Pastaraisiais metais tapo ypač mėgiami pėsčiųjų ar dviračių žygiai gamtoje, kas savaitgalį į juos išsiruošia tūkstančiai žmonių. Laikas gryname ore gelbsti nuo kasdienio streso, tačiau net joje retas laiką leidžia be įkraunamo žibintuvėlio, ausinių, elektrinių uodų atbaidymo prietaisų, išorinės baterijos, belaidės kolonėlės, mobiliojo telefono ar išmaniojo laikrodžio.
Naudojami pagal paskirtį, šie nedideli elektronikos įrenginiai – naudingi, tačiau sugedę ir atsidūrę konteineryje ar palikti gamtoje kelia didžiulį pavojų.
Ne visi įvertina pavojų
Dėl dydžio, medžiagų, iš kurių yra pagaminti, ar paskirties tokie daiktai kaip, pavyzdžiui, įkraunamas žiebtuvėlis ar žibintuvėlis, ausinės, dažnai nėra vertinami kaip elektronikos prietaisai, todėl sugedę arba nebereikalingi jie lengva ranka paliekami mišrių atliekų konteineriuose, o kartais – tiesiog gamtoje.
„Visi daiktai, turintys bateriją, kištuką ar laidą, yra laikomi elektronikos prietaisais. Todėl jeigu žygyje gamtoje jūsų turima nešiojamoji kolonėlė sugedo, išsikrovė žibintuvėlio baterijos, jų jokiu būdu negalima palikti kur nors gamtoje, taip pat mesti į mišrių atliekų konteinerį“, – įspėjo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) direktorė Veronika Masalienė.
Net ir nedideliam elektronikos prietaisui, ličio jonų ar paprastai baterijai patekus į aplinką ar vandenį, išsiskiria juose esantys sunkieji metalai – litis, nikelis, kadmis ir kiti. Kai kurie iš jų itin pavojingi. Pavyzdžiui, švinas ar kadmis gali net pažeisti nervų sistemą ir smegenis. Taip pat gali išsiskirti rūgščių ir kitų kenksmingų, toksiškų, aplinką teršiančių medžiagų.
Įtrūkusi, sulūžusi ar kitaip mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ir net sprogti.
Dėl netinkamai išmestų elektronikos įrenginių ir ličio baterijų mūsų šalyje užsidega atliekos konteineriuose, o nuo šių – automobiliai ar net pastatai, užsiliepsnoja atliekas vežantys automobiliai, kyla gaisrai atliekų rūšiavimo gamyklose – per pastaruosius dvejus metus tokių fiksuota penki.
Elektronikos atliekų kiekiai kasmet auga
„Į rinką Lietuvoje praėjusiais metais buvo išleista apie 90 tūkst. tonų elektronikos. Kaip rodo duomenys, sutvarkyta beveik 22 tūkst. tonų.
Vadinasi, nepasiekiame nustatytos atliekų tvarkymo užduoties – 65 proc. sutvarkytų į rinką išleistų gaminių. Lietuva jau yra gavusi Europos Komisijos įspėjimą dėl nepasiekto sutvarkytų elektronikos atliekų lygio“, – paaiškino Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė V. Masalienė.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2023 metais Lietuvoje iš gyventojų atskirai surinkta tik 362 tonos nešiojamųjų baterijų. Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis vidaus rinkai atskirai tiekiamų nešiojamųjų baterijų kiekis – 241 gramas, arba tris kartus mažiau nei Islandijoje, kur vienam gyventojui tenka 695 gramai.
Vertinant šiuos duomenis, Lietuvos vidaus rinkai kasmet atskirai patiekiama daugiau negu 2 tūkst. tonų nešiojamųjų baterijų, ir tai nevertinant baterijų kiekio, kuris patenka į rinką įmontuotas į prietaisus.
Gali sėkmingai perdirbti
Kuo daugiau elektronikos atliekų patenka pas atliekų tvarkytojus, tuo daugiau galima atgauti ir vėl panaudoti elektronikos prietaisuose esančių vertingų medžiagų.
Įvairiems elektronikos prietaisams pagaminti reikia daug įvairių žaliavų: metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos, o beveik visas šias medžiagas galima panaudoti pakartotinai.
Daugumoje šiuolaikinių elektronikos prietaisų būna įtrauktos ličio jonų baterijos, o litį Europos Komisija priskiria prie ekonomiškai ir strategiškai žemynui svarbių, bet su tiekimu susijusį didelį pavojų turinčių žaliavų. Kai prietaisai išmetami į mišrių atliekų konteinerius arba laikomi nenaudojami, ši vertinga žaliava prarandama.
Kaip tvarkyti elektronikos atliekas?
Smulkius elektronikos prietaisus galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.
Atskiras baterijas galima palikti prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančiose dėžutėse, skirtose baterijų atliekoms.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visas žinias vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Jeigu įvestų užstato sistemą, kaip PET tarai- baterijų surikimas šoktų iki 90 proc. Dabar tik pagraudenimai. Ponai, kol dar pinigai lietuvius motyvuoja veikti- naudokitės stipriais stimulais.