Gegužės 29 d. „Betono gamykloje“ Vilniuje, antrus metus iš eilės, įvyko architektūros srities atstovus subūręs renginys ARCHICON. Be dviejų diskusijų įvyko „Statyba ir architektūra“ redakcijos kuruojamos architektų, interjero dizainerių bei urbanistų darbų platformos „Archbook“ apdovanojimai.
Susirinkę žinovai svarstė ne tik apie sociokultūrinę tapatybę, tvaraus miesto audinio kūrimą, bet ir tai, ar menui liko laiko, – kas buvo šių metų renginio tema.
Tvarus miestas – tobulas miestas
„Tvaraus miesto audinys“ buvo kertinė pirmosios ARCHICON’25 diskusijos, kurią vedė Architektūros fondo projekto vadovas, architektūros istorikas Matas Šiupšinskas, ašis.
Vilnius Tech dėstytoja, „PUPA“ architektė-urbanistė Justina Muliuolytė, reaguodama į diskusijos temą, pabrėžė, kad „per daug žongliruojame žodžiu „tvarumas“. „Tvarus miestas yra tobulas miestas, bet tai nėra visiškai įmanoma. Mes, urbanistai, darome, ką galime. Tvarumas – tai procesas, visuomenės pasitenkinimas“, – sakė ji.
„DO architects“ partneris, architektas Vdimas Babijus (Vadim Babij) tvarų miestą irgi sieja su tobulumo siekiu: „Tvarus miestas, toks, kuriame svarbus tęstinumas, palikimas, architektūra pernaudojama.
Nėra idealaus kelio į tvarų miestą, bet konversija gali būti vienas sprendimų. Kai turi kontekstą, pastato ar teritorijos griaučius, viena vertus, labai lengva atsispirti, kita vertus, galima sukurti daug skirtingų dalykų, atskleisti naujų istorijų.“
Kaip pavyzdį jis pateikė „Lelijos gamyklos“ pramoninėje sostinės Naujamiesčio dalyje konversiją. „Tai miesto rajono atgijimo pavyzdys. Ta miesto dalis yra pakankamai monofunkcinė, o po konversijos ten veiksmo bus nuo A iki Z.
Mes visus savo projektus bandome kurti tvariai, kad turėtų kelias funkcijas, kad be reikalo nebūtų išpūsti kvadratiniai metrai“, – požiūrį atskleidžia architektas.
Dar vienas „DO architects“ studijos įgyvendintas projektas taip pat Naujamiestyje, Naugarduko gatvėje, atkarpoje prie „Vinted“ biuro – daugiafunkcinio projekto pavyzdys. „Sekmadieniais gatvė uždaroma ir tampa bendruomenės erdve, kur vyksta turgus, kaimynų susitikimai. Nebereikia kurti atskiros erdvės naujai funkcijai“, – sprendimą akcentuoja V. Babij.
„After party“ partnerė ir architektė Gabrielė Ubarevičiūtė diskusijos metu pristatė Šiauliuose įgyvendintą projektą „Pietinio kiemas“.
Jo centre – Šiaulių Pietinio rajono viduryje, sovietinio modernizmo plėtros laiku pradėto, bet nebaigto statyti didžiulio baldų sandėlio skeletas.
„Tie seni betoniniai griaučiai ilgai stovėjo, kol vieną dieną klientas nusipirko sklypą ir galvojo, ką su tuo daryti. Statyti pagal seną projektą ir jo funkcijas nenorėjo, tad padėjome jam įveiklinti“, – apie tvaresnius sprendimus pasakoja architektė.
Studija „After party“ kartu su kolegomis iš studijos „Siena“ siekė įkvėpti gyvybės monofunkcinei aplinkinei teritorijai. „Pastato širdyje kuriama atvira viešoji erdvė – kiemas – apsuptas aukštose vidaus erdvėse įsikūrusių sveikatingumo paslaugų – klinikų, sporto klubo ir kavinių.
Betoninis esamas skeletas apgaubiamas karštai cinkuoto plieno plokščių fasadu, o erdvės, sutelktos į lankytojų srautus, atsiveria šiltais medienos paviršiais ir želdiniais. Kiemą užbaigia jo gale įterptas švytintis tarsi žibintas baltas kubas“, – projektą pristato studija „After party“.
Architektų projektai įrodo, kad tvarumas – ne tik nauja statyba iš organiškų, vietinių medžiagų. Sumanias konversijas, konkrečių vietų pavertimą daugiaveikliais taip pat galima vadinti tvariais projektais.
Pokyčius kurianti visuomenė
Antros diskusijos – „Sociokultūrinė tapatybė architektūrinėje erdvėje“ – pradžioje dalyviai siekė apsibrėžti terminus. „Bauland“ studijos įkūrėjas, architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis sociokultūrinę tapatybę įvardijo kūrybos ir vertybių sandūrą.
„Kuriame sociokultūrinę erdvę per vertybių matą, sistemą, dėl kurių kaip bendruomenė susitariame. Mes matome erdves iš skirtingų rakursų, bet visada architektūra pradeda nuo konteksto. Architektūra negali egzistuoti be konteksto“, – sakė jis.
Diskusijoje dalyvavusi Vilniaus miesto vyr. architektė Laura Kairienė tęsė mintį apie bendruomenės svarbą kuriant: „ Žmonės miestus kuria žmonėms. „Žmogus“ turėtų būti dažnesnis žodis kūrėjų, politikų žodynuose ir veiklose. O turime tokią architektūrą, kiek esame brandūs ją suprasti.
Negali tik vienas žmogus padaryti pokyčių, reikia visuomenės.“ Miesto vyr. architektei antrino jos patarėja Inga Vadoklienė, kuri pabrėžė dialogo su su visuomene svarbą: „Kalbėdamasis gali suprasti, į kokį kontekstą ateini, kas prisileis siūlomą sumanymą.“ Tačiau architektų dalyvavimas svarstant projektus nebūtinai lengvas.
„Susitikimuose su gyventojais būna daug ir įvairių reakcijų. Kartais architektai „gauna malkų“. Po to svarstome, kiek tie komentarai konstruktyvūs, kadangi mes nešame atsakomybę už sumanymą“, – sakė Bauland“ studijos įkūrėjas.
Architektūrologė, tyrėja, kultūrinių ir mokomųjų veiklų sumanytoja Aida Štelbienė siūlė dažniau atlikti sociologinius tyrimus, kaip tai buvo prieš Žemaitės skvero Vilniaus centre atnaujinimą.
„Sociologai dar prieš planavimą pasitelkė įvairius būdus ir pateikė esenciją, kas vyksta tame skvere“, – patirtimi dalijosi tyrėja.
Visgi A. Štelbienė skatino vesti pokalbius su visuomene ne tik svarstant projektus, bet ir juos įgyvendinus. „Svarbu sugrįžti ir klausti vartotojo, ar jis patenkintas rezultatu“, – pabrėžė A. Štelbienė renginyje ARCHICON’25 vykusios diskusijos metu.
Žinovai vieningai sutarė, kad nepaisant to, kad ne visada gyventojai nuoširdžiai išsako reakcijas, visuomenės įsitraukimas – reikšmingas. Vilniaus miesto vyr. architektė L. Kairienė prisiminė Ramintojos bažnyčios atvejį. Barokinė bažnyčia sovietmečiu buvo paversta sandėliu, padarytos perdangos suskirstė šventovę į tris aukštus.
Kai Vidaus reikalų ministerija perėmė pastatą, kilo diskusijų, ką daryti. „Buvo pasiūlymas griauti sovietų padarytas perdangas, bet bendruomenė išgrynino, kad visi istorijos sluoksniai yra reikalingi – net ir nepatogūs“, – prisiminė ji ir priduria, kad visi trys aukštai tapo multifunkciniai, naudojami ne tik religinėms procesijoms, bet ir paskaitoms, veikia socialinis restoranas.
Kitoks atvejis yra Lukiškių aikštės, kuri iki šiol laukia savo atnaujinimo pabaigos. Vilniaus miesto vyr. architektės patarėjos I. Vadoklienės teigimu, „turime palaukti tokių sumanymų, kūrėjų, kurie bus pakankamai laisvi, kad sugebėtų sukurti paminklą laisvei. Reikia išlaukti“.
„ArchBook Lyderis’25“ apdovanojimai
Po diskusijų ARCHICON’25 dalyviai keliavo į šalia esančios MO muziejaus saugyklos erdves, o po to laukė svarbiausias renginio bruožas – kasmetiniai „ArchBook Lyderis“ rinkimų apdovanojimai. Tarptautinės komisijos nariai išrinko laimėtojus. Autoriai buvo pakviesti atsiimti diplomų ir redakcijos įsteigtų prizų.
Geriausias „ArchBook“ gyvenamasis projektas: „Audra“, studija „KSFA“
Geriausias „ArchBook“ gyvenamasis interjeras – „Medinis namas Žvėryne“, studija „INBLUM“
Geriausias „ArchBook“ viešasis projektas – „Mokslo sala“, studija „G. Natkevičius ir partneriai“
Geriausias „ArchBook“ viešasis interjeras – Kauno rotušės rekonstrukcija, studija „Processoffice“.
Dalis renginio partnerių taip pat įsteigė savo prizus „ArchBook“ platformos darbams.
JUNG apdovanojo „October Design studio“ už projektą „I.T. butas“. GEALAN už Druskininkų sanatorijos „Nemunas“ atgimimą – studiją „Archas“. KODERUS studiją „Nebrau“ pastebėjo dėl „Upės apartamentų“ projekto. „FINU medis“ atstovų akį patraukė „Mild studio“ įgyvendintas „Contestus“ biuro interjeras. Šį interjerą išskirtiniu pripažino ir „Interjero linija“.
„Think Light“ įteikė prizą „Processoffice“ už sėkmingą Kauno rotušės rekonstrukcijos projektą. „Interjero linija“ įteikė dar vieną prizą studijos „CAD monkeys“ atstovams už japoniškos estetikos persmelktą interjerą „Japandi namai“. „Materials“ prizu padėkojo „Paleko architektų studijos“ žinovams už naujosios Panevėžio autobusų stoties projektą.
Renginio rengėjai: „SN Media Group“, „Statyba ir architektūra“.
Renginio partneriai: „DO architects“, Lietuvos architektų rūmai, „ACO Nordic“, „Agmeka“, „Arsan“, „Bautopas“, BIPA, EKO2ŠILUMA, „Ergovent“, „FINU medis“, GEALAN, „Geros grindys“, „Interjero linija“, JUNG, KODERUS, „Komfovent“, LODE, „Materials“, „Medžio gausa“, „Natural Touch“, „Promat“, „Purso“, „Rothoblaas“, SCHELL, „Think Light“.
