2025 m. birželio 4 d. 18 val. Videniškiuose, Molėtų rajone, vyks V Utenos perkusijos ir džiazo šventės „Utena Jazz“ renginys – Pavelo Giunterio muzikinis pasirodymas „Timpanai, perkusija“. Šis renginys skirtas Palaimintojo Mykolo Giedraičio 600-osioms metinėms paminėti.
Šventės rengėjas – Utenos kultūros centras kartu su Videniškių bažnyčia kviečia į išskirtinį vakarą vienoje seniausių Lietuvoje bažnyčių, pastatytoje 1620 m. ir išsaugojusioje vėlyvojo Renesanso architektūros pavyzdžius.
Šis renginys ypatingas ne tik dėl vietos – būtent čia gimė Utenos regiono perkusijos ir džiazo šventės idėja, bet ir dėl Videniškių bažnyčioje per šimtmečius išlikusio kunigaikščių Giedraičių timpano (dabar saugomo Videniškių vienuolyno muziejuje) tapusio įkvėpimu visai šventei.
Videniškių Šv. Lauryno bažnyčią pastatė kunigaikščiai Giedraičiai, siekdami įamžinti savo giminės dvasinį palikimą ir stiprinti Palaimintojo Mykolo Giedraičio kultą. Bažnyčios statytojas Martynas Marcelijus Giedraitis – šiemet minime jo 480-ąsias gimimo metines – buvo ne tik kultūros ir religijos mecenatas, bet ir patyręs karvedys, aktyviai dalyvavęs svarbiausiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūšiuose su Švedija, tokiose kaip Livonijos, Kuoknesės ir Salaspilio. 1617 m. jis tapo Mstislavlio vaivada – aukščiausio rango bajorų pareigūnu ir kariuomenės vadu, atsakingu už vaivadijos saugumą.
Tikėtina, kad Videniškių bažnyčioje rastas timpanas galėjo būti naudojamas karo mūšio lauke. Mstislavlis jau tada garsėjo vienuolynais, o Martynas Marcelijus Giedraitis, dėkodamas Dievui už karinę sėkmę ir asmeninę apsaugą, pakvietė į Videniškius regulinius atgailos kanauninkus ir pastatė bažnyčią.
Giedraičių timpanas – išskirtinis ir kultūriškai reikšmingas istorinis muzikos instrumentas. Tai buvęs karinis būgnas, dabar eksponuojamas Videniškių vienuolyno muziejuje, turintis didžiulę simbolinę reikšmę kaip jų atstovaujamos galios ir kultūros ženklas. Timpanas tapo jungtimi tarp istorijos ir šiuolaikinio meno, simbolizuodamas laiko ir garsų tąsą.
Skirtingai nei dauguma muziejinių eksponatų, timpanas įgavo antrinį – muzikinį – gyvenimą, nes jo simbolika tapo gyva per šventės muzikinius pasirodymus, performansus ir edukacines programas. Istoriškai timpanas buvo naudojamas karinėse ceremonijose signalizuoti kariams – tai ne tik muzikos, bet ir komunikacijos priemonė. Šiandien tai leidžia pažvelgti į garsų vaidmenį visuomenės gyvenime praeityje.
Šventės sumanymas remiasi timpano kaip simbolio idėja. Pavelas Giunteris – vienas iš nedaugelio Lietuvos muzikantų, giliai įvaldęs tiek klasikinę mušamųjų techniką, tiek kūrybines interpretacijas. Jis yra vienas žymiausių Lietuvos perkusininkų, turintis ilgametę sceninę patirtį šiuolaikinės muzikos ir džiazo scenoje.
„Utena Jazz“ šventės atidarymo koncertas įvyko balandžio 30 d. – tarptautinę džiazo dieną Zarasuose su grupe „Kartą Amerikoj“. Scenoje pasirodė charizmatiškoji Martyna Rudelytė-Lisovoj (kontrabosas, vokalas), talentingasis pianistas Dovydas Alejūnas ir ritmų meistras Egidijus Lisovoj (mušamieji).
Jų muzika užliejo salę šiluma, laisve ir improvizacijos žavesiu, o kiekviena daina kvietė klausytojus keliauti džiazo keliais, kupinais emocijų ir kūrybos. Džiazas tą vakarą skambėjo kaip universali kalba, jungianti žmones ir primenanti, kad muzika – tai ne tik garsai, bet ir širdžių susitikimas.
Nepaprasto subtilumo improvizacinė muzika skambėjo Angelų muziejuje Anykščiuose. Žiūrovai turėjo retą galimybę kartu su Tomu Kutavičiumi leistis į dar nežinomą kelią, atrasti ir atsiduoti kokybiško, švaraus skambesio lydimoms vietoje gimstančioms muzikos temoms bei tylos vedimui.
Liudo Mockūno solinės improvizacijos Visagine buvo atliekamos penkiais skirtingais saksofonais be pertraukų. Žymus džiazo muzikantas, improvizacinės muzikos judėjimo „Improdimensija“ vienas iš įkūrėjų, saksofono virtuozas L. Mockūnas sutiko savo gerbėjų, atvykusių net iš Vilniaus ir Rygos.
Šventės timpaną restauravo vienas žymiausių Lietuvos metalo dirbinių restauratorių – Rimvydas Derkintis. Jis specializuojasi istorinių metalo objektų, ypač religinių ir sakralinių artefaktų, restauravime. Turėdamas eksperto kvalifikaciją ir ilgametę patirtį kultūros paveldo išsaugojimo srityje, R. Derkintis pasižymi pagarba objektų istorijai ir itin kruopščiu požiūriu į autentiškumą.
Jis yra vertinamas už profesionalumą, gilų kultūros paveldo supratimą ir gebėjimą subtiliai atkurti istorinius objektus, išlaikant jų autentiškumą ir dvasinę vertę. Būtent jis prikėlė Giedraičių timpaną naujam gyvenimui ir įkvėpė rūpintis šiuo ypatingu instrumentu.
Prieš koncertą žiūrovams bus pristatytas unikalus kadaise vykęs neakivaizdinis pokalbis tarp restauratoriaus Rimvydo Derkinčio ir perkusininko Arkadijaus Gotesmano.
Pokalbio ištrauka:
R. Derkintis:
„Jūs manęs nesupratote, šis instrumentas niekada nebebus muzikiniu instrumentu, nes jame kažkokie nesupratingi žmonės kūreno ugnį. Metalas suplonėjo, išdegė… Jis nebeskambės…“
A. Gotesmanas:
„Taip, jis nebus toks, koks buvo, tačiau gali skambėti kitaip. Ir tai labai įdomu… Šito timpano skambesys – istorijos garsas, išgaunamas muzika. Perkusija – pirmasis kalbėjimo būdas. Žmogus nuo olų laikų mušė ir klausėsi aidų.“
R. Derkintis:
„Šiam timpanui, kurį iš tikrųjų turėtume vadinti liutauru, reikia pritaikyti naują membraną, tačiau ji nebus skirta naudojimui. Tai bus vertingas eksponatas – ne muzikinis instrumentas.“
A. Gotesmanas:
„Gal galiu patarti, kokią membraną ir kur įsigyti, kad jis skambėtų…“
R. Derkintis:
(tyla)
Senoviniu būdu, už restauratoriaus asmenines lėšas, timpano membrana buvo pakeista autentiška, o dabar timpanas atgaivintas ir juo galima groti. Jis tikriausiai mena senosios liturgijos ritmą, gal net Giedraičių kunigaikščio tylų prisilietimą ar vienuolio, kuris paskutinį kartą jį palietė prieš uždarydamas duris.
„Utenos regiono perkusijos ir džiazo šventė išsiskiria unikaliu konceptu, jungiančiu perkusiją, džiazą, poeziją ir šiuolaikinį šokį, bei siekiu atgaivinti ir pristatyti regiono kultūrinį identitetą per muziką“, – teigia šventės globėja, Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė.