ir Ukrainos karinė operacija prieš driskių sankaupas Ukrainos teritorijoje, panašiai, kaip tai atliko Izraelis, smogdamas Irano branduolinės programos objektams. Koordinuojant veiksmus, teikiant žvalgybos duomenis, ginant oro erdvę, ir rūkant lauk iš savo žemės barbarų ordas.

Tad tokiais atvejais, kaip Izraelio ir Irano karinis konfliktas, Lietuvos politikams neturėtų kilti klausimų kurią pusę šiandien reikia palaikyti. Neveikimas prieš blogį ar trypčiojimas vietoje – netiesioginė minėtojo blogio parama.

Lūžio taškai

Šįryt, po Izraelio smūgių į Irano gynybos ministerijai priklausančius pastatus bei naftos perdirbimo įmones ir atsakomuosius smūgius, JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad JAV „neturi nieko bendra“ su ataka prieš Iraną. Tuo pačiu D. Trampas perspėjo, kad jei Iranas „bet kokiu būdu, forma ar pavidalu užpuls JAV, visa JAV ginkluotųjų pajėgų jėga ir galybė bus nukreipta prieš jus iki šiol nematytu lygiu. Tačiau mes galime lengvai sudaryti susitarimą tarp Irano ir Izraelio ir užbaigti šį kruviną konfliktą!!!“

Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris teigia, kad JK siunčia daugiau lėktuvų į Artimuosius Rytus „nenumatytiems atvejams paremti visame regione“. Toks žingsnis žengtas po Irano grasinimų smogti JK, JAV ir Prancūzijos karinėms bazėms bei laivams, esantiems Artimuosiuose Rytuose.

Tęsiantis oro smūgiams mums nerimą kelia klausimas ar Izraelis, palaikomas JAV, neapsiribos trumpalaikiais smūgiais, įšaldant konfliktą ir tokiu būdu „užmarinuojant“ grėsmę bei siekiant politinių kietos rankos poreikio dividendų ateityje.

„Newsweek“ skelbia, jog Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad „konflikto (karo su Ukraina) šaknys glūdi ne pačioje Ukrainoje, bet NATO plėtroje į rytus. Riabkovo teigimu, NATO pajėgų išvedimas iš Baltijos šalių padėtų užbaigti karą.

Pasak Kremliaus svaičiotojo, Rusijai nepriimtinas NATO karinis buvimas Baltijos šalyse, bei daugianacionalinės kovinės grupės ir brigados dislokuotos Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

Riabkovo teigimu, tam, kad karas pasibaigtų, NATO turi visiškai pasitraukti ir iš Baltijos šalių.

„Atsižvelgiant į Ukrainos krizės, kurią išprovokavo ankstesnė JAV valdžia ir visi Vakarai, pobūdį ir kilmę, šis konfliktas natūraliai veikia, na, jei norite, kaip išbandymas, patikrinantis Vašingtono ketinimų sutvarkyti mūsų santykius rimtumą“, – vogravo mitomanas iš Rusijos.

Kitaip tariant, Kremlius svaičioja, jog Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą todėl, kad Baltijos šalys priklauso NATO, kuri skubiai nepasitraukė iš Baltijos šalių, to pareikalavus.

Tuo tarpu „Reuters“ teigimu, Putino sąlygos užbaigti karą Ukrainoje apima rašytinį Vakarų lyderių įsipareigojimą sustabdyti NATO plėtrą į rytus.

Putinas ir jo siurrealistinėje aplinkoje gyvenantys pritarėjai nebesusivokia nei laike, nei erdvėje. Maskva nesupranta, jog Italijos dydžio ekonomikos valstybė (Rusija) nepajėgi šokdinti viso pasaulio pagal savo dūdelę. Tai neįmanoma. Tai tolygu mėginti priversti žemės rutulį suktis į kitą pusę. Kremliaus reikalavimai yra nerealūs ir ligūsti.

NATO generalinis sekretorius Markas Riutė pareiškė, jog Aljansas savo oro ir priešraketinės gynybos pajėgumus turėtų padidinti 400 proc. Tokį žingsnį esą lėmė augančios Rusijos grėsmės ir karo Ukrainoje patirtis.

„Faktas tas, kad pavojus neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje. Mūsų sprendimą dėl gynybos išlaidų koreguoja NATO mūšio planai ir mūsų pajėgumų tikslai. Jie lemia, kokias pajėgas ir pajėgumus turi suteikti sąjungininkai“, – sako M. Riutė.

Ukrainos žiniasklaida bei saugomo ekspertai tęsia diskusijas apie planus blokuoti šalyje veikiantį „Telegram“ kanalą. Bėda ta, jog diskusijos tęsiasi keletą metų, tačiau be rezultatų. Nors tyrėjai išnarpliojo, jog kanalą aptarnaujančios IT bendrovės aptarnauja ir Kremlių bei FSB, ukrainiečiai ir toliau naudojasi rusišku kanalu.

Telegram kanalą savo tikslams naudoja Rusijos specialiosios tarnybos, skleisdamos dezinformaciją bei vykdydamos šnipinėjimą. Teigiama, jog pasinaudojus instaliuota programėle, galima rinkti žvalgybinę informaciją bei nustatyti asmens buvimo vietą.

Tikime, kad šias aplinkybes gerai suvokia mūsų šalies politikai bei žurnalistai, taip dažnai skelbiantys rusiškame kanale rastą turinį.

Mūšio linija

Šiuo metu intensyviausios kovos tęsiasi Pokrovsko ir Sumų kryptyse. Driskiai yra jau už 20 kilometrų nuo Sumų ir intensyviai apšaudo miestą. Ukrainiečiai atlaiko visus rusų gyvosios mėsos šturmus.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, rusų taktika nesikeičia: stumtis nors po metrą į priekį, užverčiant iškovotą žemės lopinėlį lavonais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, jog smogta Rusijos karinio komplekso įmonėms, esančioms Samaros ir Stavropolio regionuose.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, Medijų rėmimo fondui, poniai Salvijai M. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.