Penktadienis, 25 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Artėjant atostogoms – viskas, ką reikia žinoti apie atostoginius

www.alkas.lt
2025-05-29 14:13:00
0
Pinigai

Pinigai | pixabay.com, 22737298 nuotr.

Vasaros metu daugelis žmonių renkasi atostogas, nes tai puikus metas pailsėti nuo kasdienės rutinos. Taigi, artėjant kasmetinių atostogų metui, norėtume priminti darbuotojams apie atostoginių apskaičiavimo tvarką.

Žinant esmines atostoginių apskaičiavimo taisykles, kils mažiau klausimų ir netikrumo matant už kasmetines atostogas pervestą sumą.

Kasmetinių atostogų metu darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis.

Koks yra vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis?

Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (arba jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.  Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos birželio mėn., tokiu atveju skaičiuojant atostoginius skaičiuojamasis laikotarpis yra kovo–gegužės mėn., t. y. vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš kovo–gegužės mėn. darbo užmokesčio ir dirbto laiko.

Kokios sumos įskaitomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį?

Įskaitomos visos su darbo užmokesčiu susijusios sumos, kurios sumokėtos už atliktą darbą, t. y.:

  • bazinis darbo užmokestis už atliktą darbą;
  • didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas bei kt. įstatymuose ar kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;
  • papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  • priedai ir priemokos, mokami už darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;
  • premijos ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.

Kokios sumos neįskaitomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį?

Neįskaitomos tos sumos, kurios gautos ne už atliktą darbą, pavyzdžiui, atostoginiai, ligos išmoka, dienpinigiai, nekonkuravimo kompensacija, apmokėjimas už prastovą, švenčių proga mokamos premijos ir kt.

Kaip skaičiuojami atostoginiai?

Darbdavys skaičiuoja vidutinį dieninį arba vidutinį valandinį darbo užmokestį. Vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.

Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn. Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo–gegužės mėn.) jis dirbo 62 dienas, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Tokiu atveju vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 62 d. d. = 96,77 Eur. Gautas dieninis įkainis dauginamas iš suteiktų atostogų dienų skaičiaus.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas naudosis 10 darbo dienų kasmetinių atostogų, jo atostoginių suma sudarys 96,77 Eur × 10 d. d. = 967,70 Eur.

Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn. Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo–gegužės mėn.) jis dirbo 460 valandų, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Tokiu atveju vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 460 d. val. = 13,04 Eur.

Gautas valandinis įkainis dauginamas iš suteiktų kasmetinių atostogų valandų skaičiaus.

Pavyzdžiui, darbuotojas, kurio darbo laiko norma yra 40 val., per savaitę naudojasi kasmetinėmis atostogomis 5 darbo dienas, tai jo atostoginių suma bus 13,04 Eur × 40 val. = 521,60 Eur. C

Kokie  laikotarpiai neįskaitomi į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laiką?

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.

Tokie laikotarpiai gali būti atostogos, laikinasis nedarbingumas, prastova ar kt.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo skaičiuojamasis laikotarpis yra kovo–gegužės mėn., tačiau  visą gegužės mėn. darbuotojas naudojosi laikinuoju nedarbingumu, atostoginiai bus skaičiuojami iš kovo–balandžio mėn. ir per šiuos mėnesius gautų sumų už atliktą darbą.

Jeigu darbuotojas visą skaičiuojamąjį 3 mėn. laikotarpį nedirbo ir negavo pajamų už atliktą darbą, tuomet vidutinis darbo užmokestis bus nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.

Pavyzdžiui, po 2 metų trukusių tikslinių atostogų darbuotojas nusprendžia iš karto pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš darbo sutartyje nustatyto dydžio. Skaičiuojant atostoginius į darbo užmokesčio dydį turėtų būti įtrauktos visos sumos, sulygtos pagal darbo sutartį, kurios darbuotojui būtų mokamos, jeigu jis skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs. Priskaičiuotas darbo užmokestis dalijamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus, kurį darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs.

Kaip mokami atostoginiai, kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis?

Darbuotojams, kurių darbo dienų skaičius per savaitę yra skirtingas arba mažesnis nei 5, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis (ne darbo dienomis). Savaitė turėtų būti suprantama kaip bet kuris 7 kalendorinių dienų laikotarpis. Kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, o darbo sutartyje nustatyta 40 val. per savaitę darbo laiko norma, tokiu atveju suteikiant savaitės (7 k. d.) trukmės kasmetines atostogas atostoginiai apskaičiuojami 40 val. dauginant iš apskaičiuoto vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio.

Kaip apskaičiuojami atostoginiai, kai keitėsi darbuotojo darbo laiko norma?

Aprašas nereglamentuoja atvejų, kaip turėtų būti apskaičiuojami darbuotojo atostoginiai, jeigu keitėsi darbuotojo darbo laiko trukmė (pavyzdžiui, darbuotojas dirbo 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, o susitarus dėl papildomo darbo – 10 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę). Atitinkama apskaičiavimo tvarka galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio vidaus teisės aktuose. Tuo atveju, jeigu konkrečios tvarkos nėra ir darbuotojo darbo laiko norma už laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, keitėsi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pat pagal Aprašą, tačiau laikas, už kurį mokami atostoginiai, galėtų būti apmokamas proporcingai darbuotojo darbo laiko normai, kurią darbuotojas dirbo tuo laikotarpiu, už kurį yra suteikiamos atostogos.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui suteikiama 20 d. d. atostogų, iš kurių 5 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 40 valandų per savaitę, o 15 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 50 valandų per savaitę, atitinkamai pagal dirbtą darbo laiko normą turėtų būti apskaičiuojami ir išmokami atostoginiai.

Kaip apskaičiuojami atostoginiai, kai darbuotojo kasmetinės atostogos tęsiasi per daugiau nei vieną mėnesį?

Vidutinis darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laiką apskaičiuojamas vieną kartą. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 mėn. prieš kasmetinių atostogų pradžią.

Pavyzdžiui, jeigu kasmetinės atostogos prasideda birželio ir baigiasi liepos mėn., vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra gegužės, balandžio ir kovo mėn.

Skaičiuojamasis laikotarpis nekinta, nepaisant to, ar už kasmetines atostogas išmokama prieš jų pradžią, ar kartu su einamojo mėnesio darbo užmokesčiu.

Parengta pagal VDI pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VDI primena, ką reikia žinoti planuojant atostogas po prastovų
  2. VDI primena, ką žinoti apie darbą šventiniu laikotarpiu
  3. Viskas apie mamadienius ir tėvadienius
  4. Ką svarbu žinoti apie nuotolinį darbą?
  5. VDI programėlėje – viskas apie darbo santykius
  6. Lietuviai nelinkę taupyti atostogoms
  7. Darbo inspekcija pataria: susiginčijote su darbdaviu – ar visada reikia teismo?
  8. Pirmasis darbas: ką svarbu žinoti?
  9. Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?
  10. Atostogoms ruoškitės atsakingai
  11. Darbo ginčų komisijos pernai darbuotojams sugrąžino apie 15 mln.
  12. Pinigus galite prarasti atostogoms net neprasidėjus
  13. Šeimos atostogoms svečioje šalyje apmokėti – banko finansavimas
  14. VDI primena apie didėsiančias baudas
  15. Apie 70 proc. lietuvių svarsto galimybę keisti darbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25
Elektra
Energetika

II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai

2025 07 25
Sraigtasparnis
Lietuvoje

VSAT pristatė naujus orlaivius

2025 07 25
Baltijos jūros krantų stebėsena
Gamta ir ekologija

Paskelbti Baltijos jūros krantų pokyčių stebėsenos rezultatai

2025 07 25
Skuodo gasirinės atidarymas
Lietuvoje

Skuodo ugniagesiai įsikūrė atnaujintoje gaisrinėje

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kas dirigentas? apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Rimgaudas apie Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo
  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi
  • Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?
  • Iš pareigų traukiasi AAD direktorius
  • Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

Kiti Straipsniai

Kompiuteris ir šuo

Valstybės kontrolė: kova su elektroniniais nusikaltimais nepakankama

2025 07 23
Atostogos

Kaip pasiruošti užsienio kelionei, kad netektų kreiktis į gydytojus?

2025 07 20
Banko kortelės

Pirmieji veiksmai, pametus ar radus mokėjimų kortelę

2025 07 20
Pinigai

Anksčiau grąžinta būsto paskola: verta ar ne?

2025 07 20
Akrobatinis lėktuvas

Vasarą darbuotojai viliojami net skrydžiais lėktuvais

2025 07 19
Telefonas

Atotrūkis nuo technologijų – į naudą sveikatai

2025 07 19
Lietuvos nacionaliniame muziejuje įsidarbinęs Marius: Savo darbu bent kruopelyte prisidedu prie Lietuvos tapatybės išsaugojimo

Lietuvos nacionaliniame muziejuje įsidarbinęs Marius: Savo darbu bent kruopelyte prisidedu prie Lietuvos tapatybės išsaugojimo

2025 07 17
Piniginė, pinigai

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Vaistai

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15
Vaikai

Atostogos vaikams – vasaros iššūkis tėvams

2025 07 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Kas dirigentas? apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Rimgaudas apie Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo
  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Donaldas Trampas | facebook.com, Donald Trump nuotr.

D. Trumpas dėkoja Lietuvai už žuvusių JAV karių gelbėjimo operaciją

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai