Atsižvelgdamos į regiono geopolitinę padėtį ir atliepdamos visuomenės poreikį ugdyti atsakingą ir pilietiškai aktyvią jaunąją kartą, Krašto apsaugos ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Lietuvos mokinių ir jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo.
Susitarimu numatytas nuoseklus ministerijų bendradarbiavimas įvairiose srityse: nuo istorinės atminties puoselėjimo ir pilietinių vertybių ugdymo iki šiuolaikinių technologinių gebėjimų, tokių kaip kibernetinis saugumas ar bepiločių orlaivių valdymas, stiprinimo.
Nuo kitų mokslo metų – papildomos programos
„Geopolitinių iššūkių kontekste turime rimtai dirbti su visuomene. Jaunimas yra tikslinė grupė, kuriai turime skirti papildomo dėmesio. Viena iš svarbiausių sričių yra įgūdžių formavimas ekstremalių situacijų metu bei visuotinė gynyba. Tikimės, kad mokymai prisidės prie to, kad daugiau jaunuolių pasirinks Lietuvos kariuomenę“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Intensyvindami bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija nuo kitų mokslo metų mokiniams pasiūlysime daug platesnį spektrą įdomių, prasmingų, mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams patrauklių pilietinio ir patriotinio ugdymo programų ir renginių. Nėra pamiršti ir mokytojai – jiems taip pat numatyti šios temos kvalifikacijos tobulinimo seminarai.
Labai vertinu Krašto apsaugos ministerijos indėlį, realią pagalbą mokyklai. Priemonės, numatytos veiksmų plane, ugdys mokinių kritinį mąstymą, padės orientuotis begaliniame informacijos sraute, stiprins kibernetinio saugumo žinias, skatins įsitraukti į istorinės atminties išsaugojimo renginius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Kelio dešimtys priemonių
Susitarime įvardinti septyni siekiniai, o parengtame veiksmų plane numatyta per 30 konkrečių priemonių, skirtų mokinių pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymui stiprinti.
Moksleiviams bus siūlomos specialiai jiems pritaikytos kibernetinio saugumo programos ir turnyrai, o mokytojams – kvalifikacijos tobulinimo kursai pilietinio pasipriešinimo ir nacionalinio saugumo temomis. Sutarta parengti pilotinę patriotinės stovyklos programą „Nacionalinė stovykla Tavo mokykloje“, organizuojamos Krašto apsaugos dienos bei istorinės atminties renginiai visoje Lietuvoje.
Siekiama skatinti mokinių įsitraukimą į Jaunųjų šaulių veiklą, stiprinti nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į ugdymo procesus bei plėtoti mokyklų šaulių ambasadorių tinklą.
Numatyti žingsniai, kaip nuosekliai diegti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą įvairiose klasėse, plėsti fizinio pasirengimo programas ir skatinti mokinių dalyvavimą patriotinėse sporto šventėse.
Švietimo įstaigose plečiamas ugdymas nacionalinio saugumo ir krašto gynybos klausimais. Pavyzdžiui, Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas šiuo metu jau dėstomas 9 klasių mokiniams. Dabar šį kursą planuojama plėtoti žemesnėse klasėse – 7 ir 8 klasėse – bei diskutuojama dėl programos dalių 5-6 klasėms.
Skatinant mokinių fizinį pasirengimą ir taktinių įgūdžių suvokimą per e. sportą bus įgyvendinami projektai kartu su sporto federacijomis, organizuojami krašto apsaugos sistemos renginiai, skatinami kariniai fizinio pasirengimo testai mokyklose.
Numatyta vystyti mokinių technologines kompetencijas, ypač bepiločių orlaivių srityje, įkuriant regioninius mokymo centrus ir juose mokant jaunimą. Pirmaisiais programos įgyvendinimo metais 3 centruose mokytis galėtų apie 900 mokinių ir suaugusiųjų.
Taip pat bus bendradarbiaujama su mokslo institucijomis, kad būtų inicijuojami tiksliniai tyrimai ir rengiamas naujas tyrėjų potencialas šiose srityse.
Tikimasi, kad šios ir kitos priemonės, tokios kaip pilietiškumo žaidynės, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos, nevyriausybinių organizacijų pristatymai ir renginiai su Lietuvos kariuomenės atsargos kariais, prisidės prie nuoseklaus ir tvaraus pilietinio bei patriotinio ugdymo stiprinimo visoje Lietuvoje.
Parengta pagal KAM pranešimą
,,parengtame veiksmų plane numatyta per 30 konkrečių priemonių, skirtų mokinių pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymui stiprinti.”
Dabar beveik visos krautuvės, visi vaikų ir suaugusių renginiai Vilniuje, išskyrus folklorinius, vadinasi angliškai. Ar tai ugdo patriotiškumą ? Valstybinės įstaigos savo laiškuose prisega ne lietuvišką, o rusišką vėliavą – ar tai ugdo patriotiškumą ? Valdžia nuolat apkrauna gyventojus vis naujais mokesčiais. Ar tai ugdo patriotiškumą ? Valdžia visose srityse nuolat didina reguliavimą. Ar tai ugdo patriotiškumą ? Ar tarp tų 30 priemonių yra kas nors šiais klausimais ?