Dauguma Lietuvos gyventojų pastebi, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybė per paskutinius metus pagerėjo. Pavasarį atlikta visos šalies gyventojų apklausa parodė, jog 9 iš 10 žmonių pripažįsta pažangą, kurią Lietuvos oro uostai pasiekė bendradarbiaudami su tradicinėmis oro linijų bendrovėmis, investuodami į infrastruktūrą ir darbuotojus, plėtodami skrydžių skatinimo modelį ir įgyvendindami kitus strateginius žingsnius, kurie gerina paslaugų kokybę ir užtikrina didesnį patogumą milijonams keleivių.
„Naujus maršrutus siūlančios ir skrydžių dažnius didinančios tradicinės oro bendrovės smarkiai prisideda prie augančių susisiekimo oru rezultatų. Lietuva yra tarp penkių Europos Sąjungos šalių, kurios pirmą 2025 metų ketvirtį pasiekė dviženklį (13 proc.) keleivių srauto augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mūsų oro uostų tinkle šią vasarą lieka visos oro bendrovės ir ateina naujų. Esamos partnerės augina pasiūlą – keičia orlaivius į didesnius modelius, siūlo daugiau vietų keleiviams ir didina skrydžių dažnius.
Tai lemia, kad iš Lietuvos vasaros sezonu dar geriau pasiekiami Amsterdamas, Kopenhaga, Frankfurtas, Briuselis ar Helsinkis tampa itin patogūs planuojant jungiamuosius skrydžius ir keliones į Šiaurės Ameriką ar Aziją. Apskritai, susisiekimas oru su didžiaisiais Europos aviacijos, ekonominiais ir finansų centrais tampa ypač lankstus ir greitas – tai lemia tiek oro bendrovių, tiek Lietuvos oro uostų indėlis, visų pirma, plėtojant rizikos pasidalijimo modelį ir skatinant tiesioginius skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis“, – komentuoja Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius.
Pabrėžia galimybę pasiekti Europos aviacijos mazgus ir ekonominius centrus
Pavasarį atliktas tyrimas parodė, kad būtent galimybę tiesioginiu reisu lengvai pasiekti į pagrindinius Europos aviacijos mazgus (37 proc.) ir svarbiausius ES ekonominius centrus (32 proc.) Lietuvos visuomenė vertina labiausiai. Tarp svarbiausių susisiekimo oru kokybės kriterijų gyventojai taip pat įvardijo užtikriną skrydžių įvairovę (23 proc.) ir patogius skrydžių laikus (20 proc.).
Pasak S. Bartkaus, tyrimo išvados rodo, kad Lietuvos oro uostams yra svarbūs tie patys dalykai, kaip ir keliautojams. „Turime aiškius prioritetus, patvirtintus ilgalaikėje veiklos strategijoje. Įgyvendiname konkrečius sprendimus, tokius kaip rizikos pasidalinimo modelis, sėkmingai plėtojame partnerystes su tradiciniais oro vežėjais ir auginame susisiekimo kokybę keleiviams.
Dėl to strategiškai svarbius Europos miestus pasiekti tampa lengviau ir stiprėja Lietuvos oro uostų konkurencinė pozicija Baltijos regione“, – pažymėjo S. Bartkus. „ACI Europe“ duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų balandį keleivių srautai Lietuvos oro uostuose augo (+12 proc.) dvigubai sparčiau negu Latvijos oro uostuose (+6 proc.), kai tuo metu Estijoje fiksuotas nuosmukis (–6 proc.). Iš viso Lietuvos oro uostuose šių metų balandžio mėnesį aptarnauta 604 tūkst. keleivių – pasiektas naujas šio mėnesio rekordas.
Per metus oro uostų paslaugomis naudojosi 3 iš 5 gyventojų
Per apklausą taip pat paaiškėjo, 61 proc. gyventojų per paskutinius 12 mėnesių yra kur nors skridę ir pasinaudoję Lietuvos oro uostų paslaugomis. Didžiausia keliautojų grupę sudaro vieną arba du kartus per metus skraidantys žmonės. Tyrimo duomenimis, aktyviausiai oro transportu keliauja 18–29 metų asmenys. Dauguma apklaustųjų (82 proc.) nurodė, jog dažniausiai keliauja laisvalaikio tikslais.
Vertindami tik Lietuvos oro uostų darbą ir paslaugas, 9 iš 10 gyventojų (88 proc.) nurodė, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybė per paskutinius metus pagerėjo. Paprašyti apibrėžti, kokiu balu vertina Lietuvos susisiekimo oru kokybę, žmonės dažniausiai rinkosi 8 arba 10. Iš viso maksimalų balą paslaugų kokybei skyrė kas penktas apklaustas asmuo.
Savo atsakymuose gyventojai dažniausiai pabrėždavo patogumą iš Lietuvos pasiekti svarbiausius Europos miestus ir susiekimo mazgus, iš kurių galima sklandžiai leistis į keliones po visą pasaulį. Taip pat pastebėta, kad geriausiai susisiekimo oru kokybę yra linkę vertinti respondentai, priklausantys 18–29 metų grupei – tai, kurioje orlaiviais skraidančių žmonių dalis yra didžiausia (67 proc.). Palyginti, tyrime dalyvavę 50–59 metų asmenys skraido kiek rečiau ir mažiau – iš jų 55 proc. nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko skristi iš arba į Vilnių, Kauną ar Palangą.
Keleiviai pastebi pokyčius ir pažangą
Didžioji skraidančių gyventojų dalis (74 proc.) teigia, kad dažniausiai skrydžiams renkasi Vilniaus oro uostą. Iš Kauno dažniausiai skraidyti tenka 22 proc., iš Palangos – 4 procentams apklaustųjų. LTOU duomenimis, šis rezultatas koreliuoja su realiais keleivių srautų rodikliais per Lietuvos oro vartus. „Visuose trijuose oro uostuose keleiviai tikisi vienodai geros patirties, todėl siekiame, kad mūsų paslaugų kokybė ir oro uostų aplinka Vilniuje, Kaune ir Palangoje tobulėtų vienodai sparčiu tempu. Dėl to vienur išmoktas pamokas iškart pritaikome kituose projektuose ir nuolat dalijamės žiniomis, darbuotojai nuolat mokosi. Keleivių patirties gerinimas ir pasitenkinimo didinimas yra vienas iš bendrovės ilgalaikės strategijos principų“, – sako S. Bartkus.
LTOU vadovas sutinka su nuomone, kad palankius visuomenės vertinimams įtakos turėjo daug dėmesio sulaukęs išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste startas šių metų vasarį. Terminalui pradėjus veikti, bendras Vilniaus oro uosto plotas išaugo trečdaliu (14,4 tūkst. kv. metrų), o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą.
Ir keleiviai, ir oro bendrovės laukia Kauno oro uosto rekonstrukcijos projekto finišo, kuris sparčiai artėja – atnaujinta infrastruktūra leis kokybiškai aptarnauti dvigubai daugiau keleivių – iš viso apie 2 mln. per metus. Didėja tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės, bus pasiekta didesnė technologijų pažanga, o tai reikš greitesnes procedūras bei patogesnį skrydžių laukimą. Atnaujinimo darbus Kaune numatyta baigti antroje šių metų pusėje.
Oro bendrovės didina pasiūlą
Pernai augę keleivių srautai liudija, kad planuodami vasaros atostogų keliones dalis Lietuvos gyventojų pirmiausia peržvelgia kryptis, kurias siūlo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai. Prasidėjus vasaros aviacijos sezonui daugiausia reguliarių skrydžių rengiasi aptarnauti Vilniaus oro uostas. Įsibėgėjus sezonui vežėjai iš Lietuvos siūlys keliauti beveik 100 krypčių.
S. Bartkaus teigimu, šis vasaros sezonas Lietuvos oro uostams bus dar viena rekordinio pasiekiamumo vasara. Į Vilnių balandžio viduryje įžengė antra didžiausia Izraelio aviakompanija „Israir“, gegužę-birželį startuoja nauji maršrutai į Bergeną, Kataniją, Prahą, Peskarą, Tiraną ir Budapeštą, auga skrydžių dažnis į Amsterdamą, Kopenhagą, Ciurichą, Helsinkį, Reikjaviką, Briuselį, Taliną, Oslą.
Svarbiu papildymu S. Bartkus vadina antrą kasdienį skrydį tarp Vilniaus ir Amsterdamo: „Skrydžiai tarp Lietuvos ir Nyderlandų vykdomi bendrai su tradicine oro bendrove KLM, tad mums Amsterdamas tampa pilnaverčiu aviacijos mazgu, ypač skrydžiams per Atlantą: prieinami tampa jungiamieji skrydžiai iš JAV vakarų pakrantės oro uostų, kurie anksčiau nebuvo suderinami su rytiniu skrydžiu iš Amsterdamo į Vilnių“.
Taip pat S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad „Lufthansa“ grupė šią vasarą didina skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Ciuricho – grupei priklausanti oro bendrovė „Swiss“ nuo birželio 4 dienos skraidys kiekvieną dieną. Lyginant su praėjusia vasara, šiemet gausėja ir „Brussels Airlines“ skrydžių į Briuselį – orlaiviai iš Vilniaus kils 5 kartus per savaitę. Jau tradicija tampa „Lufthansa“ trečias vakarinis skrydis kiekvieną darbo dieną į Frankfurtą bei papildoma „Austrian Airlines“ vasaros rotacija į Vieną.
Ketvirtą kasdienį skrydį tarp Vilniaus ir Kopenhagos pirmą kartą pristato ir kita svarbi LTOU partnerė –Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS. Prie susisiekimo kokybės proveržio taip pat prisideda savo skrydžių pasiūlą į Vilnių vasarą grąžinanti praėjusių metų naujokė – Islandijos aviakompanija „PLAY airlines“. Skrydžiai tarp Lietuvos ir Islandijos sostinių vyks du kartus per savaitę.
Lietuvos oro uostų duomenimis, šią vasarą pasiūlą keleiviams didina net 11 Iš 15 Lietuvoje reguliarius skrydžius siūlančių bendrovių.
Parengta pagal LTOU pranešimą
