Šiltasis metų laikotarpis daugeliui siejasi su maloniais pokyčiais, o laiko kiekis, praleidžiamas gryname ore, išauga. Tačiau kartu su atšilusiais orais pasirodo ir erkės. Nors apie voragyvių keliamas grėsmes yra girdėjęs daugelis, ne visi žino, kaip tinkamai nuo jų apsisaugoti. Apie tai, kaip išvengti erkių platinamų ligų ir ką daryti, jei erkė įsisiurbė, pasakoja žinovai.
Aktyviausiai skiepijasi pavasarį
Lietuvoje erkės dažniausiai aptinkamos miškuose, parkuose, pievose, krūmynuose ir net miestų žaliosiose erdvėse. Šie kenkėjai mėgsta drėgnas, nuo vėjo apsaugotas vietas, tad pavojus, kad įsisiurbs erkė, išlieka net ir išėjus pasivaikščioti mieste.
Ypač – jei aplink yra plotų su aukšta žole. Pavasarį, erkėms suaktyvėjus, gerokai padidėja ir jų nešiojamų ligų – erkinio encefalito bei Laimo ligos – pavojus.
„Lietuva priklauso vienam aktyviausių erkinio encefalito židinių Europoje. Džiugu, kad gyventojai supranta šią grėsmę ir siekdami apsisaugoti nuo šios ligos kiekvienais metais aktyviai skiepijasi.
Tai – ženklas, kad kaip visuomenė tampame vis sąmoningesni, labiau rūpinamės savo sveikata“, – sako draudimo bendrovės ERGO Sveikatos draudimo pavojų vertinimo ir gaminių plėtros grupės vadovė Zita Davidonienė.
Pasak jos, išlieka tendencija aktyviausiai skiepytis pavasarį, prieš pat prasidedant erkių laikui. Skiepytis būtent šiuo metu pataria ir gydytojai, nes tam, kad susidarytų pilnavertis imunitetas, reikalingos trys vakcinos dozės, kurios paprastai suleidžiamos per vienerių metų laikotarpį.
Į gamtą – tik su tinkama apranga
„Gerovės klinikos“ šeimos gydytoja Dalia Stankevič pastebi, kad skiepai – veiksmingiausia apsauga nuo erkinio encefalito. Tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra ir norint nuo jos apsisaugoti prireiks papildomų priemonių.
Gydytoja pataria leidžiant laiką gamtoje vilkėti kūną dengiančius rūbus: ilgas kelnes, marškinius ilgomis rankovėmis ir uždarą avalynę. Geriausia rinktis šviesius drabužius – ant jų lengviau pastebėti ropojančias erkes šioms dar nespėjus įsisiurbti.
„Taip pat erkėms atbaidyti vertėtų naudoti specialius repelentus – jais pagal gamintojo instrukcijas apipurkšti rūbus ir atviras kūno vietas. O grįžus namo visus lauke dėvėtus drabužius iš karto sudėti skalbti bei atidžiai apžiūrėti save bei artimuosius, ypač vaikus. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti kaklo ir ausų sričiai, apžiūrėti pakinklius, kirkšnis“, – pataria gydytoja.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
D. Stankevič sako, kad pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją pašalinti reikėtų kaip įmanoma greičiau. Tam reikėtų naudoti pincetą arba smulkias žnyplutes: erkę suimti kuo arčiau odos ir lėtai, sukamuoju judesiu, ištraukti stengiantis jos nesuspausti. Pašalinus erkę, patariama dezinfekuoti įkandimo vietą antiseptiku ar bent jau švariai nuplauti muilu.
„Erkę galima pašalinti ir patiems, jei ji įsisiurbusi lengvai pasiekiamoje vietoje. Svarbiausia prieš tai įkandimo vietos netepti jokiais aliejais, kremais ar kitais „liaudiškais“ preparatais. Tokios priemonės gali paskatinti erkę išskirti dar daugiau seilių ir paskleisti daugiau infekcijos sukėlėjų“, – įspėja gydytoja.
Ji taip pat primena, kad po erkės įkandimo bent keletą savaičių reikėtų atidžiau stebėti savo savijautą – ar neatsiranda paraudimų arba bėrimų, nekyla temperatūra, nevargina jokie kiti požymiai. Pasijautus blogai, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus, nes jie galės geriausiai įvertinti, ar yra Laimo ligai ar erkiniam encefalitui būdingų požymių, ir paskirti reikiamus tyrimus.
